- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- eII-884-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00834-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10632-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2025 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta nuobauda – 60 Eur bauda.
G. S. nubaustas už tai, kad nuo 2025 m. sausio 14 d. 8.00 val. iki 2025 m. sausio 15 d. 9.00 val. Perkūnkiemio 7, Vilniuje, vairavo automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), važiuojamųjų dalių sankirtoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.15 punktą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, G. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą. Skunde nurodo, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Nagrinėjamu atveju nėra ANK 417 straipsnio 2 dalies sudėties, automobilis buvo šalia įvažiavimo į esančią teritoriją ir toje vietoje sustojimo neribojo jokie kelio ženklai/ženklinimas, buvo laikomasi visų reikalavimų.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose aiškiai matyti, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė yra pastatyta tiesiog važiuojamosios dalies sankirtoje, o transporto priemonės galinė dalis išsikiša į patį įvažiavimą, taip trukdydama įvažiuoti/išvažiuoti. Šis faktas yra akivaizdus ir objektyvus, o nusižengimo nustatymui nereikia atlikti papildomų matavimų – pažeidimas vizualiai aiškiai užfiksuotas. Byloje esantys įrodymai/nuotraukos nepalieka jokių abejonių dėl KET 150.15 punkto pažeidimo. Skunde nurodyti argumentai apie sankryžos apibrėžimą ir ženklų/ženklinimo nebuvimą nėra teisiškai reikšmingi, nes nusižengimas vertinamas pagal įvažiavimo ribas, o ne sankryžos statusą ar kelio ženklus. Stovėjimas prie įvažiavimo sankirtos pažeidžia eismo saugumą ir kliudo kitų eismo dalyvių judėjimui, o tai ir yra draudžiama KET 150.15 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja jokių pasekmių kaip privalomo objektyviosios nusižengimo pusės požymio. Automobilio statymas įstatymų leidėjo ANK 417 straipsnyje išvardintose vietose savaime yra laikomas pavojų eismo saugumui keliančiu veiksmu ir būtent todėl už jį yra griežtai baudžiama.
Kelių eismo taisyklių 150.15 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
Nagrinėjamu atveju G. S. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), važiuojamųjų dalių sankirtoje ir taip pažeidė KET 150.15 punktą.
Pareiškėjas skunde pateikia sankryžos sąvoką ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ANK 417 straipsnio 2 dalies sudėties, automobilis buvo šalia įvažiavimo į esančią teritoriją ir toje vietoje sustojimo neribojo jokie kelio ženklai/ženklinimas, buvo laikomasi visų reikalavimų.
Teismo vertinimu, tokia pareiškėjo pozicija atmestina kaip nepagrįsta. Teismas pažymi, kad sankryža ir važiuojamųjų dalių sankirta nėra tapačios sąvokos. Pagal KET 3.17 punktą, važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai išplatinti ar suapvalinti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punkte nustatyta, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas sankryžos apibrėžimas vertinant pareiškėjo nusižengimą neturi jokios įtakos.
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė yra pastatyta tiesiog važiuojamosios dalies sankirtoje, o transporto priemonės galinė dalis išsikiša į patį įvažiavimą. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, jog pareiškėjo pastatyta transporto priemonė neabejotinai riboja kitų eismo dalyvių matomumą ir tokiu būdu kelia pavojų. Pareiškėjas pastatydamas automobilį tokioje vietoje turėjo suprasti, kad automobilis realiai užstos matomumą ir trukdys kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju G. S., statydamas automobilį, nebuvo atidus kelių eismo dalyvis ir palikdamas automobilį stovėti draudžiamoje vietoje nesiėmė jokių veiksmų, jog įsitikintų, kad tai daryti galima.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad sustojimo neribojo jokie kelio ženklai/ženklinimas. Kaip minėta, KET 150.15 punkte nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Nors vietoje, kur pareiškėjas paliko stovėti automobilį, nebuvo kelio ženklo, draudžiančio palikti stovėti automobilį, eismo dalyviai apie automobilio stovėjimo vietos paskirtį turi spręsti atsižvelgdami į joje esančius kelio ženklus ar kelio ženklinimą, o vietovėse, kuriose nėra ženklinimo, atsižvelgdami į vietovės paskirtį, taip pat vadovaudamiesi gyvenimiška patirtimi, protingumo principu bei vietovėje įrengtų kelio įrenginių įsiliejimo į bendrą kelio inžinerinių įrenginių infrastruktūrą harmoningumu. Kaip minėta, pareiškėjo transporto priemonės galinė dalis išsikiša į patį įvažiavimą, pastatyta transporto priemonė neabejotinai riboja kitų eismo dalyvių matomumą ir tokiu būdu kelia pavojų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl G. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.