Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), su pagrindiniu išsilavinimu, nedirbantis, anksčiau teistas 8 kartus, paskutinį kartą teistas 2019-08-27 pagal LR BK 281-1 str. 1 d., 243 str. galutine sumažinta ir subendrinta 1 m. laisvės atėmimo ir 74,90 € bauda - bausme, laisvės atėmimo bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitę - mamą B. K., o būtent: 2023-12-18 apie 14.43 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiąją B. K. ir tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. K. fizinį skausmą, bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą kaklo kairiame šone.

Kaltinamasis A. K. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko pernai gruodžio 18 d. prieš vakarą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis grįžo išgėręs, o mama bandė jį varyti iš namų ir jie susipyko. Stipriai nieko nebuvo, bet jis paėmė mamai už kaklo ir pastūmė ją į fotelį. Galbūt galėjo mamai atsirasti mėlynė ant kaklo nuo jos tokių veiksmų. Nežino, ar dėl jo veiksmų mama galėjo jausti skausmą – ji pati buvo dar stipriau išgėrusi nei jis. Pripažįsta, kad tyčia suėmęs mamai už kaklo, jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruva kakle. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi, mamos atsiprašė. Viską padarė alkoholis, jo bando atsisakyti, dabar susirado lentpjūvėje darbą ir darbdavys neleis gerti. Daugiau nebedaro nusikalstamų veikų, nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų, metų bėgyje nėra baustas administracine tvarka. Šiuo metu gyvena pas mamą, kardomoji priemonė yra pasibaigusi, ieško išsinuomoti buto. Sugyventinė dabar yra išėjusi ir su juo nebegyvena.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis A. K. apklaustas 2023-12-19 paaiškino, kad galvos traumų nėra turėjęs ir dėl to nėra gulėjęs ligoninėje. Psichikos ligomis nėra sirgęs ir dėl to nėra gulėjęs ligoninėje. Pavartoja alkoholio, priklausomybių centre nėra gydęsis, vaikščiodavo tik į anoniminių alkoholikų susirinkimus (duomenys neskelbtini), taip pat, pas psichologą (duomenys neskelbtini). Priklausomybių nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų neturi, nėra įtrauktas į jokias įskaitas dėl minėtų medžiagų vartojimo. Gali paaiškinti, kad vakar, 2023-12-18 po pietų, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), iš draugo, išgėręs. Buvo išgėręs 3 butelius po litrą 8 laipsnių stiprumo alaus. Grįžęs nuėjo gulti į lovą. Pas jį į kambarį atėjo girtos, jo sugyventinė L. S. ir mama B. K.. Kad jos girtos, matėsi iš jų, taip pat, žinojo, kad geria. Jis norėjo miegoti, todėl jas pradėjo ginti žodžiais iš kambario, kad eitų į virtuvę ar kur kitur. Tada mama pradėjo jį žodžiais varyti iš namų. Ji visada, kai būna išgėrusi, jį varo iš namų, sako eiti už vartų. Gulėjo, gulėjo, bet jos neišėjo iš kambario, tada jis pašoko iš lovos. Mama jam "draskė akis", šaukė, kad eitų lauk iš namų, jis tada priėjo prie mamos, sėdinčios fotelyje, iš pykčio sugriebė kaire ranka jai už kaklo ir prispaudė prie fotelio atramos. Jis jos nesmaugė, tik laikė jos kaklą prispaudęs. Ją laikė prispaudęs neilgai, ji iš karto pasakė, kad iškvies policiją ir jis ją paleido. Mama tuo metu "bliovė", ji kai girta, visada verkia. Jis nenaudojo tos jėgos, tik prispaudė, gal jai dėl to spaudimo ir suskaudo. Bet, kad dėl to spaudimo jai būtų trūkę oro, tai tikrai taip nebuvo. Kai ją paleido, jis nuėjo atsigulti į lovą, o mama toliau buvo kambaryje, toliau rėkavo ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jis gulėjo lovoje. Tuo metu, kai jis spaudė mamą prie fotelio, jo sugyventinė irgi buvo kambaryje ir matė viską, bet ji nieko nedarė. Dėl to, kad spaudė mamos kaklą prie fotelio, gailisi. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 t., b.l. 145-146).

Kaltinamasis A. K. apklaustas 2024-02-14 paaiškino, kad galutinis pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, suprantamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Gali parodyti, kad pasilieka prie pirminės apklausos metu duotų parodymų, kad įvykio dieną, datos ir laiko neprisimena, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), iš draugo, buvo išgėręs. Ką gėrė ir kiek išgėrė dabar neprisimena, bet paminėjo pirmoje apklausoje. Namuose buvo jo sugyventinė L. S. ir mama B. K., jos abi buvo neblaivios, nes vartojo alkoholį. Jis nuėjo miegoti, o jos atėjo į jo kambarį, sakė, kad eitų jos lauk ir leistų jam miegoti. Tada kilo žodinis konfliktas tarp jo ir mamos. Mama pradėjo jį varyti lauk, nes kai būna išgėrusi, visada jį varo lauk iš namų. Šiandien nori patikslinti, kad jis susinervino, pašoko iš lovos ir priėjo prie mamos, kuri sėdėjo ant fotelio, iš pykčio savo kaire ranka sugriebė motinai už kaklo ir pastūmė, taip ją prispausdamas prie fotelio atramos. Jis smaugti mamos nenorėjo, tik laikė jos kaklą prispaudęs. Ją laikė prispaudęs neilgai, ji iš karto pasakė, kad iškvies policiją ir jis ją paleido. Mama buvo stipriai neblaivi, gal jai pasirodė, kad jis ją smaugia, bet tokių minčių neturėjo. Jis nenaudojo jėgos, tik prispaudė, gal jai dėl to spaudimo ir suskaudo. Bet, kad dėl to spaudimo jai būtų trūkę oro, tai tikrai taip nebuvo. Kai ją paleido, jis nuėjo atsigulti į lovą, o mama toliau buvo kambaryje rėkavo ir iškvietė policiją. Gailisi, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą mamai B. K., po įvykio kalbėjo su mama, jis jos atsiprašė, abu buvo girti, jei būtų buvę blaivūs to nebūtų įvykę. Daugiau paaiškinti nieko negali (1 t., b.l. 154-155)

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b.l. 11-15).

BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje be kitos tyrimui reikšmingos informacijos yra duomenys, apie tai, kad A. K. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 16-17).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22-28).

Nukentėjusiosios B. K. parodymais, kuri apklausta 2023-12-19 paaiškino, kad vakar 2023-12-18 dienos metu, namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sūnus A. K.. Jis užsimanė padažo, nes tuo metu jo sugyventinė L. S. gamino valgyti, pradėjo šūkauti namie. Ji atėjo ir paklausė, kas čia dedasi. Tada jos sūnus pradėjo jai sakyti, kad dingtų iš jo namų. Ji pasakė, kad čia yra jos namai ir niekur ji neis. Tada jis ją stovinčią šalia fotelio, pastūmė ant fotelio, ji prisėdo ant jo, o sūnus, suėmęs abiem rankom jai už kaklo, pradėjo smaugti. Ji turi ligą - striumą, jai dėl to sunku prakvėpuoti, o kai pradėjo smaugti, dar sunkiau prakvėpuoti buvo. Kai jis ją smaugė, ji negalėjo nė žodžio pasakyti, tada gelbėdamasi spyrė jam iš kojos į jo koją, kai jis buvo užgulęs ir apžergęs ją ir išslydo iš jo. Ji nubėgo į virtuvę, pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Sūnus nieko daugiau nedarė, o nuėjo gulti į lovą. Ji tada iškvietė policiją. Tuo metu, kai ją smaugė sūnus, matė jo sugyventinė L., bet ji nieko nedarė. Ji jos paskui klausė, kodėl ši jos negelbėjo, tai ši sakė, kad pati bijojo, kad A. jai nieko nepadarytų. Ji vakar, kai viskas vyko, buvo išgėrusi su L. pusę butelio 0,5 litro degtinės. Patirtą fizinį skausmą vertina 3-4 balais iš 10 balų. Jai šiandien sunku pasukti kaklą dėl to. Ji norėtų sūnui atleisti, gaila jai jo. Jis, kai būna blaivus, būna labai geras, bet kai prigeria, atima jam protą. Jis lankė ir bažnyčią dėl gėrimo, probaciją turėjo, bet niekas jam nepadėjo (1 t., b.l. 43-44).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota B. K. vizualinė apžiūra (1 t., b.l. 47-53).

Specialisto išvada Nr. G 1797/2023(04), kurioje užfiksuota, jog B. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 60).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas perklausytas pokalbis su BPC darbuotoja (1 t., b.l. 64-65).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai (1 t., b.l. 67-69).

Liudytojos L. S. parodymais, kuri apklausta 2024-01-19 paaiškino, kad 2023-12-18 dienos metu, adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo kartu su sugyventinio mama B. K.. Jos kartu vartojo alkoholį. Iš kaimo grįžo sugyventinis A. K.. Jie visi sėdėjo kambaryje ir bendravo. Vėliau ji nuėjo į virtuvę ir darė valgyti, o sugyventinis ir B. liko kambaryje. Jai būnant virtuvėje sugyventinis jos kažko paklausė, bet ko klausė, ji nepamena. Tada sugyventinis būnant kambaryje, sukonfliktavo su savo mama, ką būtent sakė, nepamena. Girdėjo, kaip sugyventinis sakė "mama eik iš kambario", bet B. iš kambario nėjo. Būdama virtuvėje, atsisukusi į kambarį, pro duris pamatė, kaip A. stovėjo prie sėdinčios mamos B. K. ir paėmė ranka jai už gerklės. Suėmęs B. gerklę buvo apie 1-2 sekundes ir stumtelėjęs ją pasakė "Mama eik iš čia". Tada B. K. išėjo ir iškvietė policiją, o A. K. atsigulė į lovą ir užmigo. Daugiau ką nors paaiškinti neturi (1 t., b.l. 73-74).

Liudytojos G. P. parodymais, kuri apklausta 2024-02-09 paaiškino, kad buvo gautas iš OVS budėtojo pranešimas, kad Šiaulių rajone, kaimo neprisimena, bet dirbo Kuršėnuose, yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, adreso neprisimena, rado moterį, apie 60 metų amžiaus, ji buvo išsigandusi, susijaudinusi, akivaizdžiai neblaivi, sunku buvo suprasti ką ji kalba, nes kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji skundėsi, kad sūnus ją smaugė. Prisimena, kad atlikus moters kūno apžiūrą, apžiūrėjo veidą, sužalojimų nepastebėjo, apžiūrėjo kaklą, bet matomų sužalojimų nepastebėjo. Daugiau ant moters matomų kūno sužalojimų nepastebėjo. Moters apžiūrą surašė į asmens apžiūros protokolą. Daugiau neturi ko papasakoti (1 t., b.l. 79).

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis A. K. pripažino kaltinimą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia suėmęs rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiąją mamą B. K. ir tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai B. K. fizinį skausmą, bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - kraujosruvą kaklo kairiame šone. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai, specialisto išvada, liudytojų parodymai ir kt. Kaltinamojo A. K. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 8 kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės – nesumokėjo baudos (2 t., b.l. 10-18), nedirbantis (2 t., b.l. 19), administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 7-9)

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. K. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo teisiamas jau 9 kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, asmuo nors ir oficialiai šiuo metu nedirba, tačiau yra susiradęs darbovietę bandomajam laikotarpiui, be to, susitaikė su nukentėjusiąja.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su 2019-08-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - bauda.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šioje byloje nustatyta, kad A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis yra teistas 8 kartus, administracine tvarka baustas, nedirbantis, bet yra susiradęs darbovietę bandomajam laikotarpiui, be to, susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido.

Visos šios nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, A. K. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Intensyvi priežiūra kaltinamajam A. K. netaikoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o be to, taikant BK 75 str. 5 d. nuostatas, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t.y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas.

Į bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023-12-18 15.00 val. iki 2023-12-19 14.52 val. 1 para (b.l. 159-165).

Daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmena su garso ir vaizdo įrašais siunčiama kartu su byla, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2019-08-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 74,90 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023-12-18 15.00 val. iki 2023-12-19 14.52 val. 1 parą, ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 4 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, laikmeną su garso ir vaizdo įrašais siunčiama kartu su byla, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.