- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-7381-322/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įsiskolinimo už pastatus išregistravimo tikslu, kad iki 1993 m. kovo 1 d. V. J. jau buvo sumokėjęs 15000 rublių (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei už 1991 m. sausio 4 d. nupirktus iš (duomenys neskelbtini) kolūkio pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. J.. Ji paveldėjo visą jo palikimą ir tvarkant pas notarą paveldėjimo dokumentus, notaras pastebėjo ir ją informavo, kad jos paveldėti statiniai yra su žyma, kad yra įsiskolinimas už įsigytą turtą pagal 1991 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ji su sutuoktiniu iš kolūkio, kuriame jis dirbo, lengvatinėmis sąlygomis nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais. Sutuoktinis sumokėjimo iš turimų santaupų reikalingą sumą iš karto, kai tik buvo notariškai patvirtinta pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Ilgą laiką jų namuose buvo dokumentas, kuris įrodo, kad V. J. pilnai atsiskaitė už nupirktus pastatus. Sutuoktiniui pradėjus sunkiai sirgti, tvarkė įvairius turimus dokumentus ir sudegino. Neišlikus archyviniams dokumentams apie faktinį įsiskolinimo likvidavimą, ji yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra žinomos aplinkybės susijusios su V. J. atsiskaitymu už statinius, taip pat nėra gavęs pranešimo apie minėto asmens palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime nurodo, kad tuo atveju, jei teismas priims sprendimą tenkinti pareiškėjos prašymą, valstybės įmonė Registrų centras kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo. Neturi duomenų, kurie leistų teigti, jog pareiškimas dėl prievolės pasibaigimo fakto patvirtinimo yra pagrįstas ar priešingai – nepagrįstas, todėl pareiškimo reikalavimus prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Valstybės įmonė Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju, neturi jokio materialinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, teismo sprendimas atmesti ar patenkinti pareiškimą neturės įtakos valstybės įmonei Registrų centrui. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. J. ir V. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. (duomenys neskelbtini) kolūkio 1990 m. kovo 20 d. narių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta parduoti pastatus kolūkiečiui V. J. lengvatinėmis sąlygomis už komisijos įkainotą sumą, paskiriant 0,25 ha žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) kolūkio 1990 m. rugpjūčio 23 d. narių susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta patvirtinti, kad V. J. parduodamas nekilnojamas turtas už 15000 rublių. V. J. su (duomenys neskelbtini) kolūkiu 1991 m. sausio 4 d. sudarė sutartį, kuria susitarė, kad kolūkis parduoda gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu lengvatine tvarka už 15000 rublių su sąlygomis: kad V. J. moka 50 procentų balansinės gyvenamo namo ir ūkinio pastato vertės 15000 rublių; sumos išmokėjimas vykdomas kas mėnesį per dvidešimt penkis metus; nusipirkęs pastatus gali sumokėti skolą anksčiau nustatyto termino, o taip pat atsiskaityti su ūkiu anksčiau nustatyto termino; pastatai gali būti parduoti tik panaikinus draudimą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. J.. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl sutuoktinio palikimo, jai (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Iš (duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo rašto matyti, kad archyvui (duomenys neskelbtini) kolūkio buhalteriniai dokumentai nesaugomi. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad negali išduoti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kolūkio buhalterinių dokumentų kopijų apie V. J. atsiskaitymą už iš kolūkio nupirktą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nes šio kolūkio saugoti į archyvą perduotos tik 1990-1992 m. „Atsiskaitymų už darbą apskaitos knygos“, kuriose tokių duomenų nėra. Pareiškėja J. J. nurodo, kad įvairiausius kvitus, sąskaitas, kitokius dokumentus sudegino kaip nereikalingus, net nepagalvodama, kad ateityje jie gali būti reikalingi.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).
Juridinę reikšmę turinčiam (atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini) kolūkiui) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjos sutuoktinis įsigijo iš (duomenys neskelbtini) kolūkio pastatus ir už juos yra atsiskaitęs.
CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).
Pareiškėjos sutuoktinis V. J. 1991 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre pagal minėtą sutartį nuo 1995 m. sausio 23 d. įregistruota žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Liudytoja N. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kolūkio laikais galėjo nusipirkti namus. Ji su vyru už savo nekilnojamąjį turtą atsiskaitė investiciniais čekiais, o kiek jai yra žinoma, kiti žmonės atsiskaitė grynaisiais pinigais. Jos vyras artimai bendravo su pareiškėjos sutuoktiniu. Žino, kad V. J. už savo nekilnojamąjį turtą mokėjo grynaisiais pinigais. Nors ji nematė pačių grynųjų pinigų perdavimo fakto, bet tikrai žino, kad buvo sumokėti visi pinigai anksčiau laiko.
Prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teise laisvai disponuoti savo nekilnojamuoju turtu, kurio tikslas Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Šiuo atveju atsiskaitymo su (duomenys neskelbtini) kolūkiu faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjos turimų dokumentų nepakanka valstybės įmonės Registrų centrui patvirtinti žymos apie įsiskolinimą pasibaigimą, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad dokumento, patvirtinančio juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) kolūkiui už pastatus pareiškėjos sutuoktinis yra atsiskaitęs, nėra išlikę. Kitų liudytojų, galinčių paliudyti apie pinigų sumokėjimą (duomenys neskelbtini) kolūkiui, nenustatyta. Pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarasto dokumento – apmokėjimo kvito. Įvertinęs nurodytų įrodymų visumą, teismas vertina, jog pareiškėja pagrindė, kad jos sutuoktinis yra visiškai atsiskaitęs su (duomenys neskelbtini) kolūkiu už nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jokių įrodymų, paneigiančių atsiskaitymo faktą, byloje nėra, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai įgyvendinti nuosavybės teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjamoje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinis V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už nekilnojamą turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kolūkiui yra visiškai atsiskaitęs.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre panaikinti esančią žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.