Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Virbickui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Saulius Virbickas 2016 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. S-16-11323 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad šiuo metu jis nėra gavęs duomenų, kad pareiškėjos santuoka nutraukta, taip pat negauta duomenų, kad yra pasibaigusi turto bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skunde nurodytus patvarkymus, nutraukiant išieškojimą iš šio turto, kuriam yra taikomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės taisyklės ir kuriame teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4775-979/2015 yra nustatęs skolininko turto dalį.

2016 m. rugpjūčio 30 d. teisme gautas antstolio Sauliaus Virbicko atsiliepimas, kuriame prašo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kad antstolis, gavęs pareiškėjos skundą, nesprendė klausimo dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo, tačiau įvertinus tai, jog antstolis atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą bei pasisakė dėl skundo, darytina išvada, jog antstolis pateiktą skundą išnagrinėjo nepaisydamas praleisto įstatyme nustatyto termino skundui pateikti, kas prilygsta praleisto termino atnaujinimui.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko asmeninį turtą, į skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į skolininko turto dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Taigi, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nustato imperatyvius antstolio bei išieškotojo vykdymo veiksmus, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko žinioje yra devynios vykdomosios bylos (Nr. 0127/08/06757, Nr. 0127/08/04952, Nr.0127/08/04378, Nr. 0127/08/02158, Nr. 0127/08/01961, Nr. 0127/06/01334, Nr. 0127/12/02755, Nr. 0127/12/00136, Nr. 0127/14/01334), kuriose vykdomas teismo paskirtų baudų administracinio teisės pažeidimo bylose išieškojimas iš skolininko A. P., išieškotojas – valstybė. Pateiktų teismui vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad antstolis Saulius Virbickas vykdymo metu nustatė, jog skolininkas A. P. neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio būtų galima vykdyti baudų išieškojimą, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi nustatyta jo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o būtent nustatyta, kad skolininkui A. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. P. priklauso 1/2 dalis D. P. gaunamo darbo užmokesčio. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi, ji nebuvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui ir nebuvo panaikinta. Teisme esančios informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinė byla pagal ieškovės D. P. (pareiškėjos) ieškinį atsakovui A. P. (skolininkui) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, Alytaus rajono apylinkės teisme iškelta tik 2016 m. birželio 30 d. ir joje nepriimtas galutinis procesinis sprendimas. Sutuoktinių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Santuokos nutraukimo teisniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas, nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą, turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Minėtoje teisės normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi. Taigi, CK 3.67 straipsnyje nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka nutraukiama, o jei nutraukiama dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas nustatytas teismo sprendimu. Šiuo atveju antstoliui Sauliui Virbickui nebuvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, pagal kurį sutuoktinių D. P. ir A. P. turtui būtų taikomas kitoks nei įstatymo (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai) ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartyje konstatuotas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tokiu būdu antstolis Saulius Virbickas, įvertinęs turimus duomenis, vadovaudamasis įsiteisėjusia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi ir vykdydamas imperatyvią antstolio pareigą pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, 2016 m. birželio 7 d. pagrįstai ir teisėtai priėmė patvarkymus „Dėl skolos išieškojimo“, kuriais išieškojimą nukreipė į skolininko A. P. sutuoktinės D. P. 1/2 dalį darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. Atsižvelgiant į nustatytas bei nurodytas aplinkybes, į tai, kad šios kategorijos bylose teismas neturi teisės viršyti pareikštų reikalavimų, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo minėtus antstolio Sauliaus Virbicko patvarkymus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.

Atkreiptinas antstolio dėmesys, jog vadovaujantis CPK 613 straipsniu antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus privalo išspręsti motyvuotu patvarkymu, kurį galima būtų apskųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos D. P. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Sauliui Virbickui vykdomąsias bylas Nr. 0127/08/06757, Nr. 0127/08/04952, Nr.0127/08/04378, Nr. 0127/08/02158, Nr. 0127/08/01961, Nr. 0127/06/01334, Nr. 0127/12/02755, Nr. 0127/12/00136, Nr. 0127/14/01334.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.