Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 punkte, 8 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. vasario 18 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir turto konfiskavimas.

4. Bausmės pradžia – 1997 m. gegužės 15 d. Bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

5. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad A. K. ankščiau neteistas, atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nusikalstamas veikas padarė būdamas pilnametis, vieną iš nusikaltimų įvykdė su bendrininku. Bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę pripažino iš dalies, vertinimo metu katę pripažįsta, gailisi. Parodymų patikrinimo vietoje, atkasus vienos iš nužudytųjų (V. K.) lavoną, kėsinosi pabėgti iš sulaikymo vietos, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nuteistasis A. K. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2015 m. spalio 2 d. iš (duomenys neskelbtini), adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus, jo bendravimo įgūdžiai geri, išugdytos valios savybės, savivertės jausmas vidutinis. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi, jo teigimu, kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.

6. Iki nuteisimo A. K. buvo vedęs du kartus, iš pirmosios santuokos turi du pilnamečius vaikus, bei sūnų iš antrosios santuokos. Ryšių su dviem vaikais nepalaiko, tačiau vieno sūnaus yra lankomas trumpalaikių pasimatymų metu, bendrauja telefonu, laiškais. Turi anūkų bei seserį, tačiau jam patekus į įkalinimo įstaigą santykiai su seserimi nutrūko. Po bausmės atlikimo tikisi gyventi pas sūnų, kitu atveju planuoja apsigyventi nakvynės namuose. 2022 m. rugsėjo 2 d. laisvės atėmimo vietos įstaigoje gauta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. K. nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 2 d. Taip pat 2023 m. vasario 14 d. įkalinimo įstaigoje gauta VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad A. K. bus priimtas į adaptacijos centro 6-12 mėnesių adaptacijos programą. Jis bus apgyvendintas vyrų adaptacijos centre (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, adaptacijos centre jis galėtų gyventi neribotą laiką.

7. Buityje nuteistasis tvarkingas, mėgsta skaityti periodinę spaudą, stebi visuomenėje vykstančius procesus, aktyviai sportuoja. Iki nuteisimo jis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) specialybes, iki laisvės atėmimo bausmės yra dirbęs (duomenys neskelbtini), ilgiausiai yra išdirbęs jūrininku įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. SODRA duomenimis, nuteistasis nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. liepos 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kai įmonė bankrutavo, registravosi Užimtumo tarnyboje, mokėsi virėjo specialybės. Nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatytos šios resocializacijos priemonės: dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; įsidarbinti; dengti civilinį ieškinį. Atvykęs į laisvės atėmimo vietos įstaigą išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo, šiuo metu yra pensinio amžiaus. Nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. A. K. dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose. Iki įkalinimo nuteistasis gyveno iš savo uždirbamų pajamų, šiuo metu gauna apie 300 Eur dydžio senatvės pensiją. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. pažymoje nurodyta, kad nuteistasis A. K. turi aktulius vykdomuosius patvarkymus, pagal kuriuos nuo vykdymo pradžios išieškota: išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3000 Eur išskaičiuota 16 Eur, savanoriškai dengė skolas – 0 Eur. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

8. 2020 m. rugsėjo 21 d. vertinimo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. 2023 m. vasario 22 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus laisvės atėmimo vietos įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją), yra vidutinė. Stebimos teigiamos nuostatos į priežiūrą bei įstaigoje nustatytą tvarką – paskutinė gauta nuobauda 2020 m. rugsėjo 23 d. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausmine tvarka. Septynis kartus paskatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, paskutinį kartą – 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškiant padėką. Rizikos balų įverčiai nekito, tačiau stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtas būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu asmuo geba išvengti neigiamas pasekmes galinčias sukelti situacijas. Neteisina savo elgesio nusikaltimų metu, kaltę pripažįsta, gailisi. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: smurtinis elgesys. Nuteistojo dinaminiai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai.

9. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą atmesti, nurodė, kad šiuo atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti. Nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už labai sunkius, negrįžtamas pasekmes sukėlusius, nusikaltimus, todėl tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. A. K. elgesio rizikos vertinimas išlieka nepakitęs ir nors teikime nurodoma, kad stebimos nuteistojo teigiamos nuostatos į priežiūrą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas svartyti bausmės pakeitimo galimybę. Nuteistasis tris kartu baustas drausmine tvarka, per visą bausmės atlikimo laiką išlieka agresyvus, impulsyvus elgesys, negebėjimas tinkamai vertinti savo elgesio, taigi nuteistojo pažanga mažinti savo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.

10. Institucijos atstovė klausimą dėl A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę siūlė spręsti teismo nuožiūra.

11. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, paaiškino, kad nuteistasis bandė aiškintis civilinių ieškinių dengimo klausimus, tačiau jokia informacija jam nebuvo suteikta. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos gyvenų pas sūnų arba vienuolyne.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkinamas.

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (įstatymo suvestinė redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, jog jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi tokį nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar jis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. K. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1997 m. gegužės 15 d., nuteistasis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt penkerius metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visgi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Be kita ko, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.

15. Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančios 2023 m. vasario 22 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. iš dalies vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo seminare-diskusijoje „(duomenys neskelbtini)“, viktorinoje mokslo ir žinių dienai paminėti „(duomenys neskelbtini)“, viktorinoje „(duomenys neskelbtini)“, viktorinoje (duomenys neskelbtini), seminare-diskusijoje „(duomenys neskelbtini)“, seminare-diskusijoje „(duomenys neskelbtini)“ (tęstinė veikla)), nors atvykęs į laisvės atėmimo vietos įstaigą išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo, šiuo metu yra pensinio amžiaus. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. pažymoje nurodyta, kad nuteistasis turi aktualius vykdomuosius patvarkymus, pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3000 Eur, išieškota suma – 16 Eur, savanoriškai skolų nedengė. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas septynis kartus už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, paskutinį kartą – 2021 m. gruodžio 21 d. Nuteistojo teigimu, iki bausmės atlikimo jis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, įmonei bankrutavus registravosi Užimtumo tarnyboje. A. K. palaiko tam tikrus socialinius ryšius – bendrauja su sūnumi, taip pat nepastebėta, kad nuteistasis turėtų problemų dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, neužfiksuota atvejų, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad A. K. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti sąrašus, šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailisi. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės dar nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laiko tarpą vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu.

16. Aukščiau aptartos aplinkybės nuteistąjį A. K. apibūdina teigiamai ir turi būti vertintinos pozityviai, svarstant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, tačiau šiuo atveju visgi svarbu tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, tuo tarpu nustatyti kriminogeniniai veiksniai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam jau yra tikslinga pakeisti bausmės rūšį. Iš ankstesnės 2020 m. rugsėjo 22 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal OASys vertinimo metodiką A. K. buvo nustatyta vidutinė (46 balai) pakartotinio nusikalstamumo rizika. 2023 m. vasario 22 d. dar kartą vertinant nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai, ji išliko vidutinė (46 balai). Taigi matyti, kad nuo paskutiniojo nuteistojo vertinimo, rizikos pakartotinai nusikalsti balų skaičiuje per daugiau nei dvejus metus jokio teigiamo pokyčio nėra. Nors statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis savo pastangomis sumažinti negali, tačiau matyti, kad didžiąją dalį nuteistojo rizikos sudaro dinaminiai, t. y. kintantys kriminogeniniai veiksniai, kurie priklauso tik nuo nuteistojo elgesio pokyčių ir dedamų pastangų jį koreguoti. Nuteistasis 2015 m. spalio 2 d. atvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos, bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas ir komunikabilus, jo bendravimo įgūdžiai geri bei išugdytos valios savybės, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi ir nuteistojo teigimu jis netoleruoja kriminalinės subkultūros apraiškų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. bausmės atlikimo metu ne visada paisė laisvės atėmimo vietos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, nes buvo tris kartus baustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, paskutinį kartą – 2020 m. rugsėjo 23 d. Nors šuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau padaryti laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus taisyklių pažeidimai neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir rodo netinkamą A. K. požiūrį į nustatytas elgesio taisykles bei tuo pačių jį charakterizuoja neigiamai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaip jau minėta, paskutinioji drausminė nuobauda nuteistajam paskirta dar 2020 m. rugsėjo 23 d., tuo tarpu nuteistasis atlieka bausmę nuo 1997 m. gegužės 15 d., todėl net ir ilgą laiko tarpą atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje bei žinodamas joje suformuotas elgesio taisykles, nuteistasis vis dar yra linkęs pažeisti nustatytą tvarką. Taigi, A. K. teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neilgą laiko tarpą, kuris nėra pakankamas sprendimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę priėmimui. Be to, kaip jau minėta, pakankamai didelę nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Šiuos veiksnius nuteistasis dar gali sumažinti arba iš viso panaikinti tik savarankiškai dėdamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Be kita ko, tai reiškia, kad A. K., aktyviai siekdamas keisti savo elgesį, vis dar gali sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką iki žemos.

17. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo tik iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad savarankiškai nevykdo vienos iš priemonių – dengti pareikštą civilinį ieškinį. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. pažymos matyti, kad nuteistasis A. K. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 3000 Eur, tačiau išskaičiuota suma yra tik 16 Eur, tuo tarpu nuteistasis savanoriškai skolų nedengia. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigoje ženklių pastangų įsidarbinti nedėjo, nes per visą bausmės atlikimo laikotarpį, daugiau nei dvidešimt penkerius metus, nedirbo, o šiuo metu yra pensinio amžiaus, jo teigimu gauna apie 300 Eur dydžio senatvės pensiją. Kadangi žalos arba reikšmingos jos dalies atlyginimas yra aplinkybė, kurią turi įvertinti teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies pakeitimo, taigi, nagrinėjamu atveju aptarti žalos atlyginimo aspektai teismui nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis deda tinkamas ir realias pastangas vykdyti šią pareigą. Tai, kad nuteistasis šiuo metu yra sulaukęs senatvės pensijos, neapriboja jo galimybės ir nepaneigia pareigos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o šios pareigos nevykdymas tik atskleidžia, kad nuteistasis dar nepilnai suvokia savo veiksmais sukeltas negrįžtamas pasekmes.

18. Teisėjų kolegijai kelia abejonių ir nuteistojo palaikomų socialinių ryšių tvirtumas bei nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas. Nors A. K. palaiko ryšį su sūnumi (telefonu, laiškais, trumpalaikių pasimatymų metu), teigia, kad po bausmės atlikimo galėtų vykti gyventi pas jį, tačiau nesat galimybės gyveni pas sūnų gyventų nakvynės namuose. Visgi ši aplinkybė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai nėra itin stiprūs, o tai patvirtina ir aplinkybė, jog socialinio tyrimo išvadoje kaip vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių išskiriamas nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas. Be to, iš (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 2 d. Taip pat nuteistojo asmens byloje yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad A. K. bus priimtas į adaptacijos centro 6-12 mėnesių adaptacijos programą ir apgyvendintas adaptacijos centre (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės matyti, kad vienintelė objektyviais duomenimis pagrįsta nuteistojo gyvenamoji vieta galėtų būti adaptacijos centras, tačiau nuteistasis jame galėtų gyventi dalyvaudamas 6-12 mėnesių adaptacijos programoje, tuo tarpu duomenų, kad tai galėtų būti nuolatinė nuteistojo gyvenamoji vieta, A. K. asmens byloje nėra.

19. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Pažymėtina, kad A. K. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė paskirta už itin pavojingus ir negrįžtamas pasekmes sukėlusius smurtinio pobūdžio nusikaltimus – keturis nužudymus. Šias keturias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas pilnametis, vieną iš nusikaltimų padarė veikdamas bendrininkų grupėje, be to, vieno iš nusikaltimų tyrimo metu, atliekant procesinį veiksmą – parodymų patikrinimą įvykio vietoje, atkasus nužudytosios lavoną, kėsinosi pabėgti iš sulaikymo vietos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. nužudymus įvykdė siekdamas finansinės naudos, todėl ši aplinkybė ateityje gali turėti įtakos tolimesniam nuteistojo galimam nusikalstamam elgesiui. Pažymėtina ir tai, kad prieš patekdamas į laisvės atėmimo vietos įstaigą nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d. iki 1996 m. liepos 2 d. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“), vėliau registravosi Užimtumo tarnyboje. Nors A. K. būdamas laisvėje dirbo, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, kurias jis įvykdė siekdamas materialinės naudos. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vertinant nuteistojo mąstymą bei elgesį socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis nėra linkęs atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybių, negeba paaiškinti nusikaltimų motyvų, kalbant stebimas gynybiškumas, A. K. negeba įžvelgti alternatyvių būdų, kurais galėjo išspręsti kilusius konfliktus, todėl darytina išvada, kad jo problemų sprendimo ir atpažinimo įgūdžiai yra vidutiniai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaip vienas iš nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių yra išskiriamas negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Be kita ko, pasakojimuose apie įvykdytus nusikaltimus, atsiskleidė nuteistojo polinkis veikti greitai ir neapgalvotai. Ši aplinkybė vertintina kaip viena iš priežasčių dėl ko nuteistajam nustatyti dar du jo riziką nusikalsti pakarotinai didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – impulsyvus bei agresyvus/kontroliuojantis elgesys. Būtent šios aplinkybės apygardos teismui dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį, bei kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos įstaigos gebės tinkamai kontroliuoti savo elgesį, integruotis į visuomenę, gyventi laikydamasis įstatymų ir nenusikalsti.

20. Sprendimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo basume priėmimas yra išimtinė teismo teisė, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis, terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika atsižvelgiant į tai, kad jos įverčių balai per daugiau nei du metus nesumažėjo, nuteistojo padaryti laisvės atėmimo vietos įstaigos taisyklių pažeidimai, bei išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nors A. K. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau vis dar nėra nepriekaištingas, o jo padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti. Šiuo metu stebima nuteistojo elgesio progreso stagnacija, kuomet nuo paskutiniojo jo vertinimo, rizika nusikalsti pakartotinai išliko tokia pati. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nuteistasis vis dar yra pavojingas visuomenei, todėl turi būti nuo jos izoliuotas.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti (duomenys neskelbtini) teikimo dėl nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.