Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-862-949/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
1-862-949/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-862-949/2013Proceso numeris 1-41-00991-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.7.; 1.2.4.8.3.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Justinai Kšanytei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,kaltinamajam R. P.,mažamečio nukentėjusiojo L. P. atstovei pagal įstatymą A. P.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindimo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teistas:

1) 2010-03-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2013-03-29 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2013-05-29 apie 15.20 val., Šiauliuose, bute adresu (duomenys neskelbtini), sumušė mažametį L. P., gim. 1999-09-30, tai yra vieną kartą kumščiu suduodamas L. P. į dešinį skruostikaulį, dėl ko L. P. galva trenkėsi į sieną, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog namuose 2013-05-29 apie 15 val. susipyko su sūnumi Luku, neišleido sūnaus į lauką, nes jo kojos buvo išoperuotos ir jam nebuvo galima vaikščioti, o L. norėjo bėgti paskui drauges į lauką. Sūnus užsimovė basutes ir vis tiek norėjo išeiti. Jie susikivirčijo, jis buvo išgėręs ir iš inercijos kepštelėjo vaikui per galvą. Gali būti, kad vaikas po to atsitrenkė į sieną. Apklausiamas vaikas pridėjo savo teorijų apie įvykio aplinkybes, nes jo ir sūnaus santykiai yra konfliktiški. L. yra nepaklusnus, prastai mokosi. Nemano, kad smurtas yra gera auklėjimo priemonė, tačiau buvo neblaivus, nesusivaldė ir sudavė sūnui vieną kartą per pakaušį, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Luko draugės tuo metu jau buvo išėjusios. L. pasiėmė telefoną, užsidarė tualete ir iškvietė policiją. Taip pat parodė, kad jau buvo teistas dėl sūnaus sumušimo, dėl to labai gailisi. Prašo suteikti jam galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Savo veiką vertina labai blogai, nuoširdžiai gailisi dėl to. Ateityje pasižada taip daugiau nesielgti.

Nukentėjusysis L. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2013 m. gegužės 29 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 15:20 val. buvo jis, sesuo E., tėtis R. P. ir dar dvi jo klasiokės, kurios atnešė jam namų darbus ir pasakė kaip juos padaryti, nes po operacijos jis nelankė mokyklos. Jis norėjo išlydėti klasiokes pro duris. Pasakė tėčiui, kad išves šunį ir palydės klasiokes iki stotelės, tačiau tėtis pasakė, kad jam eiti negalima. Tuomet tėtis, pareidamas jam trenkė į galvą, bet nepataikė, jis apsigynė. Tėtis pataikė jam iš antro smūgio. Iš antro smūgio pataikė virš ausies, smogė pareidamas iš priekio, dėl to jautė fizinį skausmą, skaudėjo ausį. Virš ausies atsirado mėlynė. Anksčiau tėtis yra naudojęs fizinę jėgą prieš jį, taip pat naudojo necenzūrinius žodžius prieš jį ir sesę. Necenzūrinius žodžius naudoja kiekvieną dieną, o fizinį smurtą į savaitę po 2 kartus. Dažniausiai suduodavo per kojas. Nori, kad tėtis namuose nebebūtų. Kai tėčio nėra, jis negirdi necenzūrinių žodžių, jo nemuša. Kai tėtis būna, tuomet jis keistai jaučiasi, jaučia įtampą, bijo tėvo, nebenori su tėvu gyventi. Fizinį smurtą prieš sesę tėtis naudoja retai. Mamos nemuša. Tėtis psichologinį ir fizinį smurtą naudoja prieš jį ir prieš sesę būdamas girtas, nuolat geria. Jo tėvai neišsiskyrę. Buvo pradėtas skyrybų procesą, bet vis jį nutraukdavo ir susitaikydavo (b.l. 14, 70, 71).

Nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą A. P. parodė, kad L. yra paauglys, neklauso jos ir tėvo R. P., konfliktuoja, išvedė tėvą iš kantrybės. L. labai nori, kad tėvas negertų, tačiau tėvas vėl pradėjo išgėrinėti, L. bando pašalinti tėvą iš savo gyvenimo. Nepateisina vyro elgesio dėl smurto naudojimo. Prašė neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės.

Iš 2013-05-29 protokolo-pareiškimo nustatyta, kad A. P. nurodė, jog 2013-05-29 apie 15.20 val. bute neblaivus vyras R. P. prieš mažametį sūnų L. vartojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė į galvą, sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 1).

Iš 2013-05-29 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nukentėjusysis L. P. buvo išsigandęs, verkė, paaiškino, kad tėvas R. P. jį pastūmė, dėl ko jis trenkėsi galva į sieną ir patyrė fizinį skausmą (b.l. 3-5).

Iš 2013-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema (b.l. 9-13).

Iš specialisto išvados Nr. G732/13(04) matyti, kad L. P. kūne sužalojimų nerasta (b.1. 20).

Iš asmens blaivumo testo pažymos matyti, kad R. P. 2013-05-29, 16.26 val. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas (b.l. 56).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir šią veiką padarė mažamečiui. Nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu L. P. buvo 13 metų amžiaus, t. y. mažametis, kaltinamasis R. P. vieną kartą kumščiu sudavė L. P., dėl ko L. P. galva trenkėsi į sieną ir jautė fizinį skausmą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: paties kaltinamojo parodymai, kad jis kepštelėjo L. P. per galvą, dėl ko L. P. galėjo atsimušti į sieną, t.y. kaltinamasis pripažino panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Taip pat L. P. parodymai, kad R. P. smogė pareidamas iš priekio į galvą, dėl to jautė fizinį skausmą, skaudėjo ausį ir virš ausies atsirado mėlynė patvirtina smurto naudojimo prieš mažametį faktą. Nukentėjusiojo parodymai dėl naudoto smurto apimties nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad L. P. kūne sužalojimų nerasta nepaneigia kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių dėl smurto, sukėlusio nukentėjusiajam fizinį skausmą, panaudojimo fakto. Išvadą, kad kaltinamojo R. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. sudėtis taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. P. parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti byloje surinkti įrodymai. Tokie smurtiniai kaltinamojo veiksmai prieš mažametį vaiką negali būti pateisinami. Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, paskirdamas R. P. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotos ir teisiamojo posėdžio metu įrodytos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeisto teisinio gėrio svarbą, jo asmenybę, elgesį iki veikos padarymo ir po jų.

R. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika baigta, veika nesukėlė nukentėjusiajam sunkių fizinių pasekmių. Kaltinamasis yra teistas už analogiškas veikas dėl smurto naudojimo mažamečio sūnaus L. P. ir sutuoktinės A. P. atžvilgiu, teistumas neišnykęs (b.l. 38-45), išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Kaltinamasis nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, todėl yra laikomas recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 33-36), dirba (b.l. 46, 47), iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikos matyti, kad į policijos profilaktinę įskaitą nėra įrašytas, dėl jo elgesio buvo gauti A. P. pareiškimai (b.l. 28), į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės ir VšĮ Dainių pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitas neįrašytas (b.l. 30, 32). Pats R. P. pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo tai, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusiojo L. P. atstovė pagal įstatymą A. P. patvirtino, kad kaltinamasis vartoja alkoholį, dėl to vyksta konfliktai šeimoje. Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad R. P. nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Šios aplinkybės rodo, kad pats R. P., nors ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau savo netinkamu elgesiu, aktyviais veiksmais, netinkamu gyvenimo būdu prisideda prie konfliktinių, net smurtinių situacijų šeimoje kilimo. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas taip pat atsižvelgia ir į nepilnamečio nukentėjusiojo L. P. interesus, į jo teisę augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, kurią ypatingai sunku užtikrinti tuo atveju, jei yra patiriamas artimiausių asmenų, šiuo atveju tėvo, fizinis smurtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, įvertinus visas aukščiau išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, tai, kad išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, smurtą naudoja artimoje aplinkoje, teismas mano, kad pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymą ar taikyti kaltinamajam LR BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens L. P., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Daiktiniai įrodymai: CD plokštelė su L. P. apklausa, paliktina saugoti prie bylos (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nuspren džia:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant ir R. P. paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į R. P. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-29, 19.00 val. iki 2013-05-30, 15.25 val., t. y. 1 parą.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. P. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens L. P., gim. 1999-09-30, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktinį įrodymą: CD plokštelę su L. P. apklausa palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė