Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė - (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. O. 2025 m. kovo 28 d., apie 16.00 val., Pylimo g., šalia pastato pažymėto Nr. 60, Vilniuje, iš V. S. piniginės, pastarajam nematant, ištraukė 160 eurų ir juos pasisavino. Tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, V. S. priklausantį nedidelės 160 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais I. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. O. parodė, kad prisipažįsta pilnai ir labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jis iš jam nepažįstamo asmens, Vilniuje, adresu Pylimo g. 60, lauke, nepažįstamajam įsėdus į automobilį bei jam nematant, paėmė tam asmeniui priklausančią piniginę ir ištraukė iš jos 160 eurų, o piniginę asmeniui grąžino. Nepažįstamasis nematė, kaip jis ištraukė jo pinigus. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, jis buvo girtas ir nekontroliavo savo veiksmų, dėl ko jam labai gėda. Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Jis nukentėjusiajam atlygino žalą.

I. O. 2025 m. gegužės 13 d. prisipažinime nurodyta, kad jis prisipažįsta, jog pavogė iš neįgalaus asmens pinigus, t. y. 160 eurų grynais pinigais. Įvykis įvyko 2025 m. kovo 28 d., apie 16.00 val., šalia „Halės“ turgaus. Pasielgė labai negerai, labai gailisi, žalą atlygins.

Be I. O. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju V. S. nurodė, kad 2025 m. kovo 28 d., apie 15.52 val., asmeniniu automobiliu „Toyota Proace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko iki Vilnius, Pylimo g. 58. Nurodytu adresu apsilankė greta „Halės“ turgaus esančiame bankomate, kuriame į savo banko sąskaitą įnešė grynųjų pinigų. Į bankomatą įnešęs pinigus, nuvažiavo iki „Halės“ turgaus, kuriame apsipirko maisto produktų. Apsipirkęs maisto produktų, juos susidėjo į turimą raudonos spalvos kuprinę. Į minėtą kuprinę po apsipirkimo be prekių įdėjo ir savo piniginę. Apsipirkęs, kuprinę atsivežė iki savo automobilio, stovinčio Vilniuje, Pylimo g., šalia 60 numeriu pažymėto pastato, šalikelėje. Privažiavęs prie minėto automobilio, atsidarė jo kairės pusės priekines ir galines dureles. Tuo metu jam ant kelių buvo kuprinė su maisto produktais ir pinigine jos viduje. Jam atsidarius duris, prie jo priėjo vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 1,80 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų, juodos spalvos plaukų. Minėtas vyriškis vilkėjo tamsios spalvos sportines kelnes, dėvėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, avėjo juodos spalvos, blizgančius batelius. Minėtas vyriškis, priėjęs prie jo, paklausė ar jam nereikia pagalbos. Jis minėto vyriškio paprašė paimti jo kuprinę ir ją padėti jam ant priekinės keleivio sėdynės ir paėmęs ją padavė jam. Minėtas vyriškis, paėmęs iš jo rankų kuprinę, iš kairės automobilio pusės, nuo vairuotojo vietos, padėjo ją ant priekinės dešinės keleivio sėdynės. Minėtas vyriškis kalbėjo rusų kalba. Minėtam vyriškiui padėjus kuprinę, jis tuo metu įlipo į automobilio vidų, vairuotojo vietą. Jam įlipus į automobilio vidų, kuprinėje pradėjo ieškoti jos viduje buvusios piniginės. Jam ieškant piniginės ir jos nerandant, atsisuko į minėtą vyriškį. Jam atsisukus į minėtą vyriškį, jis jam priklausančią piniginę metė į jį (V. S.). Po šio metimo, minėta piniginė nukrito jam ant kelių. Jam bandant pasiimti minėtą piniginę, matė, kaip vyriškis užsidėjo striukės gobtuvą ir nuo jam priklausančio automobilio nuėjo į „Halės“ turgų. Pasiėmęs piniginę ir pravėręs jos grynųjų pinigų skyrelį, pastebėjo, jog jo viduje nebėra 160 eurų grynųjų pinigų. Įtarė, jog piginę iš kuprinės minėtas vyriškis galėjo ištraukti dedant ją ant priekinės sėdynės. Minėta pinigų suma, kiek pamena, buvo sudaryta iš 1 kupiūros – 100 eurų vertės. Likusios 60 eurų vertės sudėties nepamena, tai yra neprisimena, iš kokių kupiūrų ji buvo sudaryta. Pamatęs, jog iš piniginės dingo jam priklausantys grynieji pinigai, išsiėmęs neįgaliojo vežimėlį, nuvažiavo į Halės turgų. Minėtame turguje, apvažiavęs jo vidų, bandė ieškoti jį apvogusio asmens, tačiau nieko panašaus nepastebėjo. Po paieškos, nuvažiavo iki „Halės“ turguje dirbusio pažįstamo R., kuriam papasakojo, kas nutiko. R. jam patarė kviesti policiją ir pranešti apie įvykį. Jam sutikus su R. pasiūlymu, jo paprašė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešti apie įvykį. Belaukiant atvykstančių policijos pareigūnų, sugrįžo prie sau priklausančio automobilio ir apžiūrėjo savo kuprinę ir piniginę. Apžiūrėjus šiuos daiktus, jokių kitų dingusių daiktų ar dokumentų nepastebėjo. Kaip grynieji pinigai buvo ištraukti jam iš piniginės nematė. Jį apvogusio asmens nepažįsta ir ankščiau jo nėra niekur matęs. Nuo kur prie jo priėjo jį apvogęs vyriškis, nežino, kadangi nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad civilinio ieškinio nereikš, jam nepadaryta jokia žala. Jam atlygino žalą, sumokėjo 160 eurų. Pretenzijų jam neturi. Jis jam atleido.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad iš pareiškėjo V. S. priimtas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. kovo 28 d., apie 16.05 val., Vilniuje, Pylimo gatvėje, šalia 60 numeriu pažymėto pastato, nepažįstamas asmuo iš jam priklausančios piniginės ištraukė ir pavogė jam priklausančius grynuosius pinigus – 160 eurų. Dėl vagystės patyrė 160 eurų turtinę žalą.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – šaligatvis, esantis Vilniuje, Pylimo g., šalia 60 numeriu pažymėto namo. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „192.168.0.159_ch13_20250328155351_20250328162138“. Įrašas spalvotas, be garso. Įrašas filmuojamas 2025-03-28, laikotarpiu nuo 15:53:51 val. iki 2025-03-28 d. 16:21:38, jame fiksuojamas automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas. 15:56:52 matoma, kaip neįgaliojo vežimėliu važiuoja nukentėjusysis. 15:57:36 nukentėjusysis atidaro automobilio duris. 15:57:43 link nukentėjusiojo eina kaltinamasis, vyriškos lyties, panašus į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį, tamsių plaukų, ant galvos užsidėjęs megztinio gobtuvą, apsirengęs tamsios spalvos megztiniu su užtrauktuku, tamsios spalvos kelnes, dėvintis tamsios spalvos batus. 15:57:49 prie nukentėjusiojo prieina kaltinamasis. 15:58:00 kaltinamasis deda nukentėjusiojo kuprinę į automobilio saloną. 15:58:03 padeda raudonos spalvos kuprinę ant automobilio priekyje esančios keleivio sėdynės. 15:58:43 nukentėjusysis bando įsėsti į automobilį. 15:59:12 nukentėjusysis įsėda į automobilį. 15:59:40 įkaltinamasis greitu žingsniu nueina nuo automobilio. 16:03:10 nukentėjusysis išvažiuoja. 16:07:38 nukentėjusysis grįžta. 16:08:26 prie nukentėjusiojo prieina vyriškos lyties asmuo, tamsių plaukų, apsirengęs mėlynos spalvos striukę. 16:08:32 asmuo iškelia vežimėlį iš automobilio. 16:08:43 asmuo išeina, nukentėjusysis išlipa.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Pylimo_ch1_20250328145935_20250328170024“. Vaizdo įrašas yra prastos kokybės, spalvotas, be garso. Įrašo viršuje, dešinėje pusėje, yra baltas užrašas „2025-03-28 14:59:35“, nurodantis datą ir laiką. Šis vaizdo įrašas yra užfiksuotas laikotarpyje 2025-03-28, nuo 14:59:35 val. iki 17:00:24 val. Įrašo apačioje, kairėje pusėje, yra baltas užrašas „CAM1“. Vaizdą užfiksavusi kamera yra pritvirtinta prie lošimo salono „Uniclub“ įėjimo, esančio adresu Pylimo g. 61, Vilniuje. Kameros filmuojamas vaizdas yra nukreiptas į Pylimo gatvę bei pėsčiųjų takelį prie jos. Dešiniajame viršutiniame įrašo kampe matyti įvažiavimas į požemines automobilių parkavimo vietas. 15:21:01 val. matoma, kaip nuo Bazilijonų gatvės pusės automobiliu atvažiuoja nukentėjusysis, apsisuka prie įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir sustoja šalia kelkraščio. 15:28:38 val. nukentėjusysis išlipa iš automobilio ir sėdėdamas neįgaliojo vėžimėlyje nuvažiuoja šaligatviu link įėjimo į „Halės“ turgavietę. 15:57:20 val. matoma, kaip nukentėjusysis grįžta ir neįgaliojo vėžimėliu privažiuoja prie automobilio vairuotojo vietos. 15:57:35 val. nuo Geležinkelio gatvės pusės, važiuojamąja kelio dalimi, ateina asmuo, apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir pilka striuke, ant galvos yra užsidėjęs kapišoną. Jis nueina prie nukentėjusiojo automobilio. Vaizdo kokybė yra per daug prasta, kad būtų galima įžiūrėti, ką asmuo daro prie nukentėjusiojo automobilio. 16:03:11 val. matoma, kaip nukentėjusysis išvažiuoja automobiliu link Bazilijonų gatvės. Kaip ir kada pasišalina prie jo automobilio priėjęs asmuo, nėra matoma.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini)-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo labai panašus į I. O..

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. O. 2025 m. kovo 28 d., apie 16.00 val., Pylimo g., šalia pastato pažymėto Nr. 60, Vilniuje, iš V. S. piniginės, pastarajam nematant, ištraukė 160 eurų ir juos pasisavino. Tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, V. S. priklausantį nedidelės 160 eurų vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad I. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. O. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. 2025 m. gegužės 13 d. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajam; prieštaravimų negauta.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. O. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis).

I. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad savo noru atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad I. O. darbingo amžiaus, Sodros duomenimis nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, teistas ne kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. O. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 36 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. O. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

I. O. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. O. paskirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

I. O. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.