Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavęs ieškovės I. K. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį atsisakytina priimti, nes ieškinį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 2 d. 8 p.) ir ieškinys neteismingas Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.)

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu (pareiškimu, prašymu) asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį (pareiškimą, prašymą) teismas ex officio. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą) pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą), t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą) (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 straipsnis), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos.

Teismui pateiktas ieškovės I. K. ieškinys pasirašytas jos įgalioto atstovo A. K. Prie ieškinio yra pridėtas 2013 m. sausio 24 d. įgaliojimas, patvirtintas Šiaulių miesto I-ojo notaro biuro notaro V. Ž., iš kurio matyti, kad ieškovė I. K. įgalioja A. K. pareikšti ieškinį, paduoti ieškinio pareiškimus, pasirašyti ieškinio pareiškimus, visose teismo įstaigose vesti visas jos bylas, su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis ieškovui ir t.t. Pažymėtina, kad fizinių asmenų atstovavimui teisme pagal pavedimą civilinio proceso įstatymas numato specifinius reikalavimus, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tačiau šiuo atveju, nors prie ieškinio ir pateiktas 2013 m. sausio 24 d. įgaliojimas atstovauti ieškovę (CPK 57 str. 1 d., 2 d.), tačiau teismui kartu nėra pateiktas dokumentas, liudijantis atstovo turimą aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą bei duomenys, kad atstovaujamas yra artimas giminaitis ar sutuoktinis (sugyventinis). Taigi, nesant duomenų apie atstovo A. K. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei jį esant ieškovės artimą giminaitį ar sutuoktinį (sugyventinį), darytina išvada, jog ieškovė I. K. teisme šioje byloje yra atstovaujama netinkamai.

Ieškovės I. K. įgaliotas atstovas A. K. pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui ieškinį pagal ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio patikrina, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos CPK 30 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 str., kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 2.16 str. 1 d. įtvirtinta gyvenamosios vietos sąvoka nesietina su asmens deklaruota gyvenamąja vieta, t.y. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė I. K. nuo 2011 m. balandžio mėnesio gyvena D. B., todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, kas neatitinka CPK 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, todėl ieškinys atsakovui V. S. neteismingas Pakruojo rajono apylinkės teismui, o teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui, t.y. pagal atsakovo V. S. gyvenamąją vietą (CPK 29 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį atsisakytina priimti kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.) ir kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovei išaiškintina jos teisė, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį (pvz. pateikiant ieškinį teismui pasirašytą jos pačios ar advokato, arba pridėjus CPK 56 str. 1 d. 4 p. numatytus dokumentus), remiantis Lietuvos Respublikos CPK 29 str., kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Tuo pačiu atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad ieškinys teisme gautas 2013 m. rugpjūčio 1 d., tačiau išmokas prašoma priteisti „pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013 m. vasario 25 d.“ ir ieškinio surašymo data nurodyta 2013 m. vasario 25 d., taip pat prie ieškinio pridėti dokumentai - pajamų deklaracija, tarptautinio pervedimo kvitai,- kurie nėra išversti į valstybinę kalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 8 punktu, 3 - 5 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės I. K. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neįgalioto vesti bylą asmens ir kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei jos teisę, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, su tapačiu ieškiniu kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.