- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2-78-955/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19862-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- D. S., A. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. S.
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Martynui Kapčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. S. ir A. S. (toliau – ir ieškovai) pareikštu ieškiniu prašo:
1) pripažinti, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) nėra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas;
2) panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašę Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas;
3) nustatyti, kad A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4) suteikti A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) Stakauskaitės pavardę.
Ieškinyje nurodė, o teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovams D. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. S.. Ieškovė D. S. yra susituokusi su atsakovu A. S.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir ieškinio pateikimo dienai nėra nutraukta. Kadangi vaiko gimimo momentu ieškovė D. S. buvo santuokoje, todėl A. S. gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovės D. S. sutuoktinis – atsakovas A. S.. Atsakovas A. S. nėra biologinis A. S. tėvas, jokio ryšio su vaiku neturi, vaiko nėra matęs ir sutinka, kad įrašas apie jo tėvystę būtų panaikintas. Biologiniu mergaitės A. S. tėvu yra ieškovas A. S.. Ieškovė D. S. su vyru atsakovu A. S. negyvena jau nuo 2012 metų. Ieškovė D. S. nuo 2012 metų gyvena Lietuvoje, o jos sutuoktinis atsakovas A. S. gyvena Anglijoje. Sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, neveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo ir jokių santykių, išskyrus santuokos nutraukimo klausimų sprendimą, nepalaiko. Ieškovai D. S. ir A. S. nuo 2017 metų gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Ieškovas A. S. gimusia mergaite Adrija rūpinasi nuo pat jos gimimo. Ieškovas A. S. pripažįsta tėvystę ir siekia, kad vaiko kilmė iš tėvo būtų nustatyta teismo, taip pat, siekia, kad jis būtų gimimo įraše įrašytas tėvu, suteikiant mergaitei Stakauskaitės pavardę.
Ieškovė D. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra įsitikinusi, kad A. S. nėra atsakovo A. S. dukra, o yra ieškovo A. S. dukra, taip pat, kad kaip tik bus išnagrinėta ši civilinė byla, bus inicijuotas ieškovės ir atsakovo A. S. skyrybų procesas, kurio metu ieškovė siekia pasikeisti savo pavardę, todėl jokių problemų dėl jos ir jos dukros pavardžių skirtumo nėra ir nebus.
Ieškovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra visiškai įsitikinęs, kad A. S. yra jo biologinė dukra, nepageidavo, kad būtu atlikta genominė ekspertizė vaiko tėvystei nuginčyti ir / ar nustatyti, pageidauja, kad A. S. būtu suteikta jo pavardė.
Ieškovų atstovė advokatė A. G.-Masaitienė pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti, be to, teismo posėdyje nurodė, kad ieškovai siekia nuginčyti atsakovo A. S. tėvystę ir ieškovų dukters gimimo įrašą pakeisti nurodant, kad vaiko tėvas yra ne atsakovas A. S., o ieškovas A. S..
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su ieškovų ieškiniu sutiko visiškai, nurodė, kad jis kartu su savo buvusia žmona – ieškove D. S. kartu negyvena nuo 2012 m., tačiau jie dar nėra oficialiai išsiskyrę. Gavęs laišką sužinojo, kad ieškovai D. S. ir A. S. susilaukė dukros, kurios gimimo liudijime jis, kaip ieškovės D. S. vyras, buvo įrašytas vaiko tėvu ir vaikui buvo suteikta jo pavardė. Paaiškino, kad vaikas tikrai nėra jo, jokių prieštaravimų, kad vaiko tėvu būtu pripažintas tikrasis vaiko tėvas – ieškovas A. S. ir kad vaikui būtu suteikta jo pavardė, nėra. Prašė byla nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi neturi galimybės atvykti į bylos nagrinėjimą, be to, jokių pretenzijų neturi, su ieškinio reikalavimais sutinka.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad palaiko ieškovų ieškinį, paaiškino, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. S. santuokos nėra nutraukę, tačiau ieškovė D. S. ir atsakovas A. S. kartu negyvena ir nebeveda santuokinio gyvenimo nuo 2012 m., ieškovė D. S. gyvena ir nuo 2013 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (e. b. l. 19). Ieškovams D. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra Adrija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas gimė ieškovei būnant santuokoje su atsakovų A. S., vaiko tėvu yra įrašytas ieškovės sutuoktinis A. S. ir vaikui suteikta pavardė S. (e. b. l. 8, 13–14, 20). Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jokių ginčų dėl to nekilo, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir / ar nustatyti nepageidavo.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis).
CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Kadangi A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) gimė ieškovei D. S. būnant santuokoje su atsakovu A. S., todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas atsakovas A. S. (e. b. l. 8, 13–14, 20). Ieškovė su atsakovu nuo 2012 m. nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skirtingose šalyse, tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas A. S. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovų ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas A. S. nėra nepilnametės A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. S. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Dėl tėvystės nustatymo
Panaikinus A. S. tėvystę A. S. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti A. S. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
Šalys byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei D. S. gimusio vaiko A. S. tėvas yra ieškovas A. S.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje genominės – DNR ekspertizės. Tiek ieškovai, tiek atsakovas yra tuo įsitikinę. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad A. S. yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai D. S. ir A. S. ieškinyje ir teismo posėdyje prašė pakeisti jų dukros A. S. pavardę į „Stakauskaitė“. Šis prašymas tenkinamas. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu. Šiuo nagrinėjamu atveju nesant ginčo tarp tėvų dėl jų dukros pavardės, jų dukrai Adrijai suteikiama jos tėvo pavardė, pakeičiant pavardę iš „S.“ į „S.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovai teikdami ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo už neturtinius reikalavimus sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškovai nepareiškė prašymo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iš atsakovo ieškovams bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovo procesinį elgesį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų byloje dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė ne tik atsakovo, bet ir pačių ieškovų elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) nėra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – A. S., gimusį (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. S., gimusi (duomenys neskelbtini) yra A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Suteikti A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) pavardę – „S.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.