Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Algirdui Paulauskui, Gediminui Sasnauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., būdamas UAB „F“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) vadovas ir žinodamas apie UAB „F“ finansinę padėtį, t. y. kad UAB „F“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.

Teismo posėdžio metu A. I. nurodė, kad dėl susidariusios situacijos gailisi, žadėjo atsiskaityti su VMI. Paaiškino, kad jo vadovaujama UAB „F“ užsiima reklamos kūrimu ir vykdo veiklą, kad galėtų atsikaityti su kreditoriais, taip pat ir su VMI. Pareiškime nurodyti atsiskaitymai buvo su būtiniausiais kreditoriais: su UAB „Valdymo formos“, iš kurios nuomojasi patalpas; su UAB „Vilniaus Pasažas“, iš kurios nuomoja automobilį, kuriuo naudojasi visi įmonės darbuotojai ir kuriuo, vykdydami projektus, važinėja po visą Lietuvą; su asociacija „Reklamos impulsas“, iš kurios pirko reklamos plotą; su UAB „Business Talk“, kuri teikia konsultavimo paslaugas, ir kuriai buvo likęs paskutinis mokėjimas, dėl to už jį ir pervedė pinigus; su AB „Teo LT“ už interneto ir telefono paslaugas; su UAB „Vision Express“, iš kurios pirko rekvizitą „Init“ vaizdo klipo sukūrimui; su UAB „Aeropolis“, iš kurios kelioms dienoms nuomojosi automobilį, nes reikėjo būtinai važiuoti, o UAB „Vilniaus Pasažas“ nuomojamas automobilis buv0o sugedęs, pakaitinio automobilio negavo. Pažymėjo, kad įmonės vykdomi projektai yra tęstiniai, dalis jų yra baigti. Įmonės finansinė padėtis yra įtemta, bet kontroliuojama. UAB „F“ 60 000 Eur suma yra didelė suma. Paaiškino, kad mokėjimus VMI firma darė ir birželio – rugpjūčio mėnesiais. VMI areštavo UAB „F“ sąskaitas dar iki patikrinimo.

Teismo posėdžio metu A. I. atstovas prašė nutraukti bylą, nesant pažeidimo sudėties.

Teismo posėdžio metu VMI prie FM atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad valstybė turi pirmumo teisę sumokant susidariusias skolas ir įmonė neturėjo teisės atlikti mokėjimų kitiems kreditoriams.

2016 m. spalio 28 d. VMI prie FM ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-7517 nurodyta, kad patikrinimas buvo vykdomas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog įmonės UAB „F“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui – 55 169,00 Eur, iš jų: 42 977,00 Eur PVM (susidarė nuo 2015 m. gruodžio 28 d.) ir 2 674,28 Eur šio mokesčio delspinigių, 7 592,58 Eur gyventojų pajamų mokesčio (susidarė nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) ir 465,32 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 409,00 Eur pelno mokesčio (susidarė nuo 2016 m. birželio 1 d.) ir 50,82 Eur šio mokesčio delspinigių. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2015 m. gruodžio 28 d. Bendrovės įsiskolinimas tiekėjams 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 59 064,57 Eur, bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 39 690,96 Eur. Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Vien per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „F“ sumokėjo kreditoriams: 2016 m. birželio 1 d. UAB „Valdymo formos“ – 500 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 42 505,82 Eur; 2016 m. liepos 14 d. UAB „Vilniaus Pasažas“ – 600,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 47 499,86 Eur; 2016 m. liepos 22 d. – asociacijai „Reklamos impulsas“ – 2 000,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 47 499,86 Eur; 2016 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Business Talk“ – 200,00 Eur bei AB „Teo LT“ – 145,18 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 55 164,80 Eur; 2016 m. birželio 30 d. UAB „Vision Express“ – 160,65 Eur, UAB „GV group“ – 109,99 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 42 505,82 Eur; 2016 m. liepos 27 d. UAB „Valdymo formos“ – 577,13 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 42 505,82 Eur; 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Aeropolis“ – 429,00 Eur, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 42 505,82 Eur (b. l. 17-19).

VMI prie FM į bylą pateikė išrašus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti UAB „F“ mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėjo gyventojų pajamų, pelno bei pridėtinės vertės mokesčių, dydis ataskaitiniu laikotarpiu (b. l. 11-12, 104-111), taip pat UAB „F“ banko sąskaitos išrašo duomenis už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., iš kurių matyti daryti pavedimai kreditoriams (b. l. 21-54).

A. I. bei jo atstovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius UAB „F“ atsiskaitymo su kreditoriais pagrindą bei aplinkybes (b. l. 70-101).

Tyrimo metu A. I. 2016 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime nurodė, kad sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą vėluoja dėl finansinių sunkumų, t. y., vykdo projektus, kurie bus baigti iki 2016 metų pabaigos. Bendra projektų vertė – 130 000 Eur. Gavę šias lėšas, atsiskaitys su biudžetu (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovas A. I. nurodė, jog jam buvo žinoma, kad jo vadovaujama įmonė UAB „F“ turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui. Nepaisant to, į bylą pateikti finansiniai UAB „F“ dokumentai bei VMI prie FM Operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad įmonė, apie tai žinant jos vadovui, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile.

Nors UAB „F“ kiekvieną mėnesį periodiniais mokėjimais dengia turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui ir šio kreditoriaus reikalavimų patenkinimui skiriama daugiausia lėšų, pažymėtina, kad įmonės vadovas privalėjo užtikrinti, jog vykdant kitus įmonės atsiskaitymus, nebūtų pažeisti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog A. I. žinojo apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir vis tiek vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, tarp jų su UAB „Valdymo formos“, UAB „Vilniaus Pasažas“, asociacija „Reklamos impulsas“, UAB „Business Talk“, UAB „Vision Express“, UAB „GV group“ ir UAB „Aeropolis“, nors pagal įstatymą kreditorius VMI prie FM turėjo pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą pilna apimtimi. Įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu UAB „F“ vadovas privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu yra sureguliuota, kaip privalo elgtis vadovas įmonės, kurios turimų lėšų nepakanka visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, UAB „F“ atsiskaitymai su kreditoriais, kai įmonė turi neįvykdytų prievolių valstybės biudžetui, negali būti vertinama kaip būtinojo reikalingumo situacija (ATPK 16 str., CK 6.930¹ str. 1 d.). Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 35 straipsnio nuostatų, kadangi nustatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, o esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo konkrečiu atveju – nuo Operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo, t. y. 2016 m. spalio 28 d.

Įvertinęs į bylą pateiktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „F“ neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, o byloje nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė nurodytų atsiskaitymų eiliškumo ir taip pažeidė savo kreditoriaus – VMI prie FM teises.

Pagal ATPK 50⁶ straipsnio nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad A. I. savo tyčiniais veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kaltas dėl to, kad jo vadovaujama bendrovė, nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. A. I. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, numatančioje atsakomybę už analogišką pažeidimą, numatyta griežtesnė administracinė nuobauda nei ATPK, veika neperkvalifikuojama pagal ANK ir skiriama ATPK numatyta nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 str. 8 d.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio pažeidimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu), į tai, kad nustatyta A. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – iš esmės sutinka su pažeidimu ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas, dirbantis, turintis šeimą, du nepilnamečius vaikus.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti mažesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Pripažinti A. I. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.