Kauno apygardos teismo nutartis

Trečiasis asmuo I. P. pareiškė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašo panaikinti: 2003-11-10 KAVA komisijos sudarytą Atidalinto turtinio vieneto pastate 4A4p(duomenys neskelbtini), Pripažinimo tinkamu naudoti aktą; VĮ Registrų centro Kauno filialo 2001-12-10, 2001-12-11, 2001-12-18, 2003-11-18 ir 2003-11-28 atliktus patalpų su pastoge (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastate 4A4p, esančiame (duomenys neskelbtini)) įregistravimus Nekilnojamojo turto registre.

Spręsdamas klausimą dėl 2001-03-20 kreditorių susirinkimo pirmininko patvirtinto turto perdavimo akto bei 2001-05-23 patvirtinto turto perdavimo akto papildymo pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo, teismas pripažino, kad UAB „Katyba“ sandoriais (Turto perdavimo aktu su jo papildymu) negalėjo nei sukurti nuosavybės teisės parduodamo turto gavėjui AB Turto bankui, nei perduoti neįregistruotą nekilnojamąjį daiktą sandoriu, prilygintu notarine tvarka sudaromam sandoriui, kadangi pastogė nebuvo suformuota ir priimta naudoti kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl nebuvo ir jos savininko, galinčio laisvai disponuoti ja kaip atskiru vientisu objektu. Savo esme ši pastogė buvo ir iki šiol yra viso namo (pastato) dalis. Turto perdavimo aktais nebuvo perdavinėjamas visas pastatas, o tik dalis jo patalpų, tačiau kitų aktuose nepaminėtų pastato kitų dalių (patalpų) savininkas ar savininkai prarado savo teises į pastato priklausinio – pastogės – dalį. Dalis butų ir kitų patalpų jau 1993 metais buvo privatizuoti atitinkamomis sutartimis, todėl jiems kartu su namo dalies nuosavybe atiteko ir nuosavybės teisė į bendrąsias namo konstrukcijas, įskaitant ir pastogę. AB Turto bankas UAB „Katyba“ bankroto byloje buvo tik kreditorius, kuriam po eilės viešai skelbtų įkeisto turto pardavimų šis turtas buvo perduotas kaip įkaito turėtojui. Šį turtą, vadovaudamasis ĮBĮ 39 str. bei LR Vyriausybės 1997-10-01 nutarimu Nr. 1074, jam perdavė LUAB „Katyba“ administratorius, todėl šiuo atveju atsakovas AB Turto bankas yra sąžiningas turto įgijėjas ir šioje byloje negali būti atsakovu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog LUAB „Katyba“ turto perdavimas AB Turto bankui ir jo nuosavybės teisių užregistravimas yra neteisėtas sandoris ir kad šis ginčo sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, šio pažeidimo padarinys yra sandorio negaliojimas. Nenuginčijus LUAB „Katyba“ likvidacinės komisijos 1999-08-10 nutarimo nekilnojamąjį turtą parduoti atskiromis patalpomis, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti ieškovės nurodytus 2001-03-20 ir 2001-05-23 turto perdavimo aktus.

Vienas esminių juridinio asmens požymių – juridinio asmens teisnumas, t. y. galėjimas turėti konkrečias civilinių įstatymų nustatytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Byloje nustatyta, kad ieškovės namo savininkų bendrija įregistruota 2005 m. Ieškovės įstatuose (1 p.) nurodyta, kad Namo savininkų bendrija A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (b. l. 8–14, 2 t.). Taigi namo savininkų bendrija neturi daugiau teisių negu turi teisių jos bendrijos nariai, kurie, kaip nustatyta šioje byloje, neįgijo nuosavybės teisių į ginčo palėpę nei iki bendrijos susikūrimo, nei po bendrijos įregistravimo. Esant tokioms aplinkybėms namo savininkų bendrija turi teisę naudoti pastato dalis atsižvelgdama į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Vien tas faktas, kad namo savininkų bendrija buvo įregistruota kaip organizacija, įgyvendinanti susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, savaime nepakeitė pastato bendraturčių nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalių, neišplėtė jų teisių į naudojamasi ginčo pastogėje esančiomis patalpomis, kurios bendrijos namo gyventojų nebuvo naudojamos, nes to nenumato įstatymas (CK 4.47 str., 4.81 str. 1 d.).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusi Reglamento 2002 m. liepos 1 d. redakcija prie privalomųjų reikalavimų visumos priskyrė reikalavimus išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 11 p.). Todėl negalima sutikti su motyvais, jog ieškovė negali kreiptis į teismą dėl teisių pažeidimų, susijusių su patalpa, kuri nėra valdoma namo bendrijos savininkų nuosavybės teise, tačiau yra susijusi bendromis namo konstrukcijomis ir naudojama bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes tai prieštarauja CPK 5 str. nuostatoms.

Namo savininkų bendrijos Mickevičiaus g. 8, Kaunas, valdybos 2008-05-16 susirinkime nutarta įpareigoti valdybos pirmininką sudaryti sutartį su advokatu dėl namo palėpės pirkimo sandorio panaikinimo teisme (b. l. 76, 6 t.). Šis bendrijos sprendimas nėra užginčytas, tad bendrijos pirmininkas, remdamasis valdybos nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Remiantis 2008-09-25 sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K48-2008 (D) advokatas D. V. ir NSB A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, atstovaujama valdybos pirmininko K. B., susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo NSB A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas. Įvertinus pateiktus byloje rašytinius įrodymus dėl suteiktų NSB A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, valdybos pirmininkui K. B. įgaliojimų, konstatuojama, kad valdybos pirmininkas neviršijo įgaliojimų, numatytų Namo savininkų bendrijos A. Mickevičiaus g. 8, Kaunas, įstatų V skyriaus 30.4 punkte, kuriame nurodyta, kad „bendrijos valdybos pirmininkas yra pavaldus bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas.“ Ieškovė, atstovaujama advokato, inicijavo teisme ieškinio, susijusio su palėpės pardavimu atsakovams ir, jos nuomone, neteisėtų aktų panaikinimo, kurių pagrindu ginčo palėpė buvo suformuota ir parduota atsakovams bei įregistruota atsakovų vardu. Byloje nepateikta įrodymų, kad valdybos pirmininkas K. B. viršijo jam suteiktus Namo savininkų bendrijos įgaliojimus pareikšdamas teisme ieškinio reikalavimus, kuriems pareikšti ieškovės atstovas neturėjo įgaliojimų.

Bylos duomenimis, UAB „Katyba“ 1996 m. lapkričio 27 d. Žemės ūkio bankui, kaip atskirą vienetą pagal sudarytą įkeitimo sutartį, registro Nr. 2-5781, už paskolą įkeitė ginčo pastogę (1 t., b. l. 56). Ši sutartis byloje nebuvo ginčijama, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja vadovavosi byloje ir nustatė, kad ginčo pastogė įkeitimo sandorio sudarymo momentu priklausė išskirtinai vienai savininkei UAB „Katyba“, kuri šį turtą apskaitė kaip atskirą vienetą santykiuose su kreditoriumi Žemės ūkio banku. LUAB „Katyba“ likvidacinė komisija 1999-08-10 priėmė nutarimą nekilnojamąjį turtą parduoti atskiromis patalpomis, šiuo klausimu ir vėliau buvo priimti komisijos posėdžio sprendimai, jie taip pat nėra nuginčyti (1 t., b. l. 58–67). Tad LUAB „Katyba“ likvidacinės komisijos sprendimai, tarp jų ir 2001-03-06 sprendimas perduoti įkeistą turtą AB Turto bankui (1 t., b. l. 67), laikomi teisėtais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė AB Turto banką sąžiningu ginčo patalpų įgijėju, nes jam, kaip įkaito turėtojui, vadovaudamasis įstatymais, ginčo patalpas 2001-03-20 perdavė LUAB „Katyba“ administratorius (2 t., b. l. 55), įvykdęs prievolę kreditoriui, kurio teisę į kreditorinio reikalavimo patenkinimą ginčo turtu įmonės likvidacinio proceso metu buvo pripažinta likvidacinės komisijos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė nenuginčijo atsakovo AB Turto banko teisės į ginčo palėpę. Ieškovė nurodė atsakovu byloje AB Turto banką, nes LUAB „Katyba“ išregistruota iš įmonių rejestro dėl bankroto, dėl to taip pat pasibaigė likviduotos UAB „Katyba“ įmonės administratoriaus (likvidatoriaus) įgaliojimai. Taigi nustačius, jog ginčo patalpų savininku yra įregistruotas AB Turto bankas, ieškovė patraukė šią bendrovę atsakovu (CPK 41 str. 1 d.). Kaip minėta anksčiau, įkaito turėtojas įgijo ginčo patalpas dėl skolininko UAB „Katyba“ nemokumo, kreditoriaus teisė į ginčo turtą pagrįsta įkeitimo sutartimi, o būdas (perduodant turtą natūra atskiru turtiniu vienetu) atsiskaityti su kreditoriumi suformuotas likvidacinės komisijos posėdyje skolininko sprendimu. Dėl to atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, apeliantės motyvas dėl atsakovo AB Turto banko nesąžiningumo, nes šioms aplinkybėms byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Vien tas faktas, kad atsakovas AB Turto bankas pardavė dalį palėpės patalpų V. M. ir L. K., nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl atsakovo nesąžiningumo. AB Turto bankas, būdamas patalpų savininku, turėjo teisę disponuoti ginčo objektu, taip pat ir dalį patalpų parduoti, todėl disponavimas nuosavybės teise valdomu turtu negali būti laikoma nesąžiningu (CK 4.37 str.). Taip pat byloje neįrodytas atsakovų V. M. ir L. K. nesąžiningumas perkant ginčo patalpas, nes ginčo patalpos buvo parduodamos varžytinėse, kuriuose galėjo dalyvauti ir kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenis. Taip pat visiškai nepagrįstas apeliantės motyvas, kad atsakovas AB Turto bankas atėmė teisę iš ieškovės narių naudotis palėpės patalpa, nes kaip nustatyta byloje, patalpų perleidimo atsakovui AB Turto bankui momentu ieškovė kaip bendrija nebuvo įregistruota, taigi iš jos negalėjo būti atimta teisė į ginčo palėpę, nes namų savininkų bendrijos teisė iki bendrijos įregistravimo (2005 m.) į ginčo patalpas neegzistavo.

Dėl LUAB „Katyba“ kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų ir patvirtintų turto perdavimo 2001-03-20 ir 2001-05-23 aktų teisėtumo

Turto perdavimo 2001-03-20 ir 2001-05-23 aktuose nurodyta (2 t., b. l. 55, 68–69), kad LUAB „Katyba“ likvidacinės komisijos pirmininko pareigas vykdė UAB Verslo administravimo centro įgaliotas asmuo E. K., veikiantis pagal pavedimo sutartį, todėl ieškovės motyvai, kad ginčo turtą atsakovui AB Turto bankui perdavė neįgaliotas asmuo, yra nepagrįsti, nes įgaliotas asmuo veikė pagal Įmonių bankroto įstatymo 39 str. ir vadovaudamasis 1997-10-01 LRV nutarimu Nr. 1074 31, 32 str., bei likvidacinės komisijos posėdžio protokolo pagrindu. ĮBĮ (1997 m., red. VIII-270) 38 str. 8 d. nustatyta, kad Likvidacinės komisijos pirmininkas: 1) disponuoja įmonės turtu ir užtikrina jo apsaugą; 2) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda; 3) Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka atleidžia darbuotojus iš darbo; 4) grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui arba įmonės valdymo organui, turinčiam teisę priimti nutarimą reorganizuoti įmonę ar ją likviduoti, turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais; 5) pateikia teismui likvidacinį balansą ir likusio turto grąžinimo aktą; 6) perduoda duomenis apie likviduotą įmonę Vyriausybės įgaliotai institucijai; 7) Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga vykdymą žalos atlyginimo gavėjų gyvenamosios vietos savivaldos institucijoms. LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 39 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad įkeistas įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Antrose (pakartotinėse) varžytynėse neparduotas įkeistas turtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo varžytynių perduodamas įkaito turėtojui (LR Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr.1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų 31 p.) Kaip panaudoti varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų (LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 39 str. 2 d.). Todėl kaip panaudoti varžytynėse neparduotą turtą, sprendė kreditoriai likvidacinės komisijos posėdyje, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų (LR įmonių bankroto įstatymo 1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270 39 str. 2 d.), kaip nustatyta anksčiau, kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo skundžiami, nei likvidacijos procedūros metu, nei šioje byloje, nors likvidacinės komisijos ir jo pirmininko nutarimai ir veiksmai galėjo būti skundžiami teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą (ĮBĮ 38 str. 11 d.). Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad kreditorių likvidacinės komisijos pirmininkas neturėjo įgalinimų, nes kaip nustatyta anksčiau, pirmininko įgalinimai yra nustatyti Įmonių bankroto įstatymu. Daugiabučių bendrijų įstatyme numatytos nuostatos UAB „Katyba“ likvidacinei procedūrai netaikomi, nes to nenumato įstatymas. Taip pat visiškai nepagrįstas apeliantės motyvas, jog ginčo turto (palėpės) įkeitimo1996-11-27 sutartis (b. l. 56, 1 t.) yra niekinė dėl to, kad nebuvo suformuotas įkeitimo objektas taip pat buvo netinkama data surašyta pažyma apie nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamo turto registre įkeitimo sutarčiai sudaryti notarinėje kontoroje. Bylos medžiaga patvirtina, kad AB Lietuvos žemės bankas suteikė UAB „Katyba“ paskolą, skolininkė, užtikrindama paskolos grąžinimą, įkeitė bankui nekilnojamą turtą, taip pat ir ginčo patalpas. Įkeitimo sutarties galiojimas numatytas iki visiško sudarytų paskolos sąlygų įvykdymo. Nei viena iš sutarties šalių neginčijo nei sutarties sąlygų, nei įsipareigojimų pagal šią sutartį, pateikta notarinei kontorai VĮ ,,RIPPB“ detalizuota pažyma patvirtina, kad ginčo objektas kaip turtinis vienetas gali būti įkeistas kreditoriui, dėl to nesant jokių pagrįstų argumentų ieškovės motyvas, kad sutartis yra niekinė, atmestinas, juolab kad įkeitimo sutartis yra įvykdyta ir jos pagrindu kreditoriui perduotas turtas (CK 1.5 str. 4 d.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų V. M. ir L. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad ginčo santykiams netaikomi apeliantės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai (LAT nutartys Nr. 3k-3-530/2009, 3k-3510-2007, 3k-3-674/2000) nes faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo apeliantės procesiniuose dokumentuose paminėtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka išnagrinėtų civilinių bylų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendime nurodė, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą taikyti restituciją ir perduoti ginčo patalpas ieškovei, todėl ieškovės prašymas atmestas pagrįstai. Byloje nenuginčyta, kad LUAB „Katyba“ buvo sąžininga turto valdytoja, todėl AB Turto banko teisė į ginčo turtą yra išvestinė. Ieškovė teisių į ginčo turtą, turto perleidimo tarp LUAB „Katyba“ ir AB Turto banko (2001-03-23,2001-05-23) momentu neturėjo. Todėl esant nustatytai aplinkybei (preziumuojama), kad sandorio sudarymo metu sandorio šalys buvo sąžiningos, ir neįrodžius byloje kitaip laikoma, kad atsakovo AB Turto banko valdymas atsirado sąžiningai (CK 4.26 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms iš teisėto valdytojo ( sąžiningo) turtas negali būti atimtas, todėl restitucija ieškovės ir trečiojo asmens I. P. nurodytu ieškinio pareiškime pagrindu negali būti taikoma ne tik atsakovui AB Turto bankui, bet ir fiziniams asmenims (atsakovams V. M., L. K.), kurie 2004-02-26 įgijo dalį ginčo patalpų tuo metu, kai ieškovės bendrija nebuvo įregistruota. Taigi ieškovei netaikomos CK 4.95 str. nuostatos, o atsakovai AB Turto bankas, V. M. ir L. K. laikomi sąžiningais turto savininkais, kurių teises saugo įstatymas (CK 4.93 str. 1 d.), todėl ginčo turtas iš jų negali būti paimtas ir perduotas ieškovei. Byloje nėra nuginčytas atsakovų motyvas, kad ieškovės bendrijos nariai ginčo patalpomis niekada nesinaudojo, dėl to nėra pagrindo ieškovei grąžinti patalpas, o atsakovams V. M. ir L. K. grąžinti 17 000 Lt (palėpės įsigijimo išlaidas), nes toks restitucijos taikymas būtų neteisingas dėl nepagrįsto (be įstatyminio pagrindo) ginčo patalpų perdavimo ieškovei. V. M. ir L. K. dalyvavo ginčo patalpų pardavime iš varžytinių, sumokėjo už įgytas patalpas varžytinių organizatoriaus nustatytą pinigų sumą, taigi įvykdė savo prievolę tinkamai. Kad V. M., L. K. siekė pakenkti savo veiksmais (ginčo turto įsigijimu) kitiems asmenims, byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo laikyti juos nesąžiningais ir perduoti jų teisėtai įgytą turtą restitucijos pagrindu ieškovei. Atmestinas ieškovės motyvas, kad ginčo palėpė turi būti grąžinta ieškovei pripažinus ją esant ne AB Turto banko nuosavybe, o daugiabučiame name privatizuotų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu objektu Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo pagrindu. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyta įstatyme numatytu pagrindu (CK 4.47 str.), ieškovė neįrodė savo teisės į ginčo turtą įstatyme nurodytu pagrindu, todėl negali jo įgyti Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo pagrindu. Dėl to atmestinas motyvas, kad namo bendraturčiai įgijo nuosavybės teisę į ginčo palėpę su nuosavybės teisių įgijimu ta pačia tvarka, kaip ir kitas bendrojo naudojimo patalpas, nes šiai išvadai padaryti nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų.