- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- 1S-1-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32576-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kaltinamasis
- D. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-641-771/2017, kurioje D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 204 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. kaltinamas tuo, kad „eidamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Nr. VIII-1835, 37 straipsnio 8 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad "Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas." bei 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad "Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą" netinkamai vykdęs savo pareigas nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2016-09-08 – kuomet policijos pareigūnai atliko kratas, įmonės internetiniame tinklalapyje - (duomenys neskelbtini) leido patalpinti skelbimus apie parduodamas prekes, o parduotuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai taip pat sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Nr. VIII-1981, 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad "ženklo savininkas gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitais jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas", neturėdamas teisėto prekės ženklo savininko leidimo, leido pateikti realizuoti ir sandėliuoti prekes, pažymėtas svetimu prekės ženklu ir kurių dizainas panaudotas neturint teisėto savininko leidimo, t. y.: neturėdamas Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gamintojas) leidimo pasinaudojo svetimu prekės ženklu ir pateikė realizuoti automobilių ratlankius (2 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 617,37 EUR, atitinkamai 2 vnt. kaina - 1234,74 EUR; automobilių ratlankius (4 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 949.97 EUR, atitinkamai 4 vnt. kaina – 3 799,88 EUR; automobilių ratlankius (4 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 1342,85 EUR, atitinkamai 4 vnt. kaina - 5371,40 EUR; automobilių ratlankius (4 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 1403,19 EUR, atitinkamai 4 vnt. kaina – 5 612,76 EUR; automobilių ratlankius (6 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 826,97 EUR, atitinkamai 6 vnt. kaina – 4 961,82 EUR; automobilių ratlankius (18 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina – 1 265,67 EUR, atitinkamai 18 vnt. kaina - 22782,06 EUR; automobilių ratlankius (44 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 725,44 EUR, atitinkamai 44 vnt. kaina – 3 1919,36 EUR; automobilių ratlankius (36 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina – 904,78 EUR, atitinkamai 36 vnt. kaina - 32572,08 EUR; automobilių ratlankius (66 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina – 1 152,02 EUR, atitinkamai 2 vnt. kaina - 76033,32 EUR; automobilių ratlankių apdailos detales (297 vnt.) pažymėtas Gamintojui priklausančiu, Europos Bendrijos registruotu prekės ženklu "BMW", registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atitinkamos originalios detalės vnt. kaina – 9,30 EUR, atitinkamai 297 vnt. kaina – 2 762,10 EUR; lipdukus (88 vnt.), pažymėtus Gamintojui priklausančiu, Europos Bendrijos registruotu prekės ženklu "BMW", registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atitinkamo originalaus lipduko vnt. kaina – 43,41 EUR, atitinkamai 88 vnt. kaina – 3 820,08 EUR; lipdukus (145 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu, Europos Bendrijos registruotu prekės ženklu "M", registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atitinkamo originalaus lipduko vnt. kaina – 6,69 EUR, atitinkamai 145 vnt. kaina – 970,05 EUR.; nurodytų prekių apipavidalinimas (žymėjimas, pakuotės, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėto gamintojo originalioms prekėms keliamų reikalavimų (2016-12-06 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pateiktos realizuoti prekės, pažymėtos svetimais prekių ženklais, padarant teisėtam prekės ženklo ir užregistruoto dizaino savininkui bendrą 191 839,65 EUR turtinę žalą“, t. y. padarė BK 204 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
UAB (duomenys neskelbtini) kaltinama tuo, kad „atstovaujama direktoriaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo teisę atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti įmonės veiklą, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2016-09-08 – kuomet policijos pareigūnai atliko kratas, įmonės internetiniame tinklalapyje – www.wheels.lt patalpino skelbimus apie parduodamas prekes, o parduotuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) pateikė realizuoti taip pat sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Nr. VIII-1981, 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „ženklo savininkas gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitais jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas“, neturėdamas teisėto prekės ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti prekes, pažymėtas svetimu prekės ženklu ir kurių dizainas panaudotas neturint teisėto savininko leidimo, t. y. neturėdama Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – Gamintojas) leidimo pasinaudojo svetimu prekės ženklu ir pateikė realizuoti automobilių ratlankius (2 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina – 617,37 EUR, atitinkamai 2 vnt. kaina – 1 234,74 EUR; automobilių ratlankius (4 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 949.97 EUR, atitinkamai 4 vnt. kaina – 3799,88 EUR; automobilių ratlankius (4 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 1342,85 EUR, atitinkamai 4 vnt. kaina – 5 371,40 EUR; automobilių ratlankius (4 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 1403,19 EUR, atitinkamai 4 vnt. kaina - 5612,76 EUR; automobilių ratlankius (6 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 826,97 EUR, atitinkamai 6 vnt. kaina - 4961,82 EUR; automobilių ratlankius (18 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina – 1 265,67 EUR, atitinkamai 18 vnt. kaina – 22 782,06 EUR; automobilių ratlankius (44 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina – 725,44 EUR, atitinkamai 44 vnt. kaina – 31 919,36 EUR; automobilių ratlankius (36 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 904,78 EUR, atitinkamai 36 vnt. kaina - 32572,08 EUR; automobilių ratlankius (66 vnt.) pažymėtus Gamintojui priklausančiu prekės ženklu bei Europos Bendrijos dizainų registre registruotu dizainu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių atitinkamo originalo vnt. kaina - 1152,02 EUR, atitinkamai 2 vnt. kaina – 7 6033,32 EUR; automobilių ratlankių apdailos detales (297 vnt.) pažymėtas Gamintojui priklausančiu, Europos Bendrijos registruotu prekės ženklu (duomenys neskelbtini), registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atitinkamos originalios detalės vnt. kaina – 9,30 EUR, atitinkamai 297 vnt. kaina – 2 762,10 EUR; lipdukus (88 vnt.), pažymėtus Gamintojui priklausančiu, Europos Bendrijos registruotu prekės ženklu (duomenys neskelbtini), registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atitinkamo originalaus lipduko vnt. kaina – 43,41 EUR, atitinkamai 88 vnt. kaina – 3 820,08 EUR; lipdukus (145 vnt.), pažymėtus Gamintojui priklausančiu, Europos Bendrijos registruotu prekės ženklu (duomenys neskelbtini), registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atitinkamo originalaus lipduko vnt. kaina - 6,69 EUR, atitinkamai 145 vnt. kaina – 970,05 EUR; nurodytų prekių apipavidalinimas (žymėjimas, pakuotės, prekių ženklai ir kitos detalės) neatitinka teisėto gamintojo originalioms prekėms keliamų reikalavimų (2016-12-06) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, pateiktos realizuoti prekės pažymėtos svetimais prekių ženklais, padarant teisėtam prekės ženklo ir užregistruoto dizaino savininkui bendrą 191 839,65 EUR turtinę žalą“, t. y. padarė BK 204 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 204 straipsnio 1 dalį, perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Skunde prokurorė nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamąją bylą dėl esminių procesinių pažeidimų grąžinti ikiteisminį tyrimą atlikusiam Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ajam baudžiamojo persekiojimo skyriui, yra nepagrįsta ir naikintina. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra esminiai procesiniai pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, bei nurodo, kad esminiais procesiniais pažeidimais, trukdančiais nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, laikomi pažeidimai, dėl kurių neaišku, kokios bylos aplinkybės yra nustatytos ar kaip kvalifikuojama veika. Procesui netrukdantys neaiškumai, kitokios proceso metu ištaisomos klaidos nėra pagrindas priimti nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui. Skunde prokurorė pabrėžia, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perdavus teismui, ir bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialisto tyrimo ir specialisto išvados šališkumo, baudžiamoji byla neturėtų būti grąžinama prokurorui. Šiuo atveju bylos parengimo nagrinėti teisme metu teisėjas turi teisę pavesti kitam specialistui pateikti naują išvadą. Teigia, jog teismas jau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu turi teisę paskirti objektų tyrimą, taip pat iškviesti specialistą į teismo posėdį, kad šis pateiktų paaiškinimus į reikiamus klausimus. Pažymi, kad remiantis BPK 242 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 straipsnis). Be to, BPK 270 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant tinkamai įgyvendinti pagrindinį baudžiamojo proceso uždavinį - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Nurodo, kadangi šioje baudžiamojoje byloje E. S. buvo nušalintas, o byla prokurorui grąžinama iš esmės remiantis tik tuo, kad minėtas asmuo pateikė specialisto išvadą, kuria „inter alia“ yra grindžiamas kaltinimas, bylą nagrinėjantis teismas gali pavesti naują išvadą pateikti kitam, teismo nuomone, nešališkam, specialistui. Todėl baudžiamosios bylos grąžinimas prokurorui vien tam, kad šis paskirtų naują objektų tyrimą, yra netikslingas.
Skunde prokurorė nurodo, kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui vien tam, kad būtų paskirtas naujas specialisto tyrimas, yra nelogiškas ir nesuderinamas su baudžiamojo proceso greitumo principu. Teigia, kad BPK 1 straipsnyje nurodyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Šios pamatinės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos „inter alia“ įtvirtina baudžiamojo proceso greitumo principą. Baudžiamojo proceso greitumo principas, kuris taip pat įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje, įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko. Tačiau baudžiamosios bylos, esančios Šiaulių apylinkės teismo žinioje, perdavimas kitos - Vilniaus apygardos prokuratūros, prokurorui dėl neesminio proceso pažeidimo, kuris gali būti pašalintas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, pažeidžia minėtas teisės nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui neperdavus baudžiamosios bylos prokurorui ir paskyrus naują specialisto tyrimą, siekiamas rezultatas būtų toks pats - būtų gauta nauja specialisto išvada. Tačiau skirtingai, nei perduodant baudžiamąją bylą prokurorui, teisminio nagrinėjimo metu teismui paskyrus specialisto tyrimą, baudžiamasis procesas vyktų operatyviau, neatliekant perteklinio baudžiamosios bylos perdavimo.
Prokurorė skunde nurodo, jog baudžiamosios bylos perdavimas Vilniaus apygardos prokuratūrai taip pat prieštarauja baudžiamojo proceso ekonomiškumo principui ir pabrėžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką galimai padariusių asmenų gyvenamoji bei buveinės vieta, taip prekių saugojimo vieta yra Šiaulių r. teritorijoje. Nurodo, jog BPK 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas, o toks baudžiamosios bylos perdavimas kitame Lietuvos regione esančiam ikiteisminio tyrimo institucijos padaliniui, ne tik užvilkintų baudžiamąjį procesą ir prieštarautų proceso greitumo principui, bet ir neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties ir proceso ekonomiškumo principo, kadangi nulemtų ir nepagrįstas bei neproporcingas tyrimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad susipažinęs su gauta baudžiamąja byla pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, ir baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (3 t. 20-22 b. l.). Tačiau atlikdamas įrodymų tyrimą teismas nustatė, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios E. S. buvo civilinio ieškovo atstovu ir liudytoju, todėl nusprendė, kad E. S. bylos procese negalėjo dalyvauti kaip specialistas ir dėl to 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nušalino nuo bylos proceso kaip specialistą. Įvertinęs tai, kad prokuroro kaltinimas D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės grindžiamas E. S., kuris bylos procese negalėjo dalyvauti kaip specialistas, pateikta specialisto išvada, teismas tai pripažino esminiu procesiniu pažeidimu, trukdančiu nagrinėti bylą teisme, ir todėl skundžiama 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi baudžiamąją bylą grąžino prokuratūrai.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje nurodytus ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus pašalinti ir tinkamai neištirtas bylos aplinkybes nustatyti teismas galėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, esant reikalui, būtinus procesinius veiksmus pavesdamas atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Pažymėtina, kad BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus, o BPK 286 straipsnis numato, jog teismas turi teisę paskirti ekspertizę ne tik bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva.
Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra padarytų procesinių pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą iš esmės ir šių trūkumų nebūtų galima ištaisyti teisme. Visos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.
Esant nustatytai situacijai, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos nagrinėjimas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės.
Kartu atkreipiamas prokurorės dėmesys į tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau užsitęsė dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų ir dėl prokurorės nesuinteresuotumo ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusias ikiteisminio tyrimo klaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 204 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.