Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-32-324/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-05
Bylos Nr.
2A-32-324/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
Ieškovas
B. Ž.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Effigy“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. 2A-32-324/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 44.2.4.2; 44.5.2.16 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei B. Ž., jos atstovei adv. R.Gradauskienei, atsakovo atstovei adv. J.Jablonskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-01989-221/2007 pagal B. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Effigy“dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1652,86 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2000 m. šio pastato pirmame aukšte pradėjo veikti atsakovo ( buvusios UAB „Utenos trikotažas“) parduotuvė, kurioje buvo įrengta ventiliacinė sistema. Jos veikimas viršijo leistinus triukšmo ir vibracijos lygius. Ieškovė nedavė atsakovui sutikimo sumontuoti minimą įrenginių sistemą. 2001 m. pabaigoje ieškovei pradėjo skaudėti dešinę ranką. Gydymas rezultatų nedavė, ligos priežastys nenustatytos. Vėliau gydantis stacionare ieškovei buvo nustatyti galimi vibracijos padariniai. Labai skaudėjo ranką, negalėjo apsirengti, nueiti į parduotuvę, miegoti naktimis. Tuo būdu dėl atsakovo veiklos sukeltos vibracijos jai yra padaryta neturtinė žala.

Dėl turtinės žalos atlyginimo šalys sudarė taikos sutartį (t.1 b.l. 119-123).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 14000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1416 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, iš ieškovės atsakovui - 944 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad ieškovė ir jos dukra I. Ž. yra deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame bute. (duomenys neskelbtini) esanti drabužių parduotuvė nuosavybės teise priklauso akcinei bendrovei „Utenos trikotažas“, kuri minimas patalpas išnuomojo atsakovui. Ieškovė 2002-2003 metais gydėsi VĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje, VĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, VĮ Kauno apskrities ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikose, VĮ Kauno centro poliklinikoje. Ji yra antros grupės invalidė dėl bendrų ligų, gauna invalidumo ir socialinio draudimo našlių pensiją. Dėl keliamo triukšmo ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, Kauno miesto Sveikatos centrą. 2003 m. sausio 8 d. Kauno visuomenės sveikatos centras atšaukė leidimo higienos paso galiojimo sustabdymą, neprieštaraudamas, kad dienos metu parduotuvės šildymo-vėdinimo įrenginiai būtų eksploatuojami. Nustatė, kad atlikus triukšmo lygio matavimus, 2007 m. liepos 31 d., 2001 rugpjūčio 12 d., 2002 m. sausio 17 d. bei 2002 m. vasario 7 d., triukšmo lygis ieškovės bute viršijo higienos reikalavimus. Įvertinęs šias aplinkybes, išrašus iš medicininių dokumentų, dvi medicinines ekspertizes atlikusių ekspertų bei konsultacinę išvadą davusių specialistų išvadas teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai netiesiogiai (pakankamu laipsniu) sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Jos dydį teismas sumažino atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta netiesioginiais atsakovo veiksmais; į teigiamą ir pozityvų jo elgesį, siekiant su ginčo šalimi kompromiso; į faktą, jog atsakovas geranoriškai atlygino prašomą priteisti turtinę žalą; į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus; į civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ( jos tikslas yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o sugražinti nukentėjusįjį į padėtį, buvusią iki pažeidimo).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad neteisėti veiksmai buvo tęstiniai, juos atsakovas atliko neatsitiktinai. Apie higienos normų pažeidimus jis buvo įspėtas valstybės įgaliotų institucijų, o apie neteisėtais veiksmais sukeliamas neigiamas pasekmes atsakovą buvo informavusi ir pati ieškovė.

Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų. Jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – poveikio fizinei ir dvasinei sveikatai, išgyvenimai laikomi dideliais. Aplinkybės, jog ieškovės sveikatos sutrikimus įtakojo keliamas triukšmas ir vibracija, pagristos medicininiais dokumentais. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, dvasinius, fizinius išgyvenimus ar praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-371/2003).

Dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta žala ieškovės turtui, nes vibracija sukėlė turto pablogėjimą (sutrūkinėjo buto sienos). Turtinę žalą atsakovas pripažino ir gera valia atlygino. Konstatuota, jog ieškovės sveikatos pablogėjimą įtakojo neteisėti atsakovo veiksmai. Neįvertinta, kad tiek neleistinas triukšmo lygis, tiek įrenginių vibracija įtakojo ir apeliantės gyvenimo kokybę buitine prasme. Jos gyvenamoji aplinka buvo nuolatinio triukšmo zonoje, triukšmas nesiliaudavo ir naktį. Dėl to objektyviai nebuvo galima pilnavertiškai ilsėtis ir gyventi. Padidinta vibracija padarė žalą materialiam turtui, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo nesukelti pasekmių apeliantės sveikatai. Neigiamas poveikis buvo neepizodinis, truko pakankamai ilgai – keletą metų. Į neteisėtus veiksmus ieškovė reagavo aktyviai ir įvairiomis priemonėmis, tačiau jų atsakovas geranoriškai nenutraukė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atlygintiną neturtinės žalos dydį įvertinusi 70000 Lt – teisinga ir adekvačia kompensacija. Be to, minėti atsakovo veiksmai vienareikšmiškai įtakojo apeliantės sveikatą ir ateities požiūriu, nes teismas konstatavo, jog pasveikimo prognozės yra nepalankios. Neturtinės žalos dydis nepagrįstai sumažintas, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai, kad žalą padaręs asmuo (fizinis) asmuo nėra pakankamai geros finansinės būklės, negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį ir tokiu būdu siekti nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-511/2004).

Teismui nustačius pagrindą priteisti neturtinę žalą laikytina, kad ieškininiai reikalavimai yra pilnai tenkinami. Dėl to iš atsakovo turėjo būti priteistos viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio pirmoji dalis).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamo sprendimo nekeisti. Teigia, kad ekspertizės aktuose nurodoma triukšmo ir vibracijos įtaka anksčiau diagnozuotų ieškovės ligų paūmėjimui negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Triukšmas ir vibracija leistinas normas viršijo neilgą laiką, todėl negalėjo sukelti ieškinyje nurodymų pasekmių. Sužinojęs apie triukšmo ir vibracijos lygio viršijimą, atsakovas atliko papildomą šių faktorių izoliaciją. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, į tai apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos pagal CPK 93 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą proporcingumo patenkintiems ieškinio reikalavimams principą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).

Apygardos teismas konstatuoja, jog, pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai).

Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal minimą civilinės teisės normą dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai ( 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006 pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovams R. V., A. V., T. V., T. V., M. G., I. V., A. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo).

Atsižvelgdama į šiuos neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus kolegija sprendžia, kad ieškiniu prašytas priteisti 70 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Priteisdamas 14000 Lt neturtinės žalos, apylinkės teismas faktiškai atsižvelgė į aplinkybes, kurios apeliaciniame skunde įvardijamos kaip neįvertintos.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas nereiškia, jog, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, šis principas sietinas tik su ieškinio suma. Iš ekspertizės aktuose pateiktų išvadų matyti, kad atsakovo parduotuvės veikla tiesiogiai nesukėlė jokių pasekmių apeliantės sveikatai. Neteisėtus atsakovo veiksmus ir ieškovės patirtą žalą sieja netiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, jog triukšmas ir vibracija galėjo įtakoti apeliantei ankščiau diagnozuotų ligų paūmėjimą, pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą, tačiau nebuvo tiesioginė ieškovės nurodomų susirgimų priežastis. Dėl to visiško žalos atlygintinumo principas nesugrąžintų ieškovės į padėtį, buvusią iki jos nurodomų susirgimų. Atsakovo veiksmams nesant tiesiogine ieškovės susirgimų priežastimi, nepalankios jos pasveikimo prognozės negali būti betarpiškai siejamos su atlygintinos žalos dydžiu.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas įvertino ieškovės patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, nemigą, nepatogumus. Nors apeliantė teigia, kad žala atsirado neatsitiktinai, nes atsakovas ignoravo jos skundus dėl triukšmo ir vibracijos, byloje nustatytos faktinės aplinkybės šio teiginio nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo geranoriškumą, sprendžiant ieškovės reikalavimus dėl pažeistų teisių bei reaguojant į kompetentingų institucijų išvadas. Sužinojęs apie triukšmo ir vibracijos lygio viršijimą, atsakovas ėmėsi priemonių parduotuvės šildymo-vėdinimo įrenginių rekonstrukcijai, kurios metu buvo atlikta papildoma triukšmo ir vibracijos izoliacija. Vertinant šią aplinkybę atsižvelgtina ir tai, kad ieškovės bute buvo padaryti remonto darbai (suremontuota laiptinė, įrengti nauji laiptai į butą, sienos išklijuotos tapetais, langai pakeisti į plastikinius). Be to, atsakovas siūlė nupirkti ieškovės butą. Nors sandoris neįvyko, šalims nesutarus dėl kainos, atsakovo siekis konfliktą išspręsti tokiu būdu negali būti nepriskirtas prie geranoriškų jo veiksmų, sprendžiant ginčo klausimą. Nors atsakovo neteisėtų veiksmų trukmė nėra tiesiogiai įvardinta, nustatant atlygintinos žalos dydį, ji išdėstyta sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse. Akivaizdu, kad vienkartinis vibracijos poveikis negalėtų būti pagrindu išnagrinėtajam ieškiniui patenkinti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų trukmė įeina į teismo įvertintųjų aplinkybių visumą. Iš apylinkės teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog, nustatydamas žalos dydį, teismas nesivadovavo atsakovo pateiktais įrodymais dėl turtinės padėtis.

Apygardos teismas sprendžia, jog ginčijamas neturtinės žalos dydis maksimaliai sušvelnina dėl žalos padarymo ieškovei kilusias negatyvias pasekmes, atitinka CK 1.5 ketvirtojoje dalyje numatytus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo principus bei kitose panašiose bylose Lietuvos teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad, nustačius visus neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, ieškinys laikytinas visiškai patenkintu. Ieškinio kaina bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą ( CPK 85 straipsnio pirmosios dalies 8 p.). Konstatavus visus neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, darytina išvada ne dėl ieškinio sumos, o dėl ieškininio reikalavimo pagrįstumo, todėl neteisingas apeliantės teiginys dėl CPK 93 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų proporcingumo patenkintajai ieškininių reikalavimų daliai principo netaikymo. Apeliacine tvarka revizuojamos teismo išvados šiuo klausimu iš esmės nekeistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydis yra apeliacijos dalykas, o teismas jas apskaičiavo netiksliai ( nenurodė patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų proporcijų, neįtraukė t. 2 b.l. 145 nurodytų išlaidų už ekspertizės atlikimą, netiksliai įvardijo t. 2 b.l. 146-148 esančias išlaidas ( jos sudaro ne 5800 Lt, o 4000 Lt), iš atsakovo nepriteisė žyminio mokesčio valstybei ), ši sprendimo dalis patikslintina.

Patenkintoji ieškinio dalis sudaro 20 procentų neturtinės žalos ieškinio sumos, todėl ieškovei atlygintina tokio dydžio dalis bylinėjimosi išlaidų, nurodytų t. 2 b.l. 88, 144-148 ( 400+80+400+4000). Nuo 4880 Lt sumos ji sudaro 976 Lt. Ieškovė turėjo 800 Lt advokato pagalbos išlaidų ( t. 2 b.l. 154). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdama į bylos proceso trukmę pirmosios instancijos teisme, jos sudėtingumą, kolegija laiko, kad 800 Lt advokato pagalbos išlaidų dydis ne tik neviršija rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, tačiau santykinai yra ir labai mažas. Dėl šių motyvų ieškovei priteistina visa advokato pagalbos išlaidų suma, bendrą atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį nustatant 1776 Lt ( 976+800). Atsakovas turėjo 1180 Lt advokato pagalbos išlaidų. Jam atlygintiną sumą teismas nustatė teisingai. Iš atsakovo valstybei priteistina 420 ( keturi šimtai) Lt žyminio mokesčio ( CPK 80 straipsnio 1 d. 1 p., 96 straipsnio 1 d.). Atsakovas pateikė PVM sąskaitą – faktūrą dėl 1416 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Įvertinus itin nedidelę atsakovo atstovės darbo apimtį apeliacinio proceso metu, iš ieškovės atsakovui priteistina 100 Lt advokato pagalbos išlaidų ( CPK 98 straipsnis).

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas, nurodytuoju būdu patikslinant rezoliucinę jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti šio sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Effigy“ ieškovei B. Ž. priteisiama 1776 ( vienas tūkstantis septyni šimtai septyniasdešimt šeši) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Effigy“ 420 ( keturis šimtus dvidešimt) Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Effigy“ iš ieškovės B. Ž. 100 ( vieną šimtą) Lt advokato pagalbos išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisNeringa Venckienė