- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-1736-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13433-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- R. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“, ADB „BTA draudimas“, atstovaujamai „BTA“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei antstolei D. P., tretieji asmenys UAB DK „PZU Lietuva“, ADB „BTA draudimas“, atstovaujamai „BTA“ ADB filialo Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės antstolės D. P. 28 534,74 Lt patirtos turtinės žalos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 04 05 teismo įsakymu iš ieškovo priteista 112 320 Lt skola bei 14 739,98 Lt palūkanų A. B. naudai. 2004 06 17 antstolės D. P. kontorai buvo pateiktas vykdyti minėtas teismo įsakymas. 2004 07 14 atsakovės patvarkymu buvo areštuota ieškovo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (tuometinis „Hansabank“ AB bankas), į kurią nuo 2002 06 25 iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM ieškovui buvo pervedama paskirta valstybinė pareigūno pensija. Ieškovas nurodė, jog jokio pranešimo iš antstolės jis nėra gavęs, apie lėšų areštą jam nebuvo žinoma. Jis kitų pajamų, išskyrus pensiją, neturėjo, o pats gyveno iš turėtų santaupų. Ieškovas žinojo, kad jo sąskaitoje kaupiama pensija, tačiau iki 2009 m. liepos mėn. jis nežinojo apie tai, kad nuo 2004-07-19 iš jo sąskaitos skolos padengimui į atsakovės depozitinę sąskaitą buvo išskaičiuojamos visos jo gaunamos piniginės lėšos, t.y. 100 proc. visos gaunamos pensijos. Ieškovas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie LR VRM , kur gavo pažymas, iš kurių sužinojo, jog pagal vykdomuosius dokumentus iš jo pensijos buvo išskaičiuoti alimentai bei skola ir išmokėta pensijos dalis, kuri buvo pervedama į ieškovo sąskaitą. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovė, nepatikrinusi ir tinkamai nekontroliuodama išieškojimo vykdymo, pažeisdama CPK 736str. 1d. 2p., 2d., 737 str. 1d. 7p. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., išieškodavo 100 proc. ieškovo gautos pensijos, o būtent: 2004 07 19 iš ieškovo pensijos išieškota ir į antstolės sąskaitą buvo pervesta 1391,16Lt ieškovo gautos pensijos, LR Vyriausybės nustatytas MMA dydis minėtam laikotarpiui – 500Lt, 20proc. iš 1391,16Lt dydžio pensijos, neviršijančios MMA dydžio – 100Lt , 70proc. iš pensijos, viršijančios MMA dydį -623,81Lt, t.y. iš jo pensijos neteisėtai išskaičiuota ir jam padaryta 667,35Lt žala; nuo 2004 08 17 iki 2005 03 17 išieškota ir pervesta po 460,93Lt per mėnesį, t.y. viso 3687,44Lt, MMA nustatytas dydis – 500Lt. 20proc. nuo pensijos, neviršijančios MMA dydį 737,52Lt, žala sudaro 2949,92Lt; nuo 2005 04 14 iki 2009 06 16 be išieškojimo iš pensijos pagal atsakovės 2005 03 09 patvarkymą, iš sąskaitos buvo išieškota ir pervesta į atsakovės sąskaitą gautos pensijos likučiai, kas sudaro 24 917,52Lt. Tuo atsakovė padarė ieškovui 28 534,74 Lt dydžio turtinę žalą. Ieškovo teigimu, antstolė savo pareigas atliko nesąžiningai, pažeidė jo, kaip skolininko interesus, todėl turi atlyginti žalą nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė – antstolė D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, atliko vykdymo veiksmus, laikydamasi įstatymo reikalavimų. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas visiškai jokiais įrodymais, todėl turi būti atmestas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pareiškė motyvuotus prieštaravimus dėl antstolės patvarkymo, kad informavo antstolę ir pateikė įrodymus apie tai, jog banko sąskaitoje esantys pinigai yra jo gaunama pensija. Tuo tarpu būdamas skolingas ir turėdamas piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas skolai grąžinti, ieškovas elgėsi piktybiškai, nebendradarbiavo su antstole, neinformavo apie savo pajamas, neatvykdavo, kviečiamas į antstolių kontorą, nepateikė informacijos apie banko sąskaitoje gaunamų lėšų kilmę bei tai patvirtinančių įrodymų. Antstolė nurodė, jog ieškovas buvo informuotas apie vykdomąją bylą bei kviestas atvykti į antstolių kontorą, tačiau ieškovas atsisakė tai daryti. 2004 07 14 Patvarkymo Nr.0068/04/00313 dėl lėšų arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą nuorašą ji išsiuntė paštu bei 2004 07 24 pristatė asmeniškai, tačiau į butą patekti negalėjo, ką patvirtina surašytas aktas. Ieškovo gyvenamoji vieta vykdomajame dokumente buvo nurodyta Vilniuje, Genių g. 20-1, apie jos pasikeitimą ieškovas neinformavo, todėl vykdomajame dokumente nurodytu adresu pranešimų (patvarkymų) išsiuntimas laikomas tinkamu skolininko informavimu (CPK 644 str. 2p.). Patvarkyme buvo nurodyta, jog ieškovas gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl patvarkymo bei jis buvo informuotas apie tai, kad jeigu į sąskaitą pervedamos lėšos, iš kurių, vadovaujantis CPK 739 str. išieškoti negalima, ieškovas nedelsiant apie tai turi informuoti antstolį ir pateikti pažymas, patvirtinančias šių lėšų įmokėjimą į areštuojamą sąskaitą. Ieškovas nesidomėjo vykdymo eiga, nepateikė atsakovei informacijos bei įrodymų apie gaunamų lėšų kilmę, nebendradarbiavo su antstole. Taip pat atsakovė nurodė, jog nėra priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir ieškovui padarytos tariamos žalos (nuotolių), o ieškovas pateikė nesąžiningą ieškinį, kurio reikalavimai nesuderinami su CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „BTA draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja žalos, kuri jo teigimu atsirado dėl antstolės D. P. veiksmų, atlyginimo. Antstolio atsakomybė nustatytina pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.263str.). Nurodo, kad antstolės atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus antstolės veiksmus (neveikimą) vykdymo procese, ieškovo patirtą žalą, priežastinį neteisėtų antstolio veiksmų (neveikimo) bei ieškovo patirtos žalos ryšį, antstolės kaltę. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negalima. Antstolė 2005-03-09 į LR VRM Personalo departamentą išsiuntė patvarkymą Nr.313/04 dėl skolos išieškojimo, kuriame buvo nurodyta, kad išskaičiuoti iš ieškovui priklausančios pensijos, kaip reikalauja CPK 736 str. Ieškovas nesidomėjo vykdymo eiga, nebendradarbiavo su antstole. Iš ieškovo , kaip skolininko, buvo išieškota tik dalis priteistos skolos, o antstolė nepadarė jokios žalos ieškovui ir neprivalo dengti dalį ieškovo skolos, t.y. 28 534,74Lt. Kadangi nėra visų keturių sąlygų antstolės civilinei atsakomybei atsirasti, tretysis asmuo prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2011-01-26 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė 1 300 Lt antstolės D. P. naudai už advokato pagalbą teisme. Teismas nurodė, kad Antstolių įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, t.y. pagal Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.246-6.249str.). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jis patyrė 28 534,74 Lt žalą ir kad ši žala patirta dėl antstolės K. P. kaltės. Lėšos iš sąskaitos banke buvo pervestos ieškovo skolai padengti, antstolei nebuvo žinoma šių lėšų kilmė, ieškovas nesidomėjo vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.), neinformavo antstolės apie tai, jog lėšos „Swedbank“, AB sąskaitoje yra pervestos iš jo pensijos, antstolė neišieškojo daugiau lėšų, negu buvo priteista iš ieškovo, todėl teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju tarp nustatytų antstolės veiksmų ir ieškovo reikalaujamos priteisti žalos nėra priežastinio ryšio, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Nurodo, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kurio veiklai taikomi specialūs reikalavimai, nustatyti tiek jų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Vykdydamas jam paskirtas funkcijas, antstolis turi griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, jam yra taikomi didesni, griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Apeliantas teigia, kad atsakovei buvo žinoma, jog jis gauna valstybinio pareigūno pensiją, nes atsakovė 2004-03-09 į LR VRM Personalo departamentą išsiuntė patvarkymą Nr. 313/04 dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė išskaičiuoti iš ieškovui priklausančios pensijos įstatymo numatytus dydžius skolos padengimui, pervedant lėšas į atsakovės sąskaitą. Šis patvarkymas buvo vykdomas, o likusi pensijos dalis buvo pervedama į ieškovo banko sąskaitą. Antstolė, žinodama jog iš ieškovo pensijos vykdomas išieškojimas, areštavo jo sąskaitą banke ir iš šios sąskaitos laikotarpiu nuo 2004-07-19 iki 2009-06-16 buvo vykdomi nurašymai antstolei. Viso iš ieškovo sąskaitos į antstolės sąskaitą buvo pervesta 28 534,74 Lt. Pasak ieškovo, taip buvo pažeidžiamos LR CPK 736 str. nuostatos dėl išskaitų iš gaunamos pensijos dydžių, o antstolė išieškodavo 100 procentų ieškovo gaunamos pensijos ir tuo neabejotinai padarė jam turtinę žalą. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodytas žalos dydis. Žala padaryta būtent dėl antstolės veiksmų – priimto patvarkymo, kuris yra privalomas visiems asmenims (CPK 585 str.). Apelianto teigimu, atsakovė žinojo, kad į jos sąskaitą buvo nurašomos piniginės lėšos iš ieškovo sąskaitos, į kurią pervedama pensija, todėl turėjo patikrinti, iš kokių lėšų vykdomas išieškojimas ir ar išieškomos sumos neviršija leistino dydžio. Tačiau šių veiksmų atsakovė neatliko ir dėl antstolės neveikimo, netinkamo išieškojimo kontrolės, ieškovui buvo padaryta žala. Skunde taip pat pažymima, kad būtent antstolis turi teisėtai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas, ir nepažeisti išieškotojo interesų. Tačiau atsakovė dėl savo neteisėtų veiksmų jam padarė žalos. Tarp jų yra priežastinis ryšys, todėl šioje byloje egzistuoja ir yra įrodyti visi pagrindai civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymi, kad LR Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sutinkami su CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo, šiuo atveju antstolė D. P..
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė D. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė paties žalos padarymo fakto, jos dydžio, nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių 28 534,74 Lt sumą įvardinti žala (nuostoliais), nes antstolė neišieškojo daugiau lėšų, nei buvo priteista iš ieškovo 2004-04-05 Vilniaus apygardos teismo įsakymu, antstolė šios sumos nepasisavino, išieškota suma perduota A. B. padengiant ieškovo įsiskolinimą. Aplinkybė, kad tokiu būdu buvo išieškota 100 procentų ieškovo pensijos, nėra pakankama minėtą sumą įvardinti žala, juo labiau, kad šimtaprocentinis išieškojimas iš R. Š. pensijos įvyko dėl jo paties kaltės. Atsiliepime teigiama, kad įstatyme reglamentuotas kooperacijos principas reikalauja ne tik antstolio bet ir pačių šalių, skolininko ir kreditoriaus, bendradarbiavimo. Tuo tarpu rungimosi (CPK 12 str.) ir dispozityvumo (CPK 13 str.) principai reiškia, kad antstolis vykdymo veiksmuose privalo būti nešališkas, o šalys, šiuo atveju skolininkas, negali būti tik pasyvus vykdymo veiksmų atlikimo stebėtojas. Atsiliepime teigiama, kad antstolė nagrinėjamu atveju atliko visus privalomus ir būtinus veiksmus, numatytus LR CPK bei LR Teisingumo ministro 2005-10-15 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o skolininkas apskritai nebendradarbiavo su antstoliu, tokiais savo veiksmais trukdydamas antstolei tinkamai vykdyti savo pareigas. Jis, būdamas informuotas apie tai, kad nedelsdamas turi pranešti antstolei, jei į areštuojamą sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, pensija, stipendija ar pinigų sumos, iš kurių vadovaujantis LR CPK 739 str. išieškoti negalima, apeliantas nebendradarbiaudamas su antstole ir nevykdydamas savo, kaip skolininko pareigų, savo tyčiniais, sąmoningais veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad nurašant lėšas iš banko sąskaitos buvo išieškota 100 proc. jo pensijos. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas savo veiksmais sąmoningai, tyčia trukdė antstolei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Kaip nurodė ieškinyje, apeliantas visą ginčo laikotarpį gyveno iš santaupų. Taigi tokie veiksmai traktuotini kaip kliudymas antstoliui tinkamai atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 str. 1 p.), turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, slėpimas bei pareigos antstoliui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą nevykdymas (CPK 645 str. 1 d.). Tokiu atveju išieškojimas iš apelianto pensijos, atsakovės teigimu, gali būti užskaitomas kaip išieškojimas iš jo nuslėpto nuo antstolės turto, santaupų, apie kurias pastarasis neinformavo antstolės, jas slėpė ir iš jų gyveno visą ginčo laikotarpį. Todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
Trečiasis asmuo AAS „BTA“, atstovaujamos „BTA“ ADB filialo Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolės veiksmuose nebuvo nustatyta visų CK 6.246 – 6.249 str. nurodytų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti. Antstolė iš ieškovo neišieškojo daugiau lėšų, negu buvo teismo priteista, todėl pagrįstai nenustatyti antstolės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp antstolės veiksmų ir ieškovo nurodytos žalos. Taip pat apeliantas neįrodė ir pačios žalos fakto, nes jo nurodyti pinigai buvo teisėtai pervesti kreditoriaus naudai, tuo sumažinant ieškovo skolą.
Trečiasis asmuo UAB DK "PZU Lietuva" pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos bei neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pasak trečiojo asmens, remiantis į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktais duomenimis ir dokumentais, darytina išvada, jog ieškovas R. Š. nesidomėjo vykdymo eiga- neinformavo antstolės nei apie išieškomų lėšų pobūdį (nepateikė ir tai patvirtinančių dokumentų), nei apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nei apie kitas turimas lėšas. Tokiu būdu pats ieškovas R. Š. pažeidė numatytą pareigą bendradarbiauti su antstole, kas sąlygojo/prisidėjo prie ieškovo prašomos atlyginti žalos atsiradimo. Nepaisant to, kad byloje nėra civilinės atsakomybės sąlygų, antstolė ir taip turėtų būti atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis LR CK 6.253 str. 5 d., (civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas) bei LR CK 6.259 str. 1 d. (jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės). Be to, trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovo prašomos priteisti sumos jokiu būdu negali būti laikomos ieškovo patirta žala, be to, žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusia su antstolės D. P. veiksmais, nes antstolė D. P. vykdė teismo įsakymą, kuriuo iš ieškovo R. Š. buvo priteista skola, taip pat buvo vykdomas alimentų išieškojimas- kas savaime lemia, jog minėtos sumos iš ieškovo turėjo būti išieškotos ir atitinkamai negali būti laikomos ieškovui padaryta žala, atsiradusia dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Apelianto nurodoma suma buvo išieškota trečiųjų asmenų naudai bei vykdant jų teisėtus interesus (reikalavimus), todėl negali būti reikalaujama priteisti iš atsakovės antstolės D. P.. Remiantis LR CK 6.239 str., jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Atitinkamai ieškovui teigiant, jog iš jo buvo išieškota daugiau nei turėjo būti, ieškinys turėjo būti reiškiamas ne antstolei D. P., o išieškotojams, kurių naudai minėtos sumos buvo išieškotos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovo reikalavimai dėl 2004-2005 metais antstolės D. P. atliktais veiksmais padarytos žalos atlyginimo nėra laikomi draudžiamaisiais įvykiais, nes neįrodyta antstolės D. P. civilinė atsakomybė bei reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas pažeidus numatytus terminus. Todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias antstolio deliktinę atsakomybę (CK 6.249-6-6.249 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).
Bylos ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad antstolė D. P. 2004-06-17 priėmė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2004-04-05 išduotą teismo įsakymą Nr. 2-1268/2004 dėl 129 166,32 Lt skolos išieškojimo iš skolininko R. Š. išieškotojo A. B. naudai. 2004-07-14 antstolė teismo įsakyme nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu – Genių g. 20-1, Vilnius, išsiuntė patvarkymą Nr. 0068/04/00313 „Dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“, kuriame be kitų duomenų nurodė, jog skolininkas gali per 5d. pateikti motyvuotus prieštaravimus antstoliui, be to nedelsiant pranešti, jeigu į areštuojamą sąskaitą yra pervedama pensija ar pinigų sumos, iš kurių, vadovaujantis CPK 739str. išieškoti negalima. Taip pat patvarkyme buvo išvardintos ir skolininko teisės. 2005 03 09 antstolė išsiuntė patvarkymą Nr.313/04 ir teismo įsakymą į LR VRM Personalo departamentą, prašydama išskaityti iš skolininkui priklausančios pensijos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA dydžio 20 proc., iš pensijos, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį 70 proc., skolą pervedant į antstolės kontoros sąskaitą. Skola buvo išskaičiuota, laikantis CPK 736 str. 1d. 2p., 2d. reikalavimų. Likusią ieškovo pensijos dalį LR VRM įgaliotas padalinys pervesdavo į ieškovo sąskaitą AB „Swedbank“. Kaip seka iš šio banko pažymos, iš ieškovo sąskaitos banke buvo atlikti nurašymai antstolei laikotarpiu nuo 2004-07-19 iki 2009-06-16, o viso buvo nurašyta 28 534,74 Lt. Ieškovas pinigų iš šios sąskaitos nenuiminėjo.
Ieškiniu R. Š. prašė priteisti iš antstolės D. P. 28 534,74 Lt kaip nuostolius, padarytus dėl antstolės neteisėtų veiksmų, kuriais, kaip teigia ieškovas, antstolė, pažeisdama LR CPK 736 str. 1 d. 2 p., 2 d., 737 str. 1 d. 7 p. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p. nuostatas, išieškodavo 100 procento jam mokamos pensijos, be to antstolė nesiėmė aktyvių veiksmų nustatyti nurašomų lėšų gavimo šaltinį, kas sąlygojo ieškovui žalos padarymą.
Antstolių įstatymo 16 str. 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, nuodytas sąlygas deliktinei atsakomybei taikyti privalo įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo, t.y. ieškovas.
Apelianto teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, todėl skundžiamu sprendimu nepagrįstai buvo atmestas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su šia apelianto pozicija ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodyti visi pagrindai civilinei atsakomybei kilti, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį vykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Nagrinėjamoje byloje antstolei buvo pateiktas vykdyti 2004-04-05 teismo įsakymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo įsakymas yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 2 p.). Tai reiškia, kad teismo įsakymui vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 347 str. 2 d.). Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas, grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus patiekto reikalavimo; be to, nurodoma, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo (CPK 437 str.). Įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas vykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 str. 2 d.). Kiti vykdymo metu antstolio priimti procesiniai sprendimai – patvarkymai, pasiūlymai siunčiami registruotu laišku vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu ir, jei skolininkas nėra tinkamai informavęs antstolį apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (LR CPK 604 str. 605 str., 644 str.). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisė (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, todėl norminiuose teisės aktuose ne tik numatytas antstoliui įpareigojimas, atliekant savo funkcijas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, atlikti visus būtinus ir privalomus veiksmus, numatytus LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, bet ir numatyta skolininko pareiga sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, domėtis vykdymo eiga, pateikti antstoliui informaciją ir dokumentus vykdymo veiksmams atlikti, nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (LR CPK 644, 645 str.).
Iš byloje surinktų įrodymų seka, kad ieškovas R. Š. apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, kuriuo A. B. naudai buvo priteista 112 360 Lt skola ir 14 739,98 Lt palūkanos bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos, žinojo, teismo įsakymo gera valia per nustatytą 20 dienų terminą neįvykdė. Taip pat ieškovas antstolei apie pasikeitusią jo gyvenamąją vietą nepranešė, todėl laikytina, kad antstolės D. P., vykdančios išieškojimo veiksmus pagal minimą teismo įsakymą, 2004-07-14 patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, išsiųstas registruotu paštu vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu, jam buvo įteiktas tinkamai. Tačiau ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, neinformavo antstolės apie tai, kad į banko sąskaitą yra pervedama pensija, iš kurios galimas ribotas lėšų išskaitymas CPK 736 str. numatyta tvarka, nesinaudojo CPK 643 str. suteiktomis teisėmis, nevykdė CPK 644 str. nustatytos pareigos domėtis vykdymo eiga, antstolio veiksmų neskundė CPK nustatyta tvarka. Būtent dėl ieškovo neveikimo, nebendradarbiavimo su antstole, pastaroji nežinojo apie tai, jog nuo banko sąskaitos nurašomos lėšos yra ieškovo pensijos dalis. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija antstolės neįpareigoja atlikti patikrinimo veiksmus (t.y. siųsti užklausimus į finansų įstaigas) dėl lėšų sąskaitose kilmės nustatymo ir išrašų gavimo. Tokią informaciją pagal antstolės surašytą ir ieškovui įteiktą patvarkymą privalėjo pateikti būtent ieškovas, kuris šios pareigos nevykdė bei nebendradarbiavo su išieškojimą vykdančia antstole. Kaip minėta, antstolės patvarkymai nebuvo apskųsti, jie yra galiojantys. Antstolė neišieškojo daugiau lėšų, nei buvo priteista iš R. Š., o iš ieškovo sąskaitos nurašytos lėšos buvo pervestos išieškotojui A. B.. Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo pripažinti, kad antstolės veiksmai buvo atlikti pažeidžiant CPK ar Sprendimų vykdymo instrukciją, todėl, remiantis aukščiau išdėstytu laikytina, jog ieškovas neįrodė antstolės neteisėtų veikų bei tai, kad ieškovo nurodoma žala buvo patirta dėl antstolės kaltės. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, jog ieškovo reikalaujama priteisti suma – 28 534,74 Lt nagrinėjamu atveju nelaikytina žala (nuostoliais), nes, kaip minėta šios sumos antstolė nepasisavino, lėšas pervedė išieškotojui, dėl ko sumažėjo teismo įsakymu priteista ieškovo skola. Be to, LR CPK 736 str. numatytas apribojimas daryti išskaitas iš viso asmens gaunamo darbo užmokesčio, pensijos ar kitų CPK 737 str. numatytų skolininko pajamų skirtas tam, kad priverstinio skolos išieškojimo metu iš skolininko nebūtų išieškomos visos jo gaunamos pajamos ir kad skolininkas turėtų bent minimalias pajamas pragyvenimui, būtiniausių asmens gyvenimo poreikių patenkinimui. Iš paties ieškovo paaiškinimų seka, kad visą nurodomą laikotarpį nuo 2004 iki 2009 metų ieškovas gyveno iš turėtų santaupų, o į banko sąskaitą pervedamas lėšas ieškovas taupė nenumatytoms gyvenimiškoms situacijoms. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovas, gera valia negrąžindamas priteistos skolos bei žinodamas apie vykdomą priverstinį išieškojimą, nuslėpė nuo antstolės turtą į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, nepateikė jokios informacijos apie šį turtą, tokiu būdu pats ieškovas savo veiksmais trukdė antstolei tinkamai atlikti vykdymo veiksmus. Nors formaliai iš bylos duomenų seka, jog buvo nurašyta visa ieškovo gauta pensija, tačiau, įvertinus minimas aplinkybes, teisėjų kolegija nelaiko nuo ieškovo sąskaitos nurašytų ir galiausiai išieškotojui pervestų lėšų ieškovui padaryta žala (nuostoliais). Nesant antstolės neteisėtiems veiksmams bei padarytos žalos, nekonstatuotinas ir priežastinis ryšys, kaip būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei taikyti.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė visų būtinųjų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei taikyti (LR CK 6.246 – 6.249 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, remiantis 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovės naudai iš ieškovo priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti – 1 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. Š. atsakovės D. P. naudai 1 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.