Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-570-827/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
II-570-827/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00704-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
N. V.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-570-827/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00704-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. V. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-4678-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4678-2022 N. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 2 dalį skirta 30 EUR bauda, už tai, kad jis, 2022 m. sausio 19 d. 08.02 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 150.5 punkto reikalavimą (b.l. 7-8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. V. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. Nr. SAVAD-13-ANR_N-4678-2022 nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nutarimą priėmęs pareigūnas nepilnai atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo pastatyta transporto priemonė nurodytoje teritorijoje. Kadangi paskutinį kartą (duomenys neskelbtini), vietoje, kur buvo pastatytas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lankėsi tuomet, kai dar nebuvo įrengta dabartinė automobilių stovėjimo aikštelė, todėl ir negalėjo suprasti bei suvokti kokios iš tikrųjų yra aikštelės ribos. Kadangi net ištirpus sniegui, aikštelės atskiriamųjų bortelių aukštis, atskiriantys vietą, kur buvo pastatyta transporto priemonė, sudaro tik 6 cm, tačiau žiemos metu, kai buvo statoma transporto priemonė, įrengtieji borteliai nebuvo matomi, nes aikštelės sniego danga buvo tolygi su ta vieta, kur buvo pastatyta transporto priemonė ir bortelių nesimatė, nes jie buvo po sniegu (buvo apsnigti ir suspausti sniegu), todėl ir pajausti juos važiuojant automobiliu buvo neįmanoma. Priėmęs nutarimą pareigūnas nesiaiškino, iš kokios pusės buvo įvažiuota ir pastatyta transporto priemonė, koks buvo paros metas ir, ar važiuojant per aikštelę galėjo suprasti, kad išvažiavo iš jos ribų. Tačiau konstatuotas faktas, kad buvo pastatyta nuo namo (duomenys neskelbtini), pusės, važiuojant per kitus aukštus bortelius, kurie skiria kelio ribas ir kurie akivaizdžiai matomi net ir žiemos metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toje pačioje vietoje, kur buvo pastatytas automobilis, nėra bortelio, o yra padarytas nuolydis (ne pėsčiųjų tako, apie kurį rašoma nutarime). Be to, dėl šio nuolydžio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius nuo 2022 m. balandžio 5 d. atlieka patikrinimą su tikslu nustatyti, ar jis yra įrengtas teisėtai. Skunde taip pat pažymėta, kad neatsižvelgta į aplinkybę, jog kelių eismo taisyklių 143 punktas numato, kad esant blogam matomumui (tuo metu kai buvo statomas automobilis, buvo prastas matomumas) leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse ar už kelio ribų. Nutarime pareigūnas nurodo, kad transporto priemonė buvo pastatyta šalia važiuojamosios kelio dalies, t. y. už kelio ribų, tačiau neatsižvelgta į paaiškinime nurodytą faktą, kad atvykus į aikštelę buvo tamsu, apsnigta ir buvo dedamos visos pastangos pastatyti transporto priemonę nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. Buvo imtasi priemonių suprasti, ar ta vieta yra automobilių aikštelė, nes įvažiuojant į automobilių aikštelę buvo vadovaujamasi kelio ženklu „P“ – Kelių eismo taisyklių ženklo nr. 528, kuris nurodė, kad ši vieta yra automobilių aikštelė, papildomų kelio ženklų, kurie nurodytų statymo būdą ar kokių nors draudžiančių ar ribojančių kelio ženklų, kelių ženklinimo ar kitų įvažiavimą ribojančių priemonių šioje vietoje nebuvo. Kitų vairuotojų pastatytų transporto priemonių pavyzdys (galimai tų žmonių, kurie ten nuolatos gyvena ir žino kokios yra aikštelės ribos), papildomas įvažiavimas (nuolydis) į automobilių aikštelę, dėl kurio atliekamas patikrinimas ar jis yra teisėtai įrengtas, kuris matosi net administracinį nusižengimą fiksuojančio pareigūno nuotraukoje, kuris dar labiau padidino įsitikinimą, kad ten, kur buvo pastatyta transporto priemonė ir yra aikštelės ribos. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės interaktyvaus žemėlapio duomenimis, visa teritorija yra automobilių aikštelė ir neišskiriama, kur leidžiama statyti transporto priemones teritorija. Taip pat atsižvelgta į tai, kad aikštelės galutinis bortelis, kuris aptrupėjęs (kurį mini nutarimą priėmęs pareigūnas) ir skiria kelio ribas, buvo pagalvota ir apie tai, kad automobilis būtų pastatytas už kelio ribų, kadangi tai numatyta Kelių eismo taisyklių 143 punkte. Todėl manytina, kad jo veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo atvejų. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą (ROIK 22155973443) nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje pastatyta N. V. transporto priemonė yra šalia automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra įrengta ir pažymėta kelio ženklu „P“. Pagal KET 3.16 punktą, transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Teritorija, kurioje buvo pastatytas automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka specifinio požymio, suteikiančio jai transporto priemonės stovėjimo aikštelės statusą – ji nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui – tai yra teritorija, esanti už stovėjimo aikštelės ir atribojanti automobilių stovėjimo aikštelę nuo kitos gatvės. Ši teritorija yra aiškiai atskirta borteliais, įrengta aukščiau važiuojamosios kelio dalies ir išvažinėta transporto priemonių, todėl vienoje jos pusėje borteliai patrupėję. Nors automobilio pastatymo vieta yra apsnigta, tačiau šią teritoriją galima identifikuoti pagal aiškiai matomus bortelius iš abiejų pusių. Konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad teritorijos paskirtis nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. Iš vienos važiuojamosios kelio dalies pusės stovi gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)) su įvažiavimu į gyventojų garažus ir toliau vedančiu keliu link vaikų darželio, o iš kitos pusės – automobilių stovėjimo aikštelė, prie kurios įvažiavimo stovi kelio ženklas „P“ „Stovėjimo vieta“. Teritorija, kurioje pastatyta N. V. transporto priemonė yra kaip tik per vidurį ir nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui), ji yra atribota nuo automobilių stovėjimo aikštelės. Kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje, nebuvimas nepaverčia šios vietos automobilių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė KET nuostatų. Šių taisyklių 150 punkte įstatymų leidėjas nurodo eilę draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, būtent tokioje vietoje savo transporto priemonę pastatė N. V.. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir jokių atskirų draudžiančių statyti transporto priemones kelio ženklų šioje vietoje įrenginėti nėra tikslinga. N. V. skunde minimas nuolydis „galimai automobiliams įvažiuoti“ yra tekstūruota šaligatvio danga, skirta regėjimo negalią turintiems pėstiesiems, o ne vieta transporto priemonių eismui (stovėjimui) ar važinėjimui per ją. Prieš bylos nagrinėjimą nuvykusi į (duomenys neskelbtini), Vilniuje bylą nagrinėjusi vyresnioji specialistė nufotografavo šaligatvį, kur aiškiai matyti tekstūruota šaligatvio danga. Šaligatvio linijos ar grioveliai nurodo taką, kuriuo reikėtų eiti pėstiesiems, o gumbeliai perspėja apie pavojų, o nuolydis skirtas pėsčiųjų saugumui ir patogumui. Ši vieta nėra skirta įvažiuoti, užvažiuoti ar pervažiuoti per ją transporto priemonėms. Net ir žiemos sezono metu yra matyti tekstūruota šaligatvio danga, ypač esant tokiam nedideliam sniego kiekiui, koks matomas Institucijos Viešosios tvarkos pareigūnų darytose nuotraukose. Atidus vairuotojas turi ir gali suvokti, kad automobilį stato ne transporto priemonių stovėjimui skirtoje vietoje, juo labiau, kad ši vieta gerai matoma, nepriklausomai nuo paros ar metų laiko. Atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo automobilį pastatyti šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau to nepadarė. Iš nusižengimą fiksavusios Institucijos vyriausiojo specialisto darytų nuotraukų matyti, kad teritorija, kur stovi automobilis yra techniškai atskirta – borteliais, šie borteliai aiškiai matomi net ir pasnigus, todėl šiuo atveju nekyla abejonių, kad teritorija nėra pritaikyta ar skirta transporto priemonių stovėjimui, taigi nėra būtina tiksliai nustatyti, kokia yra konkrečios teritorijos dalies paskirtis. Būtent automobilio pastatymo vietoje esantys konstrukciniai kelio elementai nuo važiuojamosios kelio dalies atskirti borteliais turėjo leisti vairuotojui suvokti, kad ta vieta nėra skirta statyti automobiliui ir šios aplinkybės neturėjo sudaryti kliūčių teisingai įvertinti teritoriją, kurioje buvo pastatytas automobilis, juo labiau, kad šalia buvo aiškiai identifikuotina automobilių stovėjimo vieta ir nepaneigia N. V. atsakomybės.

Teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (pvz. šaligatvio, vejos ar kt.), yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Teritorijos atskyrimas borteliu šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui.

Atsiliepimas

Taip pat atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo kreiptasi į Institucijos Statybos reglamentavimo skyrių dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje automobilių stovėjimo aikštelės plano (ar schemos), ir iš pateikto plano (b.l. 15) matyti, kad N. V. transporto priemonė buvo pastatyta jau ne automobilių stovėjimo aikštelėje (šalia (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo), o už jos. Iš 2018 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo LSNS-01-180914-01133 (b.l. 21) matyti, kad nuolydis, yra tekstūruota šaligatvio danga, skirta ne transporto priemonėms statyti, o pėstiesiems eiti.

Institucijos nuomone, N. V. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu bei surinkta medžiaga, nuobauda paskirta minimali, nutarimas teisėtas ir pagristas, o N. V. skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas naikinti Institucijos priimtą nutarimą. Atsiliepimu prašoma atmesti skundą kaip nepagrįstą (b.l. 30-31)

Atsiliepimas

Teismo posėdyje N. V. palaikė skundo reikalavimus. Papildomai nurodė, kad nuotraukos leidžia susidaryti vaizdą, kas buvo prieš rekonstrukciją ir po rekonstrukcijos. Atsiliepime nurodyta, kad yra borteliai, profiliuotos plytelės, o jis padarė pažeidimą, pastatė automobilį, kur negalima. Pažymėjo, jog savivaldybės darbuotojai neatkreipė dėmesio į 2022 m. sausio 18 d. buvusias sąlygas. Tuomet buvo tamsu, snigo, bortelių nesimatė, visos plytelės buvo po sniegu. Borteliai tamsoje nesimatė, gal buvo suspaustas sniegas, ir važiuojant bortelių galima nejausti. AN protokolas buvo surašytas sekantį rytą, t. y. 2022 m. sausio 19 d., kai jau buvo šviesu ir viskas matėsi. Nuotraukoje matyti, kad yra betono nutrupėjimai, kuriuos galėjo palikti transporto priemonė. Jis tą betono nutrupėjimą ir nuolydį priėmė kaip įvažiavimą į aikštelę. Tekstūruotų plytelių tada tikrai nesimatė. Atsiliepime minima, kad bortelių aukštis 7 cm, sutinka, kad vasarą tai matyti, tačiau tuomet nesimatė. Pastatė automobilį, kaip jam atrodė, aikštelės krašte, bet nepataikė, buvo vakaras. Taip pat nurodė, kad jo sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso sūnaus žmonai, 2022 m. sausio 18 d. jį buvo pasiskolinęs, nes jo automobilį reikėjo remontuoti, susivėlino grąžinti, atvažiavo vakare ir apie 22-23 val. paliko automobilį stovėti minėtoje vietoje. Apsilankius pas sūnų, sūnus jį parvežė namo savo automobilių BMW. Pas sūnų lankosi retai, jis su žmona pas juos dažniau atvažiuoja. Be kita ko, nurodė, jog stovėjimo aikštelės planuose nėra, todėl jinai yra neįteisinta, tačiau neneigia, jog ten automobilių negalima statyti, bet tuo metu nebuvo kur statyti automobilio. Parkingo ženklas yra, tai matyti nuotraukoje. Ženklai gal aikštelės viduryje. Ten visi stato automobilius iš priekio ir iš šono. Sutinka, kad dabar tekstūruotos plytelės matosi, tačiau tada nesimatė. Nurodė, jog gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes paskubėjo ir nesusiorientavo statydamas automobilį, prašė atsižvelgti į jo amžių, į lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas fiksuotas nuotraukose, kuriose užfiksuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje (b.l. 15).

Iš byloje pateikto G. J. pranešimo (ROIK 22155973443) dėl asmens, kuris valdė naudojosi transporto priemone, matyti, kad ji, jai priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį perdavė valdyti N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas 2022 m. vasario 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-12128-2022 N. V., gim. 1944 m. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, 2022 m. sausio 19 d. 08.02 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairuodamas transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje. Administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 15 eurų baudą iki 2022 m. kovo 27 d. AN protokole nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, jis bus laikomas negaliojančiu, nurodyta Institucija, kur nagrinės administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas (b. l. 13-14, 15, 16).

N. V. 2022 m. kovo 21 d. pateikė pasiaiškinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jame iš esmės išdėstytos analogiškos aplinkybės ir motyvai, nurodyti kaip ir skunde. Paaiškinime pažymėjo, kad 2020 m. kito asmens atžvilgiu buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kuris buvo pasistatęs automobilį toje pačioje vietoje, tačiau jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, todėl tai galima laikyti precedentu (b. l. 23-24).

2022 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4678-2022, kuriuo N. V. už AN 417 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali 30 eurų bauda, atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (b. l. 7-8).

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad N. V. skirta nuobauda už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

N. V. skunde dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo akcentuoja šiuos argumentus: kad automobilių stovėjimo aikštelės skiriamieji borteliai dėl sniego nesimatė, todėl negalėjo nustatyti automobilių stovėjimo aikštelės ribų; nutarimą priėmęs pareigūnas nesiaiškino, iš kurios pusės buvo įvažiuota, neįvertintas paros metas bei oro sąlygos; 3) vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis yra įrengtas nuolydis, kurį jis identifikavo kaip įvažiavimą skirtą automobiliams; 4) neatsižvelgta į KET 143 p., kuris numato, kad esant blogam matomumui leidžiama stovėti ir už kelio ribų ir be kelio ženklo „P“, nebuvo jokių kitų žymėjimų, leidžiančių suprasti, jog vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, nėra automobilių stovėjimo aikštelė (b. l. 2-3). Šiuo skundo argumentus palaikė ir teismo posėdžio metu, bei nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Iš byloje surinktų duomenų bei pareiškėjo N. V. skundo argumentų bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad jis neginčija aplinkybės, kad 2022 m. sausio 19 d. 08.02 val. fiksuoto pažeidimo metu, jis minėtą automobilį pastatė išvakarėse (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už automobilių stovėjimo aikštelės ploto, kuris nurodytas skundžiamame nutarime kaip vieta, kurioje draudžiama statyti automobilius (transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje).

KET III skyriaus 8 punkte Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Kelių eismo taisyklių II skyriaus 3.16 punkte išaiškinta Transporto priemonių stovėjimo aikštelės sąvoka – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, jose užfiksuotas Pareiškėjo pastatytas automobilis VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir važiuojamosios dalies (b.l. 17-18). Plotas, kuriame buvo pastatytas automobilis, panašus į išvažinėtą žemės plotą, padengtas sniego sluoksniu, tačiau kaip matyti iš nuotraukų minėtas plotas atskirtas borteliais ir skiriasi nuo asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės bei važiuojamosios kelio dalies dangos. Šis plotas akivaizdžiai ribojasi su važiuojamąja kelio danga, kurios ribas taip pat padeda atskirti aiškiai matomi borteliai. Iš automobilių stovėjimo aikštelės pusės, pagal darytas nuotraukas bei vietovės planą, matyti, jog plotą, tarp važiuojamosios kelio dalies, bei transporto priemonių stovėjimo aikštelės taip pat skiria borteliai. Pareiškėjo argumentas, jog bortelių aukštis yra 6 cm ir žiemos metu, t. y. esant sniego sluoksniui, šiuos bortelius pastebėti yra sunkiau lyginant su vasaros metu, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų, darytina išvada, jog nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, jog minėtų bortelių nuo važiuojamosios kelio dalies ar automobilių stovėjimo aikštelės nesimato. Iš nuotraukų matyti, jog šalia vietos, kur N. V. pastatė automobilį, stovėjo kiti automobilių stovėjimo aikštelėje pastatyti automobiliai, kurie priparkuoti prie vizualiai besimatančių bortelių. Todėl argumentas, jog bortelių aukštis yra per mažas, jog juos būtų galima pastebėti žiemos metu, t. y. esant sniego sluoksniui, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas savo argumentuose nurodo, jog pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, šioje situacijoje nesiaiškino, iš kurios pusės buvo įvažiuota, neįvertintos paros metas, bei oro sąlygos. Kaip matyti iš pateikto vietovės išplanavimo, įvažiavimas į aikštelę yra numatytas tik iš vienos pusės, kurioje yra kelio ženklas „P“, žymintis automobilių stovėjimo aikštelės vietą (b. l. 20-21). Iš byloje pateiktos medžiagos nematyti, jog prie N. V. minimo įvažiavimo (nuolydžio) būtų nurodytas automobilių stovėjimo aikštelę žymintis ženklas, todėl nėra pagrindo nustatinėti, kokia kryptimi buvo įvažiuota į automobilių stovėjimo aikštelę, kuomet yra leistina tik viena įvažiavimo kryptis. Atsižvelgiant į tai, jog bylos pateiktoje medžiagoje nėra jokių įrodymų, leisiančių daryti išvadą, jog oro sąlygos ar paros metas neleido N. V. nustatyti automobilių stovėjimo aikštelės ribų, argumentai dėl šios aplinkybės laikytini nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis yra įrengtas nuolydis, kurį jis identifikavo kaip įvažiavimą skirtą automobiliams. Institucija atsiliepime nurodė, jog tai yra tekstūruota šaligatvio danga, skirta regėjimo negalią turintiems pėstiesiems (b.l. 34). Su šiais Institucijos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi kaip matyti iš pateiktų byloje nuotraukų N. V. pastatytos VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės buvimo vieta neatitinka su Institucijos pateiktoje nuotraukoje šaligatvio buvimo vieta, todėl negalima pripažinti, jog N. V. apibūdintas nuolydis yra šaligatvio dalis, nes minėtas nuolydis yra kiek toliau nuo tekstūruotos šaligatvio dangos. Tačiau tai nepaneigia vairuotojo atsakomybės įsitikinti, jog naudojasi tinkamu įvažiavimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir kaip minėta anksčiau, į minimą automobilių stovėjimo aikštelę yra galimas tik vienas įvažiavimas, todėl atsižvelgiant į išdėstytų kelio ženklų „P“ vietas, nėra pagrindo vertinti N. V. minimą nuolydį kaip galimą įvažiavimą į transporto priemonių stovėjimo aikštelę.

Pareiškime, be kita ko, nurodoma, jog esant blogam matomumui ir oro sąlygoms, bei atsižvelgiant, jog be kelio ženklo „P“, nebuvo jokių kitų žymėjimų, leidžiančių suprasti, jog vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, nėra automobilių stovėjimo aikštelė. Sutiktina su Institucijos atsiliepime pateiktais argumentais, jog kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius šioje vietoje nebuvimas, nepaverčia šios automobilių stovėjimo aikštele. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir kitos KET nuostatos. Šių taisyklių 150 punkte nurodyti šie draudimai: draudimas stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad būtent tokioje vietoje buvo pastatyta N. V. vairuota transporto priemonė – transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. Taip pat atsižvelgtina, kad šie draudimai vairuotojui turi būti žinomi ir atskirų draudžiančių statyti transporto priemones ženklų šioje vietoje įrenginėti nėra tikslinga.

Pareiškėjas paaiškinimuose nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nurodė, kad 2020 m. gruodžio 21 d. 09.30 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-105998-2020, ROIK 20126870243, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, dėl KET 150.5 punkto pažeidimo, kuris buvo surašytas kitam asmeniui, kuris naudojosi kitu automobiliu ir pastatė automobilį toje pačioje vietoje kaip ir Pareiškėjas, tačiau jam administracinė teisena buvo nutraukta, todėl tai gali būti vertinama kaip precedentas. Teismo posėdžio metu N. V. nurodė, jog nežino, kada buvo atlikta automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcija, o kaip matyti iš prie bylos pridėtų nuotraukų, kurios buvo darytos prieš rekonstrukciją, transporto priemonių stovėjimo aikštelė tuo metu ten nebuvo įrengta ir vietovė atrodė visiškai skirtingai nei nagrinėjamoje situacijoje. Atsižvelgiant į tai, jog skunde nėra duomenų, kada buvo atlikta automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcija, todėl nėra pagrindo ROIK 20126870243 medžiagoje, kurio teisena buvo nutraukta, vertinti kaip precedento ar analogiškos situacijos, nes nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas ir nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

Be to, pareiškėjas nuolat akcentuoja, jog jis automobilį ne stovėjimui skirtoje vietoje pastatė dėl to, jog buvo prisnigta, nakties metas, tamsu ir jis nematė bortelių, todėl nepataikė priparkuoti automobilį tinkamoje vietoje. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, jis automobilį pastatė ne jam nežinomoje vietovėje, kurioje lankėsi pirmą kartą, o prie namo, kuriame yra jo butas, tačiau šiuo metu šiame bute gyvena jo sūnus su šeima. Taigi, jam ta teritorija aplinkui namą, galimybės prisiparkuoti automobilį (nes jis ir jo šeimos nariai turi ne vieną automobilį), yra gerai žinoma, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad statydamas automobilį nesuprato, kur jį stato.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, jog pasistatė automobilį tam neskirtoje vietoje ir nurodė, jog gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, prašė atsižvelgti į jo amžių, bei tai, jog buvo sunku susiorientuoti ir pastatyti automobilį tinkamoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad N. V. teismo posėdyje pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, tai vertintina kaip dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Atsižvelgdamas į ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti N. V. skundą, kadangi nėra aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu egzistavo sąlygos, leidžiančios paneigti Pareiškėjo kaltę. N. V., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus tai daryti leidžiama.

Tokiu būdu teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, kad N. V. pažeidė KET 150.5 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos N. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-4678-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

N. V. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-4678-2022 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė