Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-402-544/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-01
Bylos Nr.
2A-402-544/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutės Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Romualdas Januška
Ieškovas
H. P.
Atsakovas
H. P.
Trečiasis asmuo
S. L.
Advokatai
Česlovas Petronis, Simas Lapienis
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-402-544/2008

teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:11.9.10.7; 18.2.2;

(S)

24.2; 24.4; 102.5; 121.18;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Romualdo Januškos, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovui H. P., jo atstovui advokatui Česlovui Petroniui, atsakovo atstovui O. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo H. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-223/2008 pagal ieškovo H. P. ieškinį atsakovei AB „Rytų skirstomieji tinklai“, tretysis asmuo – S. L., dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinės pašalpos, neturtines žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo pas atsakovą pagal 2006-02-23 įsakymus Nr. 22P ir Nr. 24P, vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 4 p., darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą po 1775 Lt per mėnesį nuo 2006-02-24 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 7100 Lt išeitinę pašalpą, 4000 Lt neturinei žalai atlyginti (CK 6.249 str., DK 140 str. 1 d. 4 p.). Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad pas atsakovą pagal darbo sutartį dirbo nuo 2000-03-14 iki 2006-02-23, kada dviem atsakovo direktoriaus įsakymais nuo 2006-02-24 buvo panaikintas jo etatas, o su juo darbo sutartis nutraukta pagal DK 235 str. 2 d. 4 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atleidimo pagrindu nurodomas inžinieriaus J. A. 2006-01-25 tarnybinis raštas bei jame nurodytų aplinkybių tyrimui sudarytos komisijos 2006-02-23 surašytas aktas, kuriame teigiama, kad 2006-01-20 patikrinus elektros apskaitos būklę pas vartotoją G. T., gyv. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog apskaitos prietaiso Nr. 0153310 faktiniai rodmenys yra mažesni už apskaitos dokumentuose nurodytus rodmenis, o, atkūrus apskaitos prietaiso Nr. 0153310 judėjimo istoriją, rasta, kad jis vartotojui pastatytas dar 2005-06-09 jo ir elektriko R. Č. pagal tariamai netinkamai užpildytą ir netinkamos formos prašymą, kad šis prietaisas prieš tai stovėjo (duomenys neskelbtini), kurį jis su R. Č. nuėmė dar 2005-05-03, bet, pažeidžiant nustatytą tvarką jo nepridavė į sandėlį, nors sandėlio dokumentuose fiksuota, jog šis skaitliukas buvo priduotas į sandėlį. Neįrodyta ir nenurodyta, kokiu būdu jis galėjo gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, o tai būtina padaryti atleidžiant pagal DK 235 str. 2 d. 4 p., todėl atleidimas iš darbo nesusijęs su darbinių pareigų vykdymu. Tariamą kaltę įrodantis dokumentas – 2006-02-23 aktas – darbdaviui įteiktas sekančią dieną po atleidimo iš darbo (reg. Nr. 65). Pažeista DK 241 str. l d., nes drausminė nuobauda paskirta praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo tos dienos kai pažeidimas paaiškėjo, o tai vyr. inžinieriui J. A. paaiškėjo 2006-01-20. Todėl drausminė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau 2006-02-20, o buvo paskirta praėjus virš 8 mėnesių nuo tos dienos, kai tariamas pažeidimas buvo padarytas. Kai darbuotojas atleistas iš darbo praleidus nustatytus terminus nuobaudai skirti arba pažeidus įstatymų reikalavimą gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą, atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu (DK 134 str. 5 d., 242 str. 2 d., 297 str. 3 d., 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“). Neteisėtu atleidimu darbdavys padarė didelę neturtinę žalą, kurią įvertina 4000 Lt. Atleidimas buvo netikėtas ir nepelnytas, be aiškesnio teisinio pagrindo ir vadovaujantis atsakovo išgalvotomis priežastimis. Tai buvo paviešinta buvusių bendradarbių tarpe, kurie galėjo darbdavio versiją priimti už tikrovę ir jį laikyti darbo drausmės pažeidėju bei savanaudžiu. Nukentėjo šeimos nariai, nes jo darbo užmokestis buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, žmona gauna minimalią mėnesinę algą, o išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Būdamas įsitikinęs atleidimo iš darbo neteisėtumu, iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą Simą Lapienį, kuris jam daugybę kartų liepė pateikti įvairius lokalinius atsakovo dokumentus. Po to juos grąžino paaiškinęs, kad praleistas terminas ginčyti neteisėtą atleidimą teisme. Teisinių paslaugų sutartis nebuvo sudaryta, bet kreipimosi į advokatą faktą patvirtina advokato rašyti lapeliai. Netinkamų teisinių paslaugų suteikimą teismo prašo pripažinti svarbia priežastimi atnaujinant praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą (DK 297 str. l d.).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-07-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 59,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas atleistas iš darbo 2006-02-23 įsakymu, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2006-06-27 praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo jo atleidimo iš darbo dienos. Ieškinys dėl atleidimo iš darbo turi būti pateikiamas teismui per 1 mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (DK 297 str. 1 d.). Darbuotojas, praleidęs šį įstatymo nustatytą ieškininės senaties terminą, netenka teisės į savo teisių ir interesų gynybą. Ieškininės senaties terminas gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str.), kurios kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos atsižvelgiant į praleidusio ieškinį senatį asmens asmenines savybes, išsilavinimą, materialinę, sveikatos būklę, laikantis nuostatos, kad termino atnaujinimo institutas yra taikomas tik išimtinais atvejais ir tik esant svarbioms priežastims, kurios iš tiesų kliudė pareikšti ieškinį laiku. Nors ieškovas nurodo, kad terminą ieškiniui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas tokių priežasčių nenustatė, nes nebuvo sudaryta teisinio atstovavimo sutartis dėl konsultavimo atleidimo iš darbo klausimais su advokatu S. Lapieniu. Teismas nurodė, kad, nors ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į advokatą, tačiau nepateikia pagrįstų motyvų, kodėl nepraleidęs senaties termino taip ir nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Teismo nuomone, turint omeny tai, kad ieškovas nebuvo išvykęs, manytina, kad jis bet kada turėjo realią galimybę pasirinkti bet kurį kitą advokatą dėl teisinės pagalbos, ką vėliau ir padarė. Todėl ieškovo nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis nurodė praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, teismas nelaikė svarbiomis termino kreiptis į teismą su ieškiniu praleidimo priežastimis ir konstatavo, jog nenustatyta, kad ieškininės senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, o, kadangi atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinį atmetė dėl senaties termino praleidimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-07-08 sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Nurodo, kad skundžiamasis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nustatydamas, kokios yra svarbios priežastys, dėl kurių ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 4 str.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, teismas turėjo pripažinti ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusią aplinkybę, kuri kliudė ieškovui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kuri nepriklausė nuo ieškovo valios. Tokią svarbią priežastį teismas nustatė, bet ją klaidingai teisiškai įvertino. Jis laiku ir ne vieną kartą ieškinio senaties termino metu kreipėsi į advokatą, kuris teikė konkrečias konsultacijas, užrašinėjo pavedimus, kokius įrodymus privalo pateikti advokatui, ir tai jis darė iki to momento, kol pats sužinojo, kad darbo bylose šiuo klausimu senaties terminas yra vienas mėnuo. Mano, jog turėjo būti pripažinta, kad savalaikis kreipimasis į advokatą su prašymu atstovauti ginant pažeistas teises yra tinkamas pažeistų teisių gynybos būdas, o senaties termino praleidimas dėl netinkamos advokato kvalifikacijos yra svarbi priežastis praleistam senaties terminui atnaujinti. Spręsdamas ginčą teismas turėjo atsižvelgti į leidinyje Teismų praktika Nr. 18, psl. 237 paskelbtą teismų praktiką. Tai, kad nebuvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu yra ne ieškovo, bet advokato aplaidumas ir Advokatūros įstatymo nuostatų pažeidimas. Kadangi savalaikio kreipimosi atstovauti į advokatą ir tinkamos teisinės pagalbos nesuteikimo faktai buvo įrodyti, tai teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Teismo teiginys, kad jis galėjo kreiptis pas kitą advokatą nelogiškas, nes jis teisinių žinių neturėjo, todėl ir ieškojo teisinės pagalbos. Skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiai ir išvados nemotyvuoti, nenurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi ir grindė teismo išvadas, todėl pažeisti CPK 270 str. 4 d. 7 p., 329 str. 2 d. 4 p. reikalavimai, o byloje liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 2 d. 2 p.). Todėl mano, jog proceso pirmos instancijos teisme iš viso nebuvo ir turi būti perduota nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad argumentai, jog teismas neatsižvelgė į teisės taikymo ir aiškinimo praktiką šiuo klausimu yra nepagrįsti. Mano, jog teismas atsižvelgė į ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, kaip tą numato Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika nėra analogiška šioje byloje esamai ir nagrinėjamai situacijai, todėl ją taikyti šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Teismas teisingai byloje taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus darbo teisiniuose santykiuose. DK 297 str. 1 dalis joje numatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su subjektyvaus pobūdžio kriterijais – darbuotojo sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, o su objektyviu kriterijumi – atitinkamo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo diena. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas pats buvo neatidus, savo teisę įgyvendino aplaidžiai, ko pasėkoje praleido ieškininės senaties terminą nesant svarbių priežasčių ir prarado teisę ginti savo teisę. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė, o termino praleidimo priežastį grindė tik savo aplaidumu ir neatsakingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga“). Teismas spręsdamas, ar ieškininės senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, atsižvelgė į ginčo esmę, į ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurias įvertino teisingai ir pripažino, kad šį terminą ieškovas praleido nesant svarbių priežasčių. Kitų ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių ieškovas nenurodė ir jų nėra. Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai nereglamentuoja DK 297 str. 1 dalyje nustatytų ieškinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių padarinių. Šiems klausimams taikomos CK 1.126, 1.128–1.131 straipsnių normos (DK 27 str. 5 d., CK 1.1. str. 3 d.). Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimus bei šiuo nutarimu aprobuotą Lietuvos Respublikos teismų praktiką. Teigti, kad savalaikio kreipimosi atstovauti ir tinkamos teisinės pagalbos nesuteikimo faktai byloje įrodyti, nėra pagrindo, nes ieškovas jų neįrodė leistinais ir patikimais įrodymais. Teismo išvada, kad ieškovas nesirūpino laiku ginti savo teisių ir kreiptis pas kitą advokatą, yra teisinga. Ieškinys pagrįstai atmestas ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą dėl nesvarbių priežasčių, o aplinkybių atnaujinti šį terminą teismas nenustatė ir jų byloje nėra.

Apeliacinis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šios dalies teismo sprendimo argumentų ir motyvų išsamiai nekartoja.

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes atsakovas prašė taikyti senatį, o svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nustatytų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1, 20.1, 20.2, 20.7, 20.9, 21 punktai). Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad buvo neatskleista bylos esmė ir pažeisti CPK 270 str. 4 d. 7 p., 329 str. 2 d. 4 p. reikalavimai.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą nepripažinti svarbia ieškovo nurodytos priežasties, dėl kurios jis praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kas būtų sudarę pagrindą terminą atnaujinti ir ginti pažeistą teisę. Teismas šiuo aspektu pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ištyrė įrodymus ir teisingai nustatė, kad ieškovas be svarbių priežasčių praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo (DK 297 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo 2006-02-23 įsakymu, o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2006-06-27, t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo jo atleidimo iš darbo dienos. CK1.131 str. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas turėjo teisę ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Ieškinio senačiai darbo teisiniuose santykiuose taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos (DK 27 str. 5 d.). DK 297 str. 1 d. numatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Byloje neginčijama, kad ieškovas H. P. apie atleidimą iš darbo DK 235 str. 2 d. 4 p. pagrindu sužinojo atleidimo iš darbo dieną 2006-02-24 ir tą pačią dieną gavo dokumentą apie atleidimą (1 t., b. l. 29). Todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo sekančią dieną po jo atleidimo iš darbo, t. y. 2006-02-25 (CK 1.127 str., 1 t., b. l. 14, 15). Jis nebuvo sustabdytas ar nutrauktas įstatymo nustatyta tvarka (CK 1.129, 130). Ieškovas minėtą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo praleido, nes į teismą kreipėsi 2006-06-27 (1 t., b. l. 3). Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Įstatymas nenustato, kokios šio termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis. Tačiau pagal teismų praktiką šiuo klausimu svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens nesuradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.2 p.). Taigi, svarbiomis ieškinio praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik su ieškovo asmeniu susijusios priežastys, kurios realiai trukdė ieškovui pareikšti ieškinį. Šioje byloje tokių priežasčių ir aplinkybių byloje esančių įrodymų pagrindu nenustatyta. Jų nenurodė ir pats ieškovas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai nustatė, ko neginčijo ir dalyvaujantys byloje asmenys, kad ieškovas nebuvo sudaręs teisinės atstovavimo sutarties su advokatu S. Lapieniu paruošti bylą teismui ar vesti ją teisme (CPK 51 str. 1 d., 57 str. 3 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentus, kad jis eilę kartų važiavo pas advokatą, tarėsi dėl bylos ruošimo ir vedimo, o advokatas tinkamai neatliko savo pareigų, todėl ieškovas dėl svarbios priežasties praleido terminą kreiptis į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tinkamai įvertino bei pagrįstai nurodė, kad, turint omeny ieškovo nurodomas minėtas aplinkybes bei kad ieškovas nebuvo niekur išvykęs, jis turėjo realią galimybę bet kuriuo metu pasirinkti kitą advokatą dėl teisinės pagalbos bylai paruošti ir kreiptis į teismą nepraleidžiant ieškinio senaties termino. Pas kitą advokatą kreipėsi ir teisinės pagalbos sutartį ieškovas sudarė tik 2006-06-19 (t. 1, b. l. 37). Apeliantas teigia, kad įforminti teisinės pagalbos sutartį buvo advokato pareiga. Su tuo galima sutikti, tačiau teisinės pagalbos sutartis sudaroma, kai advokatas su klientu susitaria ne tik dėl atstovavimo dalyko bei apimties, bet ir dėl apmokėjimo už teisines paslaugas. Ieškovas teigia, kad jis kreipėsi konsultacijos pas advokatą S. Lapienį dėl neteisėto atleidimo iš darbo pažįstamiems rekomendavus, tačiau net neįrodinėja, kad jis sumokėjo advokatui už bylos paruošimą teismui ir/ar atstovavimą teisme, susitarė dėl atstovavimo dalyko ir apimties, o advokatas S. Lapienis be jokio pagrindo to susitarimo neįformino atstovavimo sutartimi, vilkino klausimo sprendimą. Ieškovo argumentai apie advokato nekvalifikuotumą ir netinkamai suteiktą teisinę pagalbą yra samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais faktiniais duomenimis. Ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, kaip pakankamai protinga, rūpestinga ir atidi šalis, galėjo ir turėjo elgtis apdairiai ir įvertinti savo elgesio galimas pasekmes, tai yra turėjo realią galimybę suvokti savo elgesio pasekmes ir jas įvertinti bei kreiptis į teismą su ieškiniu nepraleidęs senaties termino. Tačiau dėl savo nerūpestingumo to laiku ir tinkamai nepadarė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad ieškininės senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių yra pagrįsta, o, atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismo priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas vien dėl ieškinio senaties termino praleidimo, yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutės Valiulienė