Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. Š. (toliau ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 14.44 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), 23,170 kilometre, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pagal bendrą taisyklę šios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka.

7. Panevėžio apygardos teismui apteiktame apeliaciniame skunde prašoma surengti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija pažeidimo faktines aplinkybes, asmens kaltę. Nors apeliantas prašo žodinio bylos proceso, tačiau naujų bylos aplinkybių ar naujų įrodymų skunde nenurodo. Susipažinus su bylos dokumentais, matyti, jog apeliantas nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo tirti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka tiek Institucijoje, tiek pirmos instancijos teisme. Taip pat, įvertinus apeliacinio skundo turinį, matyti, kad yra aiški ir detaliai išdėstyta apelianto pozicija dėl Skundžiamos nutarties. Bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. Š. skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą nutartį, kurioje išsamiai ištirtos D. Š. inkriminuoto nusižengimo aplinkybės, patvirtintos bylos duomenimis, kurių pakanka bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, daro išvadą, jog byla nagrinėtina pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.

8. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog D. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog yra nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodoma, jog apelianto veiksmuose nėra šio nusižengimo požymių, dėl ko administracinė teisena turėtų būti nutraukta. Kitu atveju apeliantas prašo, kad, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jam nebūtų skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9. Skundžiamoje nutartyje, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padaryta išvada, jog D. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Apeliaciniame skunde su šia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinkama, nurodant, kad administracinis nusižengimas, t. y. lenkimo manevras sankryžoje nebuvo užfiksuotas jokiais tiesioginiais įrodymais, o Institucijos nutarimas priimtas, vadovaujantis subjektyviais pareigūnų svarstymais. Apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę dėl šio nusižengimo padarymo, tvirtinant, kad jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad jis būtų nubaustas už KET 140.1 p. reikalavimų pažeidimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, Skundžiama nutartimi, Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir juose nurodytais jų priėmimo motyvais, įvertinęs pateikto apeliacinio skundo ir Institucijos atstovo atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtinta D. Š. kaltę.

10. Nagrinėjamas įvykis, kuomet apeliantas (duomenys neskelbtini) važiavo kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše. Vaizdo įrašas padarytas pareigūno J. K., kuris įvykio dieną patruliavo nežymėtame automobilyje. Vaizdo įrašas patvirtina, jog apelianto vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ kelyje prieš sankryžą lenkia kitą transporto priemonę (vilkiką), kuris su prikabinta priekaba veža du lengvuosius automobilius. Iš vaizdo įrašo yra aiškiai matyti, kad D. Š. vairuojama transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinę kelio juostą ir lenkia pakankamai didelių gabaritų transporto priemonę (vilkiką). Iki sankryžos, pažymėtos kelio ženklu 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, apelianto vairuojamas automobilis nespėja užbaigti manevro, o baigia aplenkti vilkiką jau pravažiavus sankryžą ir tik tada grįžta į savo eismo juostą, taip pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad apeliantas tik apvažiavo vilkiką, todėl nepažeidė KET reikalavimų, o apylinkės teismas vadovavosi išskirtinai tik Institucijos nutarime ir liudytojo policijos pareigūno J. K. nurodytomis subjektyviomis aplinkybėmis. Pastebėtina, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad minėtas vilkikas važiuoja, nekeisdamas važiavimo krypties, jį apelianto vairuojamas automobilis aplenkia, o vilkikas toliau važiuoja, nekeisdamas savo judėjimo krypties, o apelianto automobilis sankryžą pravažiuoja už skiriamosios juostos ribų. Todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis vilkiką tik apvažiavo, jam pakako vietos neišvažiuoti į priešpriešinę kelio juostą. Nors apeliantas kėlė klausimą dėl vaizdo įrašo kaip tinkamo įrodymo šioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į bylą pateikti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos yra tinkami įrodymai byloje, nes jie patvirtina liudytojo J. K. parodymus ir suteikia informacijos apie įvykio aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, duomenų apie tai, kad vaizdo įrašas buvo gautas esmingai pažeidžiant asmens teises, nėra.

11. Apeliantas skunde nurodė prielaidas ir kylančias abejones ir dėl kelio koordinačių neatitikimo, taip pat meteorologinių sąlygų, lėmusių kelio dangos būklę, policijos pareigūno, fiksavusio įvykį, šališkumo. Šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir jie išvadų dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių nepaneigia, nes aiškiai užfiksuota, kad apeliantas atliko lenkimą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Lenkimo faktas užfiksuotos vaizdo įrašu, taip pat aplinkybes nuosekliai nurodė nusižengimą užfiksavęs pareigūnas liudytojas J. K. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūno, atlikusio savo darbines funkcijas ir tiesiogiai mačiusį įvykį parodymais, kadangi jie nuoseklūs ir atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnas kito suinteresuotumo neturėjo, jis kaip liudytojas davė parodymus, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas turėjo ar turi pagrindą D. Š. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl netikėti liudytojo J. K. parodymais kartu su vaizdo įraše fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Visi aukščiau nurodyti duomenys paneigia apelianto parodymus apie tai, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu metu jam inkriminuotų KET reikalavimų nepažeidė.

12. Nagrinėjamu atveju D. Š. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. nesilaikė KET 140.1 punkto reikalavimų (Lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“). ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas, o D. Š. nubaustas už šio straipsnio dispozicijoje numatytą vieną alternatyvią veiką – lenkimą draudžiamoje vietoje, kuri padaroma vien lenkimu draudžiamoje vietoje, nereikalaujant konkrečių tokio pažeidimo padarinių. Šiuo atveju lenkimo faktas buvo užfiksuotas aukščiau minėtais įrodymais. Iš Skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išsamiai įvertino visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis ir pasisakė dėl skunde nurodytų motyvų, aptarė liudytojo parodymus, juos gretino su kitais byloje surinktais duomenimis. Be to, pastebėtina, kad pats apeliantas savo skunde nurodė, kad kelio ženklo ir paties šalutinio kelio jis nepastebėjo, nes bandė baigti lenkimo manevrą (šios nutarties 3.5. punktas).

13. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu, įvertinus reikšmingas aplinkybes, nusižengimo pobūdį, asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo savo kaltės nepripažino, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones D. Š. yra reikalinga darbinėje veikloje, jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui, t. y. 3 mėnesiams. D. Š., prašydamas neskirti jam administracinio poveikio priemonės, nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, nes jo darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, kitu atveju jam kyla grėsmė prarasti darbą.

14. Nagrinėjamu atveju, apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, kurie jau buvo įvertinti ne tik priimant Institucijos 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimą, tačiau ir Skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad D. Š. galimai patirs nepatogumus, susijusius su turimos specialiosios teisės netekimu, tačiau, kaip teisingai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, jog galimos kilti pasekmės apeliantui buvo žinomos jau prieš nusižengimo padarymą, ir, jei asmeniui specialioji teisė yra būtina jo darbinėje veikloje, asmuo turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie gali lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar administracinio poveikio priemonės visai neskirti.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland). D. Š. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą, o apelianto reiškiamas nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.