Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. Š. 2019 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., viešoje vietoje Mosėdžio akmenų muziejaus parko teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), matant J. Š., D. S., tyčia liepė M. A., atlikti smurtinius veiksmus prieš mažametį asmenį I. J., nurodydamas, kiek smūgių suduoti, kaip juos suduoti ir kada baigti muštynes. M. A., vykdydamas T. Š. nurodymus, du kartus rankos kumščiu sudavė I. J. į veido sritį, vieną kartą koja įspyrė į dešinę koją, tris kartus koja įspyrė į sėdmenis. M. A., tęsdamas T. Š. nurodomus atlikti smurtinius veiksmus, ranka apglėbė I. J. kaklą, pargriovė jį ant žemės ir jam gulinčiam 12 kartų rankos kumščiais sudavė į veido, kaklo ir galvos sritį, 6 kartus rankos kumščiais sudavė į nugaros sritį, 2 kartus rankos kumščiais sudavė į pilvo sritį ir 2 kartus rankos kumščiais sudavė į kairįjį šoną, tokiu būdu buvo sukeltas nukentėjusiajam I. J. fizinis skausmas ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir sutiko duoti parodymus.

Kaltinamasis T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiojo įstatymine atstove D. G.. Parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. su broliu J. Š. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) parke, atbėgo M. A., D. S. ir Irmantas, paprašė pafilmuoti kaip mušasi M. ir I., jie pradėjo daužytis kumščiais ir kojomis. Kaltinamasis parodė, kad iš pradžių nefilmavo, vėliau pradėjo juos besimušančius filmuoti, pasakė ir parodė A., kaip reikia muštis, kaip į galvą, į pilvą reikia mušti, jis ir daužė, gerai nepamena, kiek buvo smūgių. Kaltinamasis parodė, kad filmuotą medžiagą per Messenger programėlę išsiuntė M. A. ir iš savo telefono ištrynė. Parodė, jog savo elgesį vertina blogai, gailisi, stipendijos negauna, yra tėvų išlaikomas, žalą gali tik tėvai atlyginti arba tik per vasarą gali atidirbti.

T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis 2019 m. rugpjūčio 26 d., anksčiau nei 20.00 val., su broliu J. Š. buvo (duomenys neskelbtini) parke. Į parką atėjo I. J., M. A. ir D. S.. Jie priėjo prie jo ir brolio, I. su M. paprašė, kad nufilmuotų jų muštynes. Jie norėjo muštis vien dėl to, kad I. brolis buvo primušęs M., o I. norėjo įrodyti savo broliui, kad sugeba muštis. Kadangi J. neturėjo mobilaus ryšio telefono, todėl I. su M. paprašė jo, kad muštynes pafilmuotų, jis sutiko tai padaryti. M. ir I. tarpusavyje pradėjo muštis, jis tuo metu dar nefilmavo. Jis tik filmavo vieną jų muštynių epizodą. Filmuodamas mobilaus ryšio telefonu, komentavo jų tarpusavio muštynes, nurodinėjo, kaip M. turi mušti I., kiek ir kaip smūgių suduoti, jis pat nurodė, kada jiems baigti muštynes. M. sudavė I. rankos kumščiais ne mažai smūgių į galvą, kaklą, šonus. I. buvo galvą užsidengęs ranka, kad mažiau kliūtų smūgių. M. apvertė I. ant žemės, jį pagrinde mušė, kai jis gulėjo. Jis viską filmavo mobilaus ryšio telefonu ir po to įrašą persiuntė M. į Facebook Messenger programėlę, nes M. paprašė šio įrašo. Daugiau niekur įrašo neplatino ir nekėlė į jokius socialinius tinklus Jis po muštynių I. padėjo nusiprausti veidą, nes buvo purvinas nuo žemių, kraujo nebuvo. (t. 1; 177-180 b. l.).

Nukentėjusysis I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 13 metų, žino, kad pakviestas dėl muštynių, sutinka papasakoti. M. A. jis pažįsta, yra pažįstamas, buvo daug kartų matęs Mosėdyje. T. Š. nežino, bet jis viską liepė daryti. Jį buvo iki tol matęs, nėra pažįstami. Buvo vakaras, dienos nepamena, buvo vasaros pabaiga, su pusbroliu D. buvo parke, žaidė gaudynes. Prie jų pribėgo M. A. ir T. Š. ir T. Š. sakė eiti muštis su M. A., bet jis nenorėjo. M. A. pradėjo muštynes, nieko nesakė, tiesiog pradėjo daužyti. Daužė jam į galvą, žandą, lūpa buvo praskelta, dantis truputi klibėjo, žiauriai skaudėjo. Po to jį apvertė ir apvertęs toliau daužė, trenkė visur: į petį, galvą, žandus. T. Š. pasakojo kaip daužti, kaip stipriau būtų. Ką T. sakė nepamena, jis tyliai pasakė, negirdėjo, prieš muštynes pasakė kaip muštis, buvo nuėję, liepė jam nesiklausyti. Kai vyko pačios muštynės T. viską filmavo, sakė prisiminti ką sakė, sakė daužk ten, daužk ten. Visos muštynės truko epizodais, buvo maždaug 5 kartai. Jis po muštynių jautėsi blogai, jautė skausmą, labiausiai skaudėjo lūpą ir žandą, galvą (t. 1; 18-20 b. l.).

Liudytojos D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2019 m. rugpjūčio 26 d. jos sūnus I. išvažiavo pas savo krikšto mamą L. S. į (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 27 d. mobilaus ryšio telefonu paskambino L. S., kuri pasakė, kad mobilaus ryšio telefonu matė nufilmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kaip jos mažametį sūnų I. J. muša kitas vaikas M. A.. Visos muštynės yra nufilmuotos ir paaugliai savo tarpe tą filmuotą medžiagą platina. Kiek ji pasakė, kad filmuotojas iš girdimo balso toje filmuotoje medžiagoje lygtai gali būti T. Š.. Filmuotoje medžiagų girdisi, kaip T. Š. ragina M., kad kuo daugiau smūgių suduotų jos sūnui, tyčiojasi ir liepia jos sūnų mušti. Ji iškart į tai sureagavo ir kitą dieną nuėjo į policiją parašyti pareiškimo dėl sūnaus sužalojimo. Ji paklausė Irmanto, kas jį sužalojo ir kaip sužalojo, I. pasakė, kad su krikšto mamos vaiku D. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. vakare išėjo pažaisti į parko teritoriją. Sūnus pamatė, kad į parką atėjo M. A., T. Š., J. Š. ir kiti Šakaliai, kurių vardų ir pavardės nežino. T. Š. M. A. pasakė – „na, M., eik persimesti“. Kiek sūnus pasakojo, kad sūnus atsakė, kad nesimuš, tačiau į jo atsakymus niekas nereagavo, o T. Š. dar labiau ragino M. A., kad jis pradėtų muštynes. M. A. ir pradėjo pulti jos sūnų I., jį mušti, o T. Š. su kitais buvusiais ten parke savo draugais viską mobilaus ryšio telefonu filmavo ir ragino M. A. mušti jos sūnų, komentavo, net nurodė, kiek smūgių turi suduoti, M. A. jam kumščiais sudavė į kaklą, į galvą, į veidą, į šonus. Kiek jai pasakojo, kad T. Š. gestais rodė į savo kūną kaip M. A. turi jos sūnų mušti, o M. visa tai atkartojo ant jos sūnaus. Sūnus skundėsi, kad jam skauda šonus, kaklą, pastebėjo, kad ant dešiniojo skruosto buvo sumušimas, be to, lūpos vidinėje pusėje buvo kraujosruvos (t. 1; 55-58 b. l.).

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 12 metų, buvo atostogos , kokia diena nepamena, vakaras, kai ėjo su J. Š., D. su I. buvo prie bažnyčios. J. Š. liepė juos pagauti ir jie trise jiems nubėgo iš paskos. Julius norėjo, kad jis I. sumuštų. Tomas sakė pradėti muštis, liepė jam muštis su I.. tada jis pradėjo muštis, T. Š. sakė, esą jis nemoka smūgiuoti ir parodė kaip reikia smūgiuotis. Jis daužė į galvą, T. liepė taikytis I. į galvą. Pamėgino jis pataikyti į galvą, buvo 14-15 kartų. T. buvo išsitraukęs telefoną, pradėjo filmuoti, kai Irmantui buvo nuimti akiniai. Filmavo T., paskui J., kada jie apsikeitė nepasakys (t. 1; 66-68 b. l.).

Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo su broliu T. akmenų muziejaus parke (duomenys neskelbtini), dienos nepamena, bet dar švietė saulė. Prie jų priėjo M. A., I., kurio pavardės nežino, D. S.. M. su I. abu paprašė, kad T. juos pafilmuotų, kaip jie mušasi, nes I. nufilmuotas muštynes norėjo parodyti savo broliui. Jie paprašė tai padaryti T., nes jis neturėjo telefono. T. sutiko tai padaryti, t. y. filmuoti, todėl visi nuėjo toliau į parką. M. su I. pradėjo muštis. D. ir jis iš pat pradžių šaukė, kad muštųsi. Bet po to jis pamatė, kad jie baisiai pradėjo muštis, tad nebeleido jiems muštis. I. su M. mušėsi atsistoję, kiek kas smūgių vienas kitam sudavė neįsidėmėjo, negali pasakyti. Negali pasakyti, kaip I. su M. vertėsi ant žemės. Bet po to jis su broliu T. nebeleido jiems muštis, T. atkėlė M. ir I. nuo žemės. Jis su T. išėjo namo, M. irgi išėjo į namus (1 t.; 79-82).

Iš daiktų apžiūros protokolo su fotolentelėmis nustatyta, kad apžiūrėtas D. G. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos dviejų vaikų muštynės (t. 1; 93-99 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad D. G. pateikė nukentėjusiojo I. J. akinius. Apžiūros metu nustatyta, kad ant akinių rėmelio nėra silikoninių nosies laikiklių, kurie nulūžę (t. 1; 100-102, 103-109, 110-111).

Informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodoma, kad vaiko gyvenimo sąlygos patenkinamos (t. 1; 154-155 b. l.).

Į bylą pateiktas nukentėjusiojo I. J. atstovės pagal įstatymą D. G. ir kaltinamojo T. Š., jo įstatyminės atstovės J. Š. rašytinis susitarimas, pagal kurį šalys susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t 2; 41 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą – numatyta, kad tas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis T. Š., tyčia matant J. Š., D. S., liepė M. A., atlikti smurtinius veiksmus prieš mažametį asmenį I. J., nurodydamas, kiek smūgių suduoti, kaip juos suduoti ir kada baigti muštynes. M. A., vykdydamas T. Š. nurodymus, du kartus rankos kumščiu sudavė I. J. į veido sritį, vieną kartą koja įspyrė į dešinę koją, tris kartus koja įspyrė į sėdmenis. M. A., tęsdamas T. Š. nurodomus atlikti smurtinius veiksmus, ranka apglėbė I. J. kaklą, pargriovė jį ant žemės ir jam gulinčiam 12 kartų rankos kumščiais sudavė į veido, kaklo ir galvos sritį, 6 kartus rankos kumščiais sudavė į nugaros sritį, 2 kartus rankos kumščiais sudavė į pilvo sritį ir 2 kartus rankos kumščiais sudavė į kairįjį šoną, tokiu būdu buvo sukeltas nukentėjusiajam I. J. fizinis skausmas ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiais veiksmais T. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo, liudytojų duotų parodymų, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (t. 1; 3-7 b. l.); 2) nukentėjusiojo I. J. apklausos protokolas, vaizdo bei garso įrašas (t. 1; 18-21 b. l.); 3) liudytojos D. G. apklausos dokumentai (t. 1; 55-62 b. l.); 4) liudytojo M. A. apklausos dokumentai ir vaizdo garso įrašas (t. 1; 66-69 b. l.); 5) liudytojo J. Š. apklausos dokumentai (t. 1; 79-83 b. l.); 6) daiktų apžiūros protokolas su fotolentelėmis (t. 1; 93-99 b. l.); 7) daiktų apžiūros protokolas (t. 1; 103 b. l.); 8) T. Š. apklausos dokumentai (t. 1; 177-180 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis T. Š. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu

BK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismui pateiktas nukentėjusiojo įstatyminės atstovės D. G. ir kaltinamojo, jo įstatyminės atstovės J. Š. rašytinis susitarimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susitaikė, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (t. 2; 41 b. l.).

Kaltinamasis, jo įstatyminė atstovė, gynėjas, civilinis atsakovas, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, nukentėjusiojo atstovė pagal pavedimą teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu.

Prokuroras su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad T. Š. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.

Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, sudarė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal byloje esančią kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą jis anksčiau nėra teistas, asmuo yra jauno amžiaus (17 metų), šiuo metu mokosi ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų, administracine tvarka nebaustas (t. 1; 156-157 b. l.). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad T. Š. pasimokė iš savo poelgio ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 93 straipsnio 2 dalį teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Kadangi šiuo atveju nusikalstamos veikos padarytos smurtaujant, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atidavimas tėvams, J. Š. ir R. Š. jį ugdyti ir prižiūrėti iki T. Š. pilnametystės (BK 82 straipsnio 1 dalies 4 punktas). T. Š. tėvai J. Š. ir R. Š. teisiamojo posėdžio metu sutiko su sūnaus T. Š. atidavimu jiems ugdyti bei prižiūrėti ir sutiko su šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygomis, pats nepilnametis T. Š. teisiamojo posėdžio metu nereiškė prieštaravimų, kad būtų ugdomas tėvų.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis 2019 m. spalio 4 d. pareiškė civilinį ieškinį 1000,00 Eur neturtinei žalai ir 123,00 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 30-33), 2020 m. sausio 21 d. kaltinamojo įstatyminė atstovė su nukentėjusiojo įstatymine atstove sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (t. 2; 41 b. l.). Kaltinamojo įstatyminės atstovės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pateiktas susitarimas dėl 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms nei viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių, susitarimu išsprendžiamas civilinis ieškinys, todėl susitarimas patvirtintinas. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio dalyje dėl 373 Eur dalies žalos atlyginimo atsisakė, atsisakymo pasekmės žinomos, todėl priimtinas ieškinio dalies atsisakymas ir byla šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Byloje gautas policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos buhalterinės apskaitos valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime buvo patirta 62,56 Eur išlaidų už psichologų paslaugas (t. 1; 202-203 b. l.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 150 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis T. Š. šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nors ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, 62,56 Eur išlaidos už psichologų paslaugas priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamojo įstatyminių atstovų J. Š. ir R. Š..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenos (CD) su nepilnamečio nukentėjusiojo I. J., nepilnamečio liudytojo M. A. ir nepilnamečio liudytojo J. Š. apklausos vaizdo ir garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotini baudžiamojoje byloje (t. 1, 21, 69, 83) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti T. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Paskirti, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 4 punktu, T. Š. auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams J. Š. ir R. Š. jį ugdyti bei prižiūrėti iki jo pilnametystės.

Patvirtinti kaltinamojo T. Š., jo įstatyminės atstovės J. Š. ir nukentėjusiojo I. J. įstatyminės atstovės D. G. 2020 m. sausio 21 d. susitarimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamojo įstatyminė atstovė susitarimo pasirašymo metu pilnai atlygino sūnaus T. Š. nusikalstamais veiksmais padarytą 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turtinę žalą ir įsipareigoja atlyginti nuketėjusiojo įstatyminei atstovei 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinę žalą, ją sumokant per keturis mėnesius iki 2020 m. birželio 20 d., kas mėnesį mokant po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų), mokėjimai pradedami vykdyti nuo 2020 m. kovo 20 d. ir kiekvieną mėnesį mokami iki 20 d. į D. G. nurodytą asmeninę sąskaitą.

Priimti I. J. įstatyminės atstovės D. G. civilinio ieškinio dalyje dėl 373 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš T. Š. įstatyminių atstovų atsisakymą. Bylą šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo T. Š. įstatyminių atstovų J. Š. ir R. Š. lygiomis dalimis po 31,28 Eur (trisdešimt vienas euras ir dvidešimt aštuoni euro centai) proceso išlaidų už psichologų paslaugas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, naudai.

Saugoti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje (t. 1, 21, 69, 83) daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmenas (CD) su nepilnamečio nukentėjusiojo I. J., nepilnamečio liudytojo M. A. ir nepilnamečio liudytojo J. Š. apklausos vaizdo ir garso įrašais.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.