Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovei V. A., ieškovės atstovei advokatei B. P., atsakovei L. G., atsakovės atstovei advokatei N. K., atsakovui R. G., atsakovo atstovei advokatei J. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovams R. G. ir L. G., trečiasis asmuo SEB bankas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. A. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama Actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 1138, sudarytą tarp R. G. ir L. G., grąžinti atsakovo R. G. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės nuomone, atsakovo R. G. turtas buvo perleistas atsakovei L. G., siekiant sąmoningai sumažinti skolininko-atsakovo R. G. mokumą, žinant, kad 2009 m. balandžio 16 d. sueina terminas dėl 76 000 Eur skolos ieškovei grąžinimo. Ieškovė teigia, kad tarp atsakovų R. G. ir L. G. 2008 m. vasario 27 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 1138, kuria atsakovei L. G. buvo nesąžiningai perleistas atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, turi būti pripažinta negaliojančia ab initio, kadangi egzistuoja visos Actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygos.

Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys atmestinas dėl šių motyvų:

2) Sandorio sudarymas buvo būtinas. Ginčo sandorio sudarymo privalomumą lėmė nepalankiai susiklosčiusios asmeninės atsakovo gyvenimo aplinkybės, t. y. patirta avarija. 2006 m. rugsėjo 8 d. atsakovas R. G. pateko į avariją. Dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta atsakovo sveikata, dėl sutrikusios sveikatos atsakovas neteko darbingumo. 2007 m. buvo parduotos sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Didžioji dalis už turto pardavimą gautų lėšų buvo panaudotos avarijos metu padarytos žalos atlyginimui, taip pat atsakovo R. G. gydymui, todėl ginčijama dovanojimo sutartis iš esmės buvo sudaryta siekiant atsiskaityti su atsakove L. G., t. y. kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

3) Sandorio šalys buvo sąžiningos. Ginčijama dovanojimo sutartis iš esmės buvo sudaryta siekiant atsiskaityti su atsakove L. G., todėl darytina išvada, jog tarp atsakovų buvo sudaryta skolos įskaitymo sutartis, kuri yra atlygintinė. 2006 m. vasario 20 d. vekselį su įsipareigojimu išmokėti ieškovei 76 000 Eur sumą, atsakovas išdavė kaip savo asmeninių skolinių įsipareigojimų ieškovei įvykdymo užtikrinimą. Be to, atsakovei L. G. sutuoktinio prievolė ieškovei V. A., sandorio sudarymo metu nebuvo žinoma.

4) Ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo arba turėjo sužinoti 2009 m. birželio 25 d., kai kreipėsi į Kauno miesto 22-ojo notarų biurą dėl vykdomojo įrašo. Taigi ieškinio senaties terminas ginčyti dovanojimo sutartį baigėsi 2010 m. birželio 25 d. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01367 medžiagos, matyti, kad ieškovė apie ginčo turto perleidimą buvo informuota ir vėliau išieškojimo procese. Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2013 m. gegužės 27 d., todėl akivaizdu, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovė L. G. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys atmestinas dėl šių motyvų:

1) Atsakovė L. G. nežinojo apie vekselio, pagal kurį kildinamos ieškovės, kaip kreditorės, teisės pasirašymą. R. G. nebuvo jos informavęs apie aplinkybes, kad jis 2006 m. vasario 20 d. galimai pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei V. A. (buvusi pavardė Pranculienė) 76 000 Eur. Atsakovas R. G. su atsakove L. G. apie verslo planus, partnerius ir sudaromus sandorius jos neinformuodavo, su ja nesitardavo.

2) Ginčijamu sandoriu nebuvo sumažinta atsakovo turimo turto vertė. Atsakovui R. G. 2006 m. vasario 20 d. pasirašant paprastąjį neprotestuotiną vekselį, jis neturėjo turto, kuris buvo perleistas ginčijama 2008 m. vasario 20 d. dovanojimo sutartimi. Minėtą turtą jam tik 2007 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutartimi perleido tėvas P. G.. Todėl negalima teigti, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažinta atsakovo R. G. turimo turto vertė.

3) Ieškovė praleido sandorio ginčijimo senaties terminą. 2009 m. rugpjūčio 3 d antstolis S. U. pranešimu informavo atsakovę, jog patikrinus skolininko turtinę padėtį VĮ Registrų centras nustatyta, kad nekilnojamasis turtas žemės sklypas su gyvenamuoju namu 2008 m. vasario 27 d. padovanotas L. G.. Taigi ieškinys, pateiktas teismui tik 2013 m. birželio 26 d., pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

4) Sandorio sudarymas buvo būtinas. Ginčijamas sandoris buvo būtinas, kaip kompensacija už 2007 m. atsakovo R. G. parduotas santuokos metu įgytas, tačiau atsakovei nuosavybės teise priklausiusias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, lėšos gautos pardavus minėtas patalpas buvo paimtos ir panaudotos atsakovo R. G., atsakovės L. G. neinformavus ir nenurodžius dėl lėšų panaudojimo. Kompensuojant dėl minėtų patalpų pardavimo, atsakovo tėvai pasiūlė L. G. padovanoti atsakovo tėvui P. G. priklausiusį žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nenorint, kad susidarytų didelės papildomos išlaidos dėl dovanojimo mokesčių, buvo nuspręsta, kad P. G. padovanos sūnui R. G. nekilnojamąjį turtą, kuris vėliau privalėjo ir padovanojo jį, 2007 m. gruodžio 17 d dovanojimo sutarties pagrindu Nr. 9954, atsakovei L. G.. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės teigimu, akivaizdu, kad atsakovas R. G. privalėjo sudaryti 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 1138.

5) Trečioji šalis buvo sąžininga. Atsakovės teigimu nei ji, nei atsakovo R. G. tėvai nežinojo apie R. G. išduotą vekselį ieškovei V. A.. Atsakovės nuomone, nurodytos aplinkybės paneigia teiginį, kad ji, kaip tretysis asmuo, sudarydama dovanojimo sutartį buvo nesąžininga ir kartu su atsakovu R. G. siekė išvengti skolos grąžinimo ieškovei V. A..

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovės V. A. ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinys atmestinas dėl šių motyvų:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šios bylos dalykas tiesiogiai susijęs su Actio Pauliana institutu, todėl sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo vertintinos paminėto instituto taikymo sąlygos.

Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, turintis turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 str.), ir kuris turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 str. 1 d., 6.39 str. 1 d.). Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas R. G. 2006 m. vasario 20 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį (1 t. b. l. 13), kuriuo be sąlygų 2009 m. balandžio 16 d. įsipareigojo sumokėti ieškovei V. A. (buvusi pavardė Pranciulienė) 76 000 Eur. Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Atsakovui R. G. išdavus paprastąjį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti vekselyje įrašytai V. P. (ieškovei) atitinkamą pinigų sumą, ši įgijo neabejotiną ir galiojančią kreditorinio reikalavimo teisę skolininkui R. G.. Ieškovei Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarė Z. R. 2009 m. birželio 25 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4124 (1 t. b. l. 14) dėl 76 000 Eur išieškojimo. Minėtas vykdomasis įrašas 2009 m. birželio 30 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui S. U.. Ši kreditorės teisė nenuginčyta, o skolininko prievolė kreditorei neįvykdyta. Nuo vekselio išdavimo momento ieškovė tapo atsakovo R. G. kreditore, todėl per visą reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį ji galėjo reikšti Actio Pauliana ieškinį ginčydama skolininko sudarytus sandorius.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditorės interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tiek vekselio ieškovei išdavimo metu, tiek ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas vertėsi verslu. Šalys pripažįsta (CPK 187 str.), jog akcinės bendrovės, kurios akcininku yra atsakovas, nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas hipoteka. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo kokį kitą turėjo turtą ginčo sandorio sudarymo metu, į kurį galima buvo nukreipti kreditorės reikalavimo patenkinimą. Spręstina, kad aplinkybės apie skolininko turėjimą tokio dydžio kito turto ar turtinių teisių, kokio užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, byloje neįrodyta. Byloje nustatyta, kad pradėjus vykdymo veiksmus, 2013 m. balandžio 9 d. antstolis S. U. išdavė išieškotojai V. A. pažymą apie vykdymo eigą (vykdomosios bylos b. l. 147), kurioje išieškotoja buvo informuota apie tai, jog išieškojimo nukreipti į skolininko turimą nekilnojamąjį turtą nėra galimybės, kadangi nuo 2006 m. gegužės 9 d., šiam turtui atžymėta hipoteka. Taip pat antstolis minėtu raštu informavo ieškovę, kad 2011 m. sausio 26 d. priimta teisėjo nutartis įkeistą nekilnojamąjį daiktą parduoti iš varžytinių. Minėtoje pažymoje taip pat pateikta imformacija, kad VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruota transporto priemonė – MERCEDES BENZ, 1981 metų laidos, kurios natūroje rasti nepavyko. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įgalina spręsti, kad ginčijamos sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas su jame esančiais statiniais, sudarymas turėjo įtakos skolininko R. G. turtinei padėčiai, t. y. jo turto vertė sumažėjo tokia apimtimi, kuri lėmė kreditoriaus (ieškovės) teisės pažeidimą. Nustatinėjant Actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo galėjo būti užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, o pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-423/2007). Šią aplinkybę, kaip minėta anksčiau, akivaizdžiai patvirtina aukščiau minėti antstolio parengti dokumentai apie išieškojimo iš R. G. turto suvaržymą arba negalimumą. Pagal bylos duomenis kito turto, į kurį be kliūčių galėtų būti nukreiptas išieškojimas (neareštuotas, neįkeistas ar kitaip neapsunkintas ir nesuvaržytas turtas), siekiant patenkinti prievolę ieškovei pagal vekselį, skolininkas R. G. neturi. Bylos nagrinėjimo paminėtos aplinkybės apie turimas akcijas ir jų vertę neįvardintos, neaiški jų sudėtis ir apimtis, nėra jokių įrodymų, kad atsakovo turtinių teisių turėjimas užtikrintų skolinės prievolės pagal vekselį patenkinimą. Taigi šiuo atveju teigtina, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad ginčijamu sandorio sudarymu buvo pažeistos kreditorės teisės. Atsakovų teiginys, kad vekselio išdavimo metu skolininkas ginčo turto nuosavybės teise nevaldė ir sudarydamas turto perleidimo sandorį iš esmės nepakeitė savo mokumo, yra nereikšmingas, nes, kaip jau pažymėta, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatyta aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta ieškovei patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius šį sandorį likusio skolininko turto nepakanka patenkinti jos reikalavimą.

Atsakovas R. G. į bylą nepateikė įrodymų, jog ir be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra neapsunkinta (nesuvaržyta) galimybė patenkinti kreditorės reikalavimą iš kito jam priklausančio turto. CPK 12, 178 straipsnio nuostatos numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, gi šiuo atveju atsakovai nepaneigė aptariamos Actio Pauliana taikymo sąlygos.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Atsakovai nurodė, kad 2008 m. vasario 29 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. 1138 atsakovas R. G. privalėjo sudaryti, nes ginčo turtą įgijo iš savo tėvo P. G. 2007 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu ir šiuo sandoriu siekė kompensuoti sutuoktinės turėtas išlaidas jo-atsakovo gydymui bei netekto turto dalį. Skolininko pareiga sudaryti sandorį gali kilti iš įstatymo, teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo (sandorio). Sprendžiant dėl ginčo sandorio sudarymo privalomo pobūdžio yra nustatyta, kad apie jo sudarymą ir tikslą kreditorė nežinojo. Vertinant atsakovų nurodytus sandorio sudarymo motyvus, jog ginčo sandoriu buvo siekiama išvengti mokestinių prievolių, todėl sandoris tarp P. G. ir atsakovės L. G. nebuvo sudarytas tiesiogiai, bei sandorio tikslą, t. y., kad juo buvo siekiama kompensuoti atsakovės L. G. netekto turto dalį ar atsakovo R. G. gydymo išlaidas, pagrindo išvadai, kad skolininkas privalėjo sudaryti sandorį, nėra.

Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz. sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Praktikos dėl Actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 29). Skolininkas, turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (pvz., sudaro sandorį nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t. y. vykdydamas sutartinį įsipareigojimą parduoda turtą už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė). Vykdydamas tokią savo pareigą skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditoriaus interesai, todėl turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sandorį ieškovės skolininkas sudarė su sutuoktine. Sudarydamas ginčijamą dovanojimo sandorį R. G. žinojo apie savo prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 str.). Dėl sutarties sudariusios atsakovės L. G. (ne)sąžiningumo teismas sprendžia, kad kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, L. G. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad sudarydamas ginčo sandorį skolininkas jau turėjo ir daugiau kreditorių bei žinojo, kad turės sunkumų vykdant savo skolinius įsipareigojimus. Taip pat yra pagrindas konstatuoti, kad R. G. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kad sudarydamas ginčijamą turto perleidimo sandorį skolininkas pažeidė ieškovės, kaip kreditorės teises. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino skolininko teiginys, kad jis turi pakankamai kito turto ar turtinių teisių ieškovės reikalavimui patenkinti. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas (skolininkas) R. G. buvo nesąžiningas.

Viena Actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/20011).

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdomasis įrašas vykdyti antstoliui S. U. pateiktas 2009 m. birželio 30 d. Vykdomojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstoliui S. U. apie R. G. perleistą nekilnojamąjį turimą tapo žinoma 2009 m. rugpjūčio 3 d., t. y. tuoj pat po vykdomojo įrašo Nr. 4124 pateikimo vykdyti, gavus informaciją iš viešų registrų (vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01367 b. l. 11, 17, 19). 2013 m. balandžio 9 d. antstolis S. U. išdavė išieškotojai V. A. pažymą apie vykdymo eigą (vykdomosios bylos b. l. 147), kurioje išieškotoja buvo informuota apie tai, jog išieškojimo nukreipti į skolininko turimą nekilnojamąjį turtą nėra galimybės, kadangi nuo 2006 m. gegužės 9 d., šiam turtui atžymėta hipoteka. Taip pat antstolis minėtu raštu informavo ieškovę, kad 2011 m. sausio 26 d. priimta teisėjo nutartis įkeistą nekilnojamąjį daiktą parduoti iš varžytinių. Minėtoje pažymoje taip pat pateikta imformacija, kad VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruota transporto priemonė – MERCEDES BENZ, 1981 metų laidos, kurios natūroje rasti nepavyko; VĮ „Gyventojų registro“ duomenimis skolininkas vedęs nuo 1988 m. liepos 15 d., sutuoktinė L. G.. VĮ Registrų centras duomenimis R. G. nuosavybės teise skolininkui priklausė žemės sklypas, bendro ploto 0,1778 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas-Gyvenamasis namas, bendro ploto 316.73 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pastatas-Ūkinis pastatas, užstatyto ploto 107.00 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurį R. G. dovanojimo sutartimi 2008 m. vasario 27 d., Nr. 1138 perleido savo sutuoktinei L. G..

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas antstolis S. U. patvirtino, kad ieškovės sūnus E. P. du kartus lankėsi antstolio kontoroje, pateikė užklausimus apie vykdymo eigą žodžiu. Anstolio teigimu, kadangi ieškovės sūnus neturėjo įstatymų nustatyta forma sudaryto V. A. įgaliojimo, jam informacija apie vykdymo eigą buvo teikiama žodžiu, tačiau dalinai, ribotai. Antstolio teigimu, raštas, informuojantis ieškovę apie minėtas aplinkybes, buvo suruoštas (vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01367 b. l. 52), tačiau išieškotojai nebuvo įteiktas, kadangi ji-išieškotoja keitė gyvenamąją vietą. Anstolis patvirtino ieškovės teiginius apie informacijos gavimą ir nurodė, kad iš VĮ „Registrų centras“ išrašo sužinojus, kad R. G. perleido ginčo turtą savo sutuoktinei, apie tai informacija ieškovei buvo pateikta 2013 m. balandžio 9 d. pažymoje apie vykdymo eigą (vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01367 b. l. 147).

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas E. P. nurodė, kad tarpininkavo savo mamai-V. A., suteikiant paskolą atsakovui R. G., kuris buvo jo-liudytojo draugas. Liudytojo teigimu, paskolos sudarymo metu jis suprato, jog atsakovo R. G. finansinė padėtis buvo gera ir, kad jis finansiškai pajėgus grąžinti paskolą. Liudytojas patvirtino, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui, pats domėjosi skolos grąžinimo galimybėmis tiek pas patį atsakovą, tiek kreipdamasis į antstolį. Liudytojas nurodė, kad skolininkas tikino grąžinsiąs skolą, todėl jokių kitokių veiksmų dėl skolos išieškojimo savo mamai-šios bylos ieškovei nesiūlė imtis, iš bendrų draugų pokalbių žinojo, kad R. G. ir V. G. pasistatė namą, žinojo, kad vėliau jis buvo įkeistas bankui.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad apie atsakovo sudarytą 2008 m. vasario 27 d. sandorį ieškovė sužinojo 2013 m. balandžio 9 d. Byloje nėra duomenų, kad tapęs skolininku atsakovas R. G. informavo ieškovę apie konkrečius turto pardavimo sandorius ir šių sandorių sąlygas. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškovė susirūpinti savo teisių gynimu turėjo nuo tada, kai skolininkas tinkamai neįvykdė prievolės ir buvo pradėti vykdymo veiksmai, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama vertinant konkretaus kreditoriaus elgesį. Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnų ir atsakovą siejo draugiški santykiai. Ieškovės sūnui, kuris tarpininkavo perduodant piniginę sumą, buvo žinoma, kad vekselio surašymo metu atsakovo finansinė būklė yra gera, kad atsakovas verčiasi verslu. Šalių paaiškinimais ir liudytojo parodymais nustatyta, kad ieškovės sūnaus ir skolininko santykiai nepablogėjo ir po autoįvykio, kurio metu buvo sutrikdyta atsakovo sveikata. Kreditorės sūnaus teigimu, įvykus autoįvykiui ieškovė, atsižvelgdama į skolininko būklę, nesiekė imtis aktyvių veiksmų ir priemonių išieškoti skolą, kreditorė buvo įtikinama, kad skolininkas turi galimybę ir skolą grąžins, kreditorei buvo nurodomos priemonės skolai grąžinti. Bylos dalyvių elgesys įgalina spręstina, kad kreditorė, siekdama skolos padengimo, atsižvelgė į skolininko pageidavimus ir siekė sudaryti visas galimybes skolininkui padengti skolą, nepradedant priverstinio išieškojimo veiksmų.

Vykdomojoje byloje, pradėjus vykdymo veiksmus ir surinkus duomenis apie skolininko turto masę, kreditorei iki 2013 m. balandžio 9 d nebuvo pateikti aiškūs ir išsamūs duomenys apie skolininko valdytą ir perleistą turtą. Neturtint duomenų apie skolininko valdytą turtą, kreditorė negalėjo patikrinti ginčo sandorių sudarymo įtakos atsakovo finansinei padėčiai bei gebėjimui laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorei reikalingas laikas ne tik sužinoti apie konkretų sandorį, jo sudarymo aplinkybes, bet ir įvertinti šio sandorio įtaką paties kreditoriaus teisėms, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė ieškinio senaties termino pareikšti ieškinį nepraleido. Teismo vertinimu, vien žinojimas apie negalimumą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą nereiškia, kad ieškovei tapo žinoma ir apie sandorius, pažeidžiančius jos, kaip kreditorės, teises.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutartį yra pagrįstas, ieškovė įrodė viseto, sandoriams Actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais, egzistavimo sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas.

Kreditorius, reikšdamas Actio Pauliana, siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikytina restitucija, kuria grąžintinas R. G. nuosavybėn žemės sklypas ir jame esantys statiniai. Atsakovų grąžinimas į pradinę padėtį yra teisingas ir neiškreiptų sutarties šalių interesų pusiausvyros, kadangi ieškovei neginčijant įkeitimo sandorio, hipoteka sektų paskui daiktą, t. y. ji yra neatsiejamai susijusi su daiktu ir šios sąsajos nenutraukia daikto teisinio statuso pasikeitimai, įskaitant daikto perleidimą ir to pasėkoje pasikeitusį savininką. Tokiu atveju susiklostytų situacija, kai įvykdžius prievolę hipotekiniam kreditoriui, į likusią turto masę išieškojimą galėtų nukreipti šios bylos ieškovė skolininko (atsakovo R. G.) kreditorė.

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (1 t., b. l. 94-95) ieškovei buvo atidėtas 3 429,39 Eur (11 841 Lt) žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 90-92). Bylos duomenimis ieškovė, pateikdama ieškinį yra sumokėjusi 144,81 Eur (500 Lt) žyminio mokesčio (1 t., b. l. 9-10), todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų R. G. ir L. G. lygiomis dalimis po 72,41 Eur sumokėto žyminio mokesčio priteistina ieškovės naudai, o valstybės naudai iš atsakovų R. G. ir L. G. lygiomis dalimis po 1 642,29 Eur priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis (3 284,58 Eur (11 341 Lt)).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo priteisti 579 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 145-148) ir nurodo, kad šias išlaidas sudaro konsultavimas ir atstovavimas Kauno apygardos teisme. Ieškinį patenkinus yra pagrindas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Nors ieškovė savo prašyme nedetalizuoja ir nenurodo, kiek laiko ir kokius konkrečius veiksmus jos atstovė – advokatė B. P. atliko, tačiau teismas atsižvelgęs į byloje ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių kiekį, bylos sudėtingumą, taip pat į teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8 p.). Dėl nurodytų priežasčių ieškovės naudai priteistina iš atsakovų R. G. ir L. G. lygiomis dalimis po 289,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas šioje byloje patyrė 19,01 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šios išlaidos, patenkinus ieškinį, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, priteistinos iš atsakovų R. G. ir L. G. lygiomis dalimis po 9,51 Eur valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 1138, sudarytą tarp R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 289,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir lygiomis dalimis po 72,41 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti Valstybės (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) naudai iš atsakovų R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 9,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir lygiomis dalimis po 1 642,29 Eur žyminio mokesčio.

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.