Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3499-1015/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-09
Bylos Nr.
A15.-3499-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03143-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ingrida Mikužytė (pirm.)
Pažeidėjas
B. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15-3499-1015/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03143-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.1; 16.9.7.1; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi B. K. (K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 16.46 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino stulpelį. Jo vairuotas automobilis Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 226 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

Taip pat B. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog jis iš tikrųjų buvo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pripažįsta, kad šis jo vairuotas automobilis galėjo būti neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes jis dažnai keičia automobilius ir gali nesužiūrėti draudimo. Dėl to, kad neturėjo teisės vairuoti, paaiškino, kad tuo metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų už greičio viršijimą ir jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo pasakyta, kad vairuotojo pažymėjimo nereikia atiduoti, o trijų mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas bus skaičiuojamas nuo to momento, kai jis sumokės baudą. Todėl jis vairavo automobilį visą laikotarpį nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki baudos sumokėjimo dienos bei manė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dar turėjo teisę vairuoti automobilį. Taip pat nurodė, kad jis dažnai keičia automobilius, kartais automobilių savininkų baudos ateina jo vardu, nes automobiliai nebūna perregistruoti. Pripažįsta, kad toks elgesys yra neatsakingas. Dėl apgadinto stulpelio gali pasakyti, kad važiuodamas atbuline eiga jis nepamatė jokio stulpelio. Apsisukinėdamas atbuline eiga lyg kažką truputį pajautė, tačiau apsidairęs aplinkui nei automobilių, nei žmonių nematė, todėl pagalvojo, kad nieko neatsitiko ir išvažiavo. Tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenorėjo, sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą 55,50 eurų dydžio turtinę žalą.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu B. K. nurodė, kad rugsėjo mėnesį automobiliu KIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo apžiūrėti automobilio. Išvažiuojant iš vietos galimai nepastebėjo, kad nulaužė stulpelį ir išvažiavo (b.l. 19).

Be B. K. dalinio prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, kad 2020 m. spalio 1 d., apie 12.09 val. bendrajam pagalbos centrui F. K. pranešė apie tai, kad rugsėjo 29 d., 16.46 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raudonos spalvos automobilis KIA Sorento užvažiavo ant pranešėjui nuosavybės teise priklausančioje stovėjimo aikštelėje (pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjusio stulpelio, jį nepataisomai sugadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš pridedamo video įrašo matosi, kad prieš išvažiuojant, automobilio vairuotojas bendravo su automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku/vairuotoju (b.l. 6);

- F. K. pranešimu policijai, kuriame nurodoma, kad jam buvo padaryta apie 100 eurų dydžio žala, t.y. stulpelio kaina ir jo pastatymas (b.l. 7-10);

- VĮ „Regitra“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. yra J. P., gim. (duomenys neskelbtini), prieš tai šio automobilio savininku buvo D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11-12);

- transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kad automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 29 d., 15.02 val. buvo parduotas J. P. (b.l. 13);

- J. P. 2020 m. spalio 22 d. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad š.m. rugsėjo 29 d., apie 16.30 val. jis buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo pirkti automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tame name gyveno automobilio BMW savininkas. Jis iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo jam priklausančiu automobiliu Subaru. Kadangi automobili BMW jam tiko ir jis norėjo jį pirkti, pradėjo Facebook per automobilių supirktuves ieškoti, gal kas nori nupirkti jo automobilį Subaru. Į tą kiemą atvažiavo apžiūrėti jo automobilio asmuo raudonos spalvos automobiliu KIA Sorento, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Asmuo apžiūrėjo jo automobilį, tačiau jo pasiūlyta kaina jam netiko, todėl tas asmuo išvažiavo. Išvažiuodamas atbuline eiga automobilio KIA Sorento vairuotojas užvažiavo ant kuoliuko, automobilis net pašoko, tačiau automobilio vairuotojas net nesustojo ir išvažiavo. To asmens jis nepažįsta, jo duomenų nurodyti negali, kadangi su juo bendravo per Facebook Messenger programėlę. Susirašinėjimo savo telefone jis neturi išsaugojęs. Jis peržiūrėjo automobilių supirktuvių profilius ir jam lyg pasirodė pažįstamas asmuo B. V., tačiau ar tai tikrai yra tas pats asmuo, nėra visiškai tikras (b.l. 17);

- asmens, pasivadinusio B. V. vardu, profilis Facebook platformoje (b.l. 16);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio KIA Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. yra B. K. (b.l. 20).

- pateiktu nagrinėjamo eismo įvykio vaizdo įrašu (b.l. 24);

- pažyma apie B. K. patraukimą administracinėn atsakomybėn, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 31 d. nutarimu jam už nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. (b.l. 2-5).

Šalies argumentai

F. K. pateikė teismui prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti jo naudai 55,50 Eur už sugadintą rakinamą atlenkiamą parkavimo stulpelį. Prie prašymo pridėjo žalos dydį patvirtinančią sąskaitą-faktūrą.

Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kitus byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad B. K. pareikštas kaltinimas dėl automobilio vairavimo, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pasitvirtino visiškai. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė aplinkybės, jog galėjo vairuoti automobilį Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes dažnai keičia automobilius ir galėjo nesužiūrėti draudimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, B. K. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą) B. K. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, jog jam iš tikrųjų buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už greičio viršijimą, tačiau nagrinėjamo eismo įvykio metu, kuomet jis užvažiavo ant stulpelio, jis manė, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nes jam taip paaiškino protokolą surašęs pareigūnas. Tai yra, kaip matyti, pačio fakto, kad jis užvažiavo ant stulpelio, jį sugadindamas, t. y. sugadino svetimą turtą, B. K. neginčija, vis dėlto dėl teisės vairuoti tuo metu neturėjimo teigia, jog manė turintis tokią teisę.

Susipažinus su byloje esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu (b.l. 2-5) nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu B. K. buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. balandžio 13 d. jis viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 91 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu. Už tai jam buvo skirta 120 eurų bauda bei skirtas 3 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 4 d. iki 2021 m. sausio 3 d., t.y. specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas jau po nagrinėjamo nusižengimo padarymo dienos 2020 m. rugsėjo 29 d. Informacijos apie B. K. skirtos baudos sumokėjimą už šį nusižengimą byloje nėra. Tačiau B. K. 2020 m. liepos 31 d. nutarimu taip pat buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 9 d., 08.35 val. Trakuose jis viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 84 km/h greičiu. Už šį nusižengimą B. K. buvo skirtas 4 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d., t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas B. K. buvo skirtas iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo dienos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo teismo posėdyje teigė, kad apie šią skirtą nuobaudą jis nieko nežinojo, nes dažnai keičia automobilius, todėl kartais automobilių savininkų baudos ateina jo vardu, nes automobiliai nebūna perregistruoti. Vis dėlto teismas atmeta tokius paaiškinimus, kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, 2020 m. liepos 31 d. nutarimu skirta 150 eurų dydžio bauda buvo sumokėta iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo dienos, t.y. 2020 m. rugpjūčio 29 d., todėl naivu tikėti, kad B. K. sumokėjus skirtą baudą, jam nieko nebuvo žinoma apie tai, kad tuo pačiu nutarimu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kita aplinkybė, verčianti abejoti B. K. teiginiu yra ta, kad šio nusižengimo padarymo dieną, t.y. 2020 m. liepos 9 d., B. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo jam iki 2020 m. liepos 24 d. buvo siūloma sumokėti 120 eurų dydžio baudą ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. B. K. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, 2020 m. liepos 31 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo jam jau buvo skirta 150 Eur bauda ir 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 19 d. Tad akivaizdu, kad 2020 m. liepos 9 d. B. K. padarytas nusižengimas (greičio viršijimas) nebuvo užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, nes administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu jam buvo surašytas nusižengimo padarymo dieną Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio, vykdančio tiesiogines savo funkcijas keliuose, o ne Kelių policijos valdybos specialisto, analizuojančio stacionariais greičio matuokliais užfiksuotus pažeidimus, nes tokiais atvejais administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais ar nutarimai yra surašomi žymiai vėliau, nei stacionariais greičio matuokliais nustatyta nusižengimo data. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad B. K. teiginys apie tai, kad jis nieko nežinojo apie priimtą 2020 m. liepos 31 d. nutarimą, kuriuo jam yra atimta teisė vairuoti 4 mėnesiams, bei kad galvojo, jog turi teisę vairuoti, nes dar nepradėtas skaičiuoti terminas, kuriuo jam atimta teisė vairuoti kitu nutarimu, yra paneigta, todėl jis pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, B. K. teismo posėdyje savo kaltės iš esmės nepripažino, teigdamas, kad važiuodamas atbuline eiga jis nepamatė jokio stulpelio, apsisukinėdamas atbuline eiga lyg kažką truputį pajautė, tačiau apsidairęs aplinkui nei automobilių, nei žmonių nematė, todėl pagalvojo, kad nieko neatsitiko ir išvažiavo. Tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenorėjo. Taigi įvertinus jo parodymus, darytina išvada, kad, kaip minėta, neginčydamas faktinės aplinkybės, jog nurodytu laiku ir vietoje jis apgadino svetimą turtą, vairuodamas automobilį, savo kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos nepripažįsta, nurodydamas, kad nesuvokė, kad sugadino svetimą turtą ir todėl išvažiavo, t. y. neigia savo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, su kuria yra susijęs.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012 dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo, kuris atitinka ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalių sudėtį).

Peržiūrėjus teismui pateiktą vaizdo įrašą matyti, kaip raudonos spalvos automobilis Kia, atbuline eiga išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės ir atbuline eiga apsisukinėdamas, užvažiavo ant stulpelio. Vairuotojas iš automobilio neišlipo, truputį pavažiavo į priekį, vėl atbuline eiga apsisuko, išsuko vairą ir išvažiavo. Šiam automobiliui atbuline eiga apsisukant nedideliu greičiu, šalia jo kitų automobilių ir žmonių nebuvo. Netoliese buvę vaikinai, su kuriais KIA vairuotojas bendravo iki išvažiavimo momento, jokios išskirtinės reakcijos nerodė, toliau užsiiminėjo savo reikalais, paskui nuvažiuojantį automobilį nebėgo ir jokių ženklų nuvažiuojančiam vairuotojui stabdyti transporto priemonę nerodė (b.l. 24). Būdamas apklaustas policijos pareigūnų J. P. taip pat nurodė, kad išvažiuodamas atbuline eiga automobilio KIA Sorento vairuotojas užvažiavo ant kuoliuko, automobilis pašoko, tačiau automobilio vairuotojas nesustojęs išvažiavo (b.l. 17). Šis vaizdo įrašas ir J. P. paaiškinimai kategoriškai nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų aplinkybių, jog jis, važiuodamas atbuline eiga, nematė stulpelio ir nors užvažiavęs ant stulpelio lyg kažką pajuto, tačiau nepamatęs šalia jokių žmonių ir automobilių išvažiavo, nemanydamas, jog kažkam padarė žalą.

Atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotą sulaužytą stulpelį, kuris nėra didelis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamo automobilio dydį, pateiktą vaizdo įrašą, paties B. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, padarytą nedidelę žalą (55,50 Eur), kurios B. K. nevengia atlyginti, eismo įvykio laiką (šviesus paros metas) ir netoliese buvusius žmones, mačiusius nuvažiuojantį automobilį KIA, taip pat įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad duotu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog B. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą, o ne sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (tyčios) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 415 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų. ANK 423 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą nuo 300 iki 560 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad B. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vis dėlto atsižvelgtina, jog faktines aplinkybes (dėl turto apgadinimo) jis pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius B. K. – per paskutinius penkerius metus buvo baustas administracine tvarka už KET (daugiausiai už greičio viršijimą) ir kitų rūšių nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2-5). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, B. K. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos, mažesnės nei sankcijose numatytų baudų vidurkiai. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nukentėjusysis F. K. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo iš kalto asmens atlyginti jam 55,50 eurų dydžio turtinę žalą už sugadintą rakinamą atlenkiamą parkavimo stulpelį, prie prašymo pridėdamas UAB „Teleoptima“ išrašytą sąskaitą-faktūrą, patvirtinančią padarytos žalos dydį.

Nukentėjusiojo F. K. prašoma priteisti turtinės žalos suma yra reali, nes ją patvirtina pateikta sąskaita-faktūra, ji buvo patirta dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, B. K. sutinka atlyginti prašomą žalą, todėl prašymas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai (ANK 664 str.).

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

B. K. (B. K.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti:

- pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 60 eurų baudą;

- pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 400 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną B. K. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti iš B. K. nukentėjusiojo F. K. naudai 55,50 (penkiasdešimt penkis eurus 50 centų) eurų turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti B. K., kad priteista 55,50 eurų turtinė žala turi būti pervesta į F. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20123683466.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė