Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo prašymą dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo R. D. bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos 18 d. teisme gautas bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo prašymas dėl R. D. mokumo atkūrimo plano tikslinimo, kuriam nepritarė kreditoriai, projekto tvirtinimo. Bankroto administratorius prašo patvirtinti mokumo atkūrimo plano, patvirtinto 2014 m. vasario 20 d. teismo nutartimi, 2, 6, 12 punktų patikslintą projektą. Nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. liepos 14 d. įvykusiuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai nepritarė fizinio asmens patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimui dėl priežasčių, nesusijusių su Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi iškėlė R. D. bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d. 2013 m lapkričio 14 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus. 2014 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl plano tikslinimo projekto tvirtinimo, kuriuo prašo patvirtinti mokumo atkūrimo plano, patvirtinto 2014 m. vasario 20 d. teismo nutartimi, 2, 6, 12 punktų tikslinimo projektą. Šiais pakeitimais siekiama nustatyti, jog bankrutuojančio asmens pajamos sudaro – 501,97 Eur darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius, tame tarpe banko sąskaitos mokesčius, gaunamas (duomenys neskelbtini), kitų pajamų R. D. artimiausiu metu gauti nenumato. Taip pat siekiama padidinti bankrutuojančio asmens ir jo dukters būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sumą iki 346,85 Eur, į šią sumą patenka: 115,85 Eur nepilnametės dukters G. D., gim. 2009-02-19, išlaikymui skirta suma, 60 Eur gyvenamojo būsto išlaikymui, 126 Eur maistui, vaistams (kartu su nepilnamete dukra), 8 Eur aprangai, higienos priemonėms, buitinei chemijai, 27 Eur kelionės išlaidoms. Dukters G. D. išlaikymui skirta 39,60 Eur maistui mokykloje, 2,33 Eur kasmet keičiama uniforma, 3,30 Eur kasmet kuprinės atnaujinimas, 10,12 Eur kas mėnesį kanceliarinių priemonių papildymui, 6,50 Eur akiniamas, 5 Eur higienos reikmenys, 12 Eur vitaminams, 19 Eur aprangai, 18 Eur vaiko lavinimui. Kreditorių reikalavimų tenkinimui ir bankroto administravimo išlaidoms skiriamas 155,12 Eur suma, iš jų 35,33 Eur bankroto administravimo išlaidoms; 119,79 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti, iš jų 115,85 Eur numatoma mokėti pirmos eilės kreditoriui nepilnamečiui sūnui E. D., gim. 1999-09-18, likusi suma skirstoma visų likusių kreditorių reikalavimams. R. D. sūnui sulaukus pilnametystės ir, jei toliau nesimokys, bus tikslinamas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas dėl reikalavimų tenkinimo kreditoriams.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo buvo sušaukti 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. liepos 14 d. kreditorių susirinkimai. Susirinkimuose kreditoriai Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, turtintis 73,3 proc. balsų, ir SIA B2kapital, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“, turtintis 2,8 proc. balsų, išreiškė nepritarimą bankrutuojančio asmens patikslintam mokumo atkūrimo planui, ir nurodė šias nepritarimo priežastis: 1) kreditoriui kyla abejonių dėl R. D. sąžiningumo kreditorių atžvilgiu, kadangi jis neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, gaudamas didesnes pajamas. 2) Patvirtintame plane numatyta skirti ne mažesnę kaip 52,13 Eur lėšų sumą antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Paskutinį mokėjimą finansiniam reikalavimui tenkinti kreditorius yra gavęs tik 2016 m. gegužės 3 d., t. y. prieš daugiau nei 1 metus. Nors R. D. pajamos padidėjusios, tačiau didesnė išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma nebuvo / nėra patvirtinta, todėl bankrutuojantis asmuo visas pajamas, viršijančias patvirtintą 289,04 Eur lėšų sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti (tame tarpe ir 1-os eilės kreditorinis reikalavimas – išlaikymas), privalėjo, iki kol nebus patvirtinta kitaip, pervesti į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą bankroto administravimo išlaidoms dengti ir antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, tačiau bankrutuojantis asmuo R. D. visas savo pajamas skyrė ir skiria iki šiol išskirtinai savo ir jo išlaikomų asmenų (vaikų) poreikiams tenkinti, o antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti neperveda jokios lėšų sumos. 3) Atsižvelgiant į už laikotarpį nuo 2016-04-07 iki 2017-05-30 bankrutuojančio asmens R. D. gautas pajamas, patvirtintas būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas ir patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, susidaro 2 939,01 Eur skirtumas, kurį bankrutuojantis asmuo privalėjo pervesti į bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę sąskaitą ir kurios turėjo būti skirtos antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, tačiau šią sumą bankrutuojantis asmuo išnaudojo savo poreikiams tenkinti. Bankrutuojantis asmuo R. D. nevykdo patvirtinto plano, nėra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, nėra suinteresuotas kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, kartu ir atkurti savo mokumą, todėl prašo nutraukti fizinio asmens R. D. bankroto bylą.

Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Taigi, jei kreditorių susirinkimas nepritarė planui, teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Dėl R. D. sąžiningumo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pateiktame patikslintame mokumo atkūrimo plano projekte 2 punkto tikslinime, pateikti duomenys remiantis fizinio asmens 2017 m. sausio - birželio mėnesių banko sąskaitos išrašais, nurodytos padidėjusios R. D. pajamos (darbo užmokestis), kurias bankrutuojantis fizinis asmuo numato gauti periodiškai per visą bankroto procesą. Taip pat nurodyta, jog kitų pajamų ir kito darbo bankrutuojantis asmuo nenumato gauti, nes turi darbą pagal profesiją, gauna stabilų, žymiai didesnį darbo užmokestį, nei Vyriausybės nustatytas MMA. Kreditorių Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir SIA B2kapital, atstovaujamo UAB „Skolų rizikos sprendimai“, pateiktos pastabos, kad R. D. nėra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, nėra paremtos jokiais rašytiniais įrodymais ir yra tik deklaratyvaus pobūdžio, kreditoriai nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų abejoti fizinio asmens sąžiningumu. Bankroto administratorius dėl kreditoriaus Nordea Bank, AB prieštaravimo, kad bankrutuojantis asmuo Sodros duomenimis gavo 594,62 Eur vidutinį darbo užmokestį per 6 mėnesius, o ne 501,97 Eur, kaip nurodoma patikslintame plane, paaiškino, kad šis neatitikimas įvyko dėl to, kad bankroto administratorius plano patikslinimą pateikė 2017 m. birželio 10 d., todėl už visą birželio mėnesį duomenų apie gautas pajamas dar nebuvo, o kreditoriaus pateikti duomenys iki 2017 m. liepos 14 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismui pateiktus byloje esančius dokumentus, bankrutuojantis asmuo laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano patvirtinimo deda pastangas vykdyti FABĮ nustatytas pareigas, pakeitė darbą, dėl ko jo pajamos padidėjo. Byloje nustačius, kad neatitikimai dėl pajamų dydžio kilo dėl skirtingo duomenų pateikimo datų, bankrutuojantis asmuo deda pastangas vykdyti FABĮ nustatytas pareigas, darytina išvada, kad ši aplinkybė niekaip nesusijusi su fizinio asmens sąžiningumu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Minėta teisės norma leidžia teigti, jog fizinių asmenų bankroto procesas nėra susijęs vien su kreditorių reikalavimų ir jų interesų tenkinimu, bet ir su fizinio asmens mokumo atkūrimu, išlaikant bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesų pusiausvyrą.

Dėl antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vadovaujantis FABĮ 7 straipsnio 1 dalimi plano 12 punkto tikslinime, nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos sudaro 119,79 Eur (laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). FABĮ 29 straipsnio nuostatos reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles, etapus, tvarką. FABĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta, kad pirmąja eile tenkinami ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti. Pagal FABĮ 29 straipsnio 4 dalį nuostatas, antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Plano 12 punkto tikslinime nurodyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui skirstoma 119,79 Eur/mėn. suma. Kadangi tarp R. D. kreditorių yra kreditorius, kurio reikalavimai tenkinami pirmąja eile, t. y. pagal FABĮ 29 straipsnio 3 dalį, todėl 115,85 Eur skiriama pirmos eilės kreditoriaus, R. D. sūnaus, išlaikymui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Tenkinus 115,85 Eur pirmos eilės kreditoriaus reikalavimą, likusi suma skirstoma visų kitų likusių kreditorių reikalavimams, kurių reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 4 dalies nuostatas tenkinami antrąja eile, kaip ir numatyta 2014 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane. Plano tikslinime pažymėta, kad R. D. sūnui sulaukus pilnametystės ir, jei toliau nesimokys, bus tikslinamas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas dėl reikalavimų tenkinimo kreditoriams. Bankroto administratorius teismo posėdžio metu pažymėjo, kad patikslintame plane didėtų suma skiriama antros eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, tačiau kreditorius piktybiškai nepritaria šiam punktui, kadangi mato tame bankrutuojančio asmens nesąžiningumą. Bankroto administratorius paaiškino, kad bankrutuojantis asmuo perveda pinigines lėšas, šios lėšos yra kaupiamos ir bus proporcingai mokamos kreditoriams. Pirminiame plane patvirtinti pirmos eilės reikalavimai 100 procentų tenkinami, parduotas butas. Patvirtinus patikslintą planą, sumos iš depozitinės sąskaitos bus pervedamos atskiru patvarkymu, todėl negalima tvirtinti, kad antros eilės kreditoriaus reikalavimams tenkinti nepervedamos jokios sumos. Šios aplinkybės, teismo nuomone rodo, kad mokėjimo atkūrimo plano 12 punkto patikslinimas nepažeidžia bankrutuojančio asmens kreditorių interesų ir atitinka kreditorių bei bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros principo esmę. Teismas pažymi ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. pirmos eilės kreditoriui E. D. tapus pilnamečiu (teismo sprendimu išlaikymas jam priteistas iki pilnametystės), prašomame patvirtinti mokumo atkūrimo plano patikslintame projekte numatyta, kokia tvarka bus skiriamos lėšos nebelikus pirmos eilės kreditoriaus, tai yra lėšos bus skiriamos antros eilės kreditoriams.

Dėl kreditoriaus įpareigojimo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

Kreditorių susirinkimo nepritarimas mokumo atkūrimo plano projektui nėra absoliutus pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti ir nutraukti bankroto bylą, nes tokio fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindo nėra numatyta FABĮ. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio išvardinti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – kai teismas nepatvirtina plano (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.

Kreditorius Nordea Bank, AB, nepateikė įrodymų, kodėl prašo įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl R. D. bankroto bylos nutraukimo. Byloje nenustatyta duomenų, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo patvirtinto plano, kad nėra sąžiningas kreditorių atžvilgiu, kad nėra suinteresuotas kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, kartu ir atkurti savo mokumą. Plane numatomos priemonės yra realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Todėl teismo vertinimu, bylos nutraukimas, būtų formalus įstatymo normų laikymasis, o jo taikymas prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien ta aplinkybė, kad bankrutuojančiam fiziniam asmeniui bankroto procese nepavyko patenkinti bent dalies kreditorių reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti plano pakeitimų.

Taip pat pažymėtina, kad patvirtinus pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, bankroto administratorius šauks kreditorių susirinkimus ir ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui kreditorių susirinkime kreditoriams plano vykdymo eigos ataskaitą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad bankroto administratoriui atliekami veiksmai įgyvendinant mokumo atkūrimo planą bus kontroliuojami ir vykdoma jų priežiūra tiek iš kreditorių, tiek iš teismo pusės. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog kreditorių pateiktos pastabos dėl R. D. mokumo atkūrimo plano pakeitimo, atmestinos kaip nepagrįstos.

Iš mokumo atkūrimo plano (patikslinto) matyti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 punkte nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti, pagal esamą realią padėtį, mokumo atkūrimo plane nurodyta kiekvieną mėnesį būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, išlaidų bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo už bankroto administravimo teikiamas paslaugas tvarka ir dydis atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįstos, todėl įstatymo reikalavimai yra nepažeisti, taip pat užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad parengtas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka tiek pareiškėjo, tiek ir kreditorių teisėtus interesus, todėl bankrutuojančio R. D. 2017 m. liepos 18 d. teismui pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas.

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 12 dalis).

Dėl bankroto administratoriaus prašymo sutrumpinti plano įgyvendinimo terminą

Įstatymu pakeitus teisinį reglamentavimą, nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, jog plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, bankrutuojančių fizinių asmenų, kurių bankroto procesas pradėtas iki minėto įstatymo įsigaliojimo dienos, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė įstatymu nepakeičiama automatiškai, tačiau tokiems asmenims suteikiama teisė FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka siūlyti keisti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. FABĮ 8 straipsnio 13 dalis numato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Toks įstatymo reglamentavimas iš esmės nustato, kad svarstant mokumo atkūrimo plano pakeitimo tvirtinimo klausimą privalu laikytis tos pačios tvarkos kaip ir paties plano tvirtinimo atveju. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad plano įgyvendinimo termino sutrumpinimas nebuvo pateiktas svarstyti kreditorių susirinkime, o FABĮ nenustato teismui teisės daryti pateikto plano pakeitimų (plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo), todėl bankroto administratoriaus prašymas, dėl plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjo bankroto administratoriaus Vidmanto Švažo 2017 m. liepos 18 d. teismui pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą R. D. bankroto byloje.

Bankroto administratoriaus prašymo, dėl plano įgyvendinimo termino sutrumpinimo, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.