- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 2YT-8301-1185/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02334-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių apygardos prokuratūros
- Suinteresuotas asmuo
- N. J., T. J.
dalyvaujant pareiškėjui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, D. M.,
suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. J. atstovei advokatei S. V.-G.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, D. M. pareiškimą dėl A. J. pripažinimo neveiksniu pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, suinteresuoti asmenys N. J., T. J., išvadą teikianti institucija VšĮ Šiaulių centro poliklinika.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, D. M. pateikė pareiškimą ir prašė pripažinti A. J. neveiksniu pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas nurodė, kad į Šiaulių apygardos prokuratūrą kreipėsi suinteresuotas asmuo N. J., prašydama pradėti A. J. veiksnumo įvertinimo procedūrą, nes A. J. turi sveikatos problemų, negeba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienių sprendimų, jis yra neįgalus, turi psichikos sutrikimų, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, surinkus visus duomenis apie A. J. psichikos sveikatos būklę, darytina išvada, kad diagnozuoti psichikos sutrikimai, apriboja jo galimybę orientuotis, integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
2. VšĮ Šiaulių centro poliklinika pateikė išvadą, nurodydama, kad neprieštarauja, jog A. J. būtų apribotas veiksnumas pareiškime ir ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, A. J. atstovė advokatė S. V.-G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas ir A. J. pripažintas neveiksniu pareiškime nurodytose srityse, teismui remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis ir įtraukiant tik tas sritis, kurios reikšmingos ir būtinos efektyviam asmens teisių įgyvendinimui.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, D. M. teismo posėdžio metu, pakartodamas pareiškime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad suinteresuotas asmuo N. J. kreipėsi į pareiškėją prašydama pradėti A. J. veiksnumo įvertinimo procedūrą, nurodydama, jog jis dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės nebegali savimi pasirūpinti. Pareiškėjas nurodė, kad surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad A. J. nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas, kuris ateityje tik progresuos ir negali būti pagydytas, dėl kurio jis pats savarankiškai negali priimti sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir už juos atsakyti, jam reikalinga ekstensyvi pagalba. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju yra tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai, kuriems esant asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų sritis bei asmens dokumentų tvarkymo sritis galėtų būti laikomos patenkančios į kitas sritis, tačiau klausimą dėl šių sričių išskyrimo palieka spręsti teismui savo nuožiūra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo T. J. teismo posėdžio metu prašė pripažinti A. J. neveiksniu. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jo tėvas A. J. patyrė širdies infarktą ir tris insultus, jo sveikatos būklė prastėja, savimi nebegali pasirūpinti, tenka jį aprenti, nurengti, išvesti pasivaikščioti, jis negali tinkamai išreikšti savo minčių, sudėtinga su juo susikalbėti, be to, ne visada galima suprasti, ką pasako ar ko paprašo, bendravimas apsunkintas, mintys nerišlios, o jo nesupratus, tėvas susierzina, supyksta, raštu savo minčių išreikšti nesugebėtų. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad su tėvu tiesioginio bendravimo nuolatos neturi, matosi kai tik yra galimybė, kadangi pats gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau atvykus pas jį, jis atpažįstą suinteresuotą asmenį, žino vardą, tačiau paskutiniu metu bendravimas su tėvu dėl jo sveikatos būklės tampa sudėtingesnis, higienos poreikiais pats pasirūpinti nebesugeba, kartais nebežino kaip naudotis tualetu, kartais pats bando rengtis, bet jam sudėtinga pakelti rankas, nebesugeba apsirengti ar nusirengti, nepasako, kiek yra valandų, vaistus reikia paduoti, pats į gydymo įstaigą kreiptis nebesugebėtų, nesirūpina savo finansais, prisimena namų adresą. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad tėvas dar mokėdavo naudotis kompiuteriu, tačiau po ligos to padaryti nebegali, neišreiškia jokių pageidavimų, tik paprašo įjungti kompiuterį ir jo mėgstamą filmą ar serialą, dažniausiai visada žiūri tą patį, vykdo paliepimus, niekuo nebesidomi. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad A. J. supranta situaciją apie savo fizinę sveikatos būklę, o apie psichinę sveikatos būklę nėra išsakęs savo nuomonės.
6. Suinteresuotas asmuo N. J. teismo posėdžio metu prašė pripažinti A. J. neveiksniu. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad A. J. tris kartus buvo ištikęs insultas, po paskutiniojo ištikusio insulto pats atsisakė reabilitacijos, jam buvo paaiškinta, jog reikalinga reabilitacija, bet ar jis tai suprato nėra aišku, paliepus jam ką nors padaryti, jis nesuprasdavo, ko iš jo norima, veiksmus atlikdavo priešingai nei jam buvo liepta. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad A. J. fizinė ir psichinė sveikatos būklė pradėjo itin prastėti 2025 m. sausio mėn. ir nuo tol laiko kai gulėjo ligoninėje, jį prižiūrėti itin tapo sudėtinga, pablogėjo jo gebėjimas rišliai kalbėti, jis nebegali pats savarankiškai apsitarnauti, nebeišeina į lauką, bando apsirengti, bet nepavyksta, kojines maunasi ant šlepečių arba batus aunasi kartu su šlepetėmis, pats vaistų nepasiima, nesugebėtų apsipirkti, nuvykti į gydymo įstaigą, poreikių neišreiškia, savo higiena, savitvarka negali pasirūpinti, nekilnojamojo turto neturi, klausimais susijusiais su mokesčiais jam niekada neteko rūpintis, nesidomi ir dabar, kitomis sritimis taip pat nesugebėtų pasirūpinti. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad prasmingas kontaktas su A. J. būna retai ir tik tuomet, kai jo atsiminimai susiję su ankstesniu gyvenimo laikotarpiu, jo trumpalaikė atmintis sutrikusi, dažnai pradeda kalbėti rusų kalba, kuria teko jam bendrauti daug anksčiau, be to, anksčiau buvo fotografas, bet kaip įjungti ar išjungti fotoaparatą nebeprisimena, nebesugeba įjungti kompiuterio, sugeba paskambinti specialiais nustatymais nustatytu telefono aparatu, bet su juo susikalbėti sudėtinga, negirdi kas jam sakoma, nesiorientuoja laike, tampa vis agresyvesnis, nenori priimti pagalbos.
7. Suinteresuoto asmens A. J. atstovė advokatė S. V.-G. teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas A. J. pripažinti neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. A. J. diagnozuota psichikos liga – (duomenys neskelbtini), kurios diagnozė atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę patikslinta į (duomenys neskelbtini), todėl egzistuoja medicininis kriterijus. Atstovė, vertindama pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, nurodė, kad yra ir juridinis kriterijus, būtinas siekiant pripažinti asmenį neveiksniu, nes A. J. būtina pagalba visose srityse. Atstovės nuomone, pareiškėjo nurodomos asmens dokumentų tvarkymo ir socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritys netūrėtų būti formuluojamos teismo sprendime kaip atskiros sritys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios sritys vis dėl to teismų praktikoje išskiriamos, siekiant išvengti nesklandumų, šių sričių išskyrimo klausimą palieka spręsti teismo nužiūra.
8. Išvadą teikiančios institucijos VšĮ Šiaulių centro poliklinikos atstovė V. Š. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą rašytinę išvadą ir papildomai nurodė, kad jai teko bendrauti su A. J., iš jam užduotų penkiasdešimt dviejų klausimų jis sugebėjo atsakyti tik į keletą, t. y. sugebėjo pasakyti tik savo vardą ir pavardę, kontaktas su juo neįmanomas, jis nesuvokia užduodamo klausimo prasmės, yra nekritiškas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą.
10. Nagrinėjamu atveju į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu dėl A. J. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse kreipėsi pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, D. M., kuris nurodė, kad po to, kai kreipėsi suinteresuotas asmuo N. J., buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad dėl sutrikusios psichinės sveikatos būklės ir jį ištikusio insulto A. J. būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra, o diagnozuotas psichikos sutrikimas apriboja jo galimybę orientuotis, integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2025 m. kovo 8 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. nėra įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2025 m. balandžio 10 d. medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. J. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro socialinio darbuotojo 2025 m. balandžio 4 d. parengtoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, asmens dokumentų gavimo/atsiėmimo srityje, kreipimosi į teismą ir kitas valstybės bei savivaldybės institucijas srityje. Išvadą duodanti institucija VšĮ Šiaulių centro poliklinika pateikė išvadą, kad A. J. nustatyta psichikos liga – (duomenys neskelbtini), A. J. negeba pasirūpinti savimi savarankiškai turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir sutiko su pareikštu pareiškimu.
11. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. – rugsėjo 26 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 matyti, kad A. J. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), šio psichikos sutrikimo neįmanoma pagydyti, būklė ilgainiui gali tik blogėti, dėl šio psichikos sutrikimo A. J. negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų teisingai valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje, taip pat sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų, asmens dokumentų tvarkymo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje. Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys patvirtina, kad registre nėra duomenų apie A. J. pateiktus išankstinius nurodymus.
12. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. J. psichikos sutrikimas daro esminę įtaką jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jo paties ir aplinkinių saugumui, jis negali savarankiškai, be globėjo pagalbos priimti sprendimų pareiškėjo nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl A. J. nustatytų psichikos sutrikimų nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog jam reikalinga globa, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu tam tikrose srityse pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse reglamentuota, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 467 straipsnio 5 dalį, sritys, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 5 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašė suinteresuotą asmenį pripažinti neveiksniu turtinių santykių srityse: socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje bei asmens dokumentų tvarkymo srityje, paaiškindamas, jog nors šios sritys ir patenka į kitas santykių sritis, pareiškėjas pareiškime jas išskirią į atskiras sritis, o klausimą dėl šių sričių išskyrimo palieka spręsti teismui. Suinteresuoto asmens A. J. atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog siekiant kuo mažiau apriboti asmens teises, pareiškėjo nurodomos asmens dokumentų tvarkymo ir socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritys netūrėtų būti formuluojamos teismo sprendime kaip atskiros sritys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios sritys vis dėl to teismų praktikoje išskiriamos, siekiant išvengti nesklandumų, šių sričių išskyrimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra.
15. Pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą A. J. psichikos sutrikimas yra progresuojančio pobūdžio, psichikos sutrikimo neįmanoma pagydyti, būklė ilgainiui gali tik blogėti, jis savo veiksmų esmės socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų ir asmens dokumentų tvarkymo srityse negali suprasti ir teisingai jų valdyti. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-615 pakeistas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, be kita ko, įtraukiant naują rekomenduojamą asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių sritį – socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.) (10.1.3 punktas). Šią turtinių santykių sritį bei asmens dokumentų tvarkymo sritį pareiškėjas nurodė, kaip aktualias sritis. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atskirai įtraukti minėtas sritis į sričių, kuriose A. J. būtų pripažintinas neveiksniu, sąrašą.
16. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas tenkintinas ir A. J. pripažintinas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje, taip pat šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, socialinių paslaugų srityje, asmens dokumentų tvarkymo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimą ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje.
17. Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo procesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 467–468 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini)) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme,
socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje.
Pripažinti A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini)) neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:
gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimą ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje.
Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo procesą.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.