Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Skuodo rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad L. K., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo mirties Lietuvoje liko nekilnojamasis turtas – pagal pirkimo pardavimo sutartį įgytos 5213/32196 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), į kurias daiktinės teisės įregistruotos L. K. vardu.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, paveldint pagal įstatymą, yra pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis. Nepilnametis K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjo vaikas, t. y. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų apie kitus palikėjo vaikus byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą ar būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Ž. 2023 m. balandžio 28 d. rašto duomenys).

Nors palikėjas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), mirties dieną palikėjas turėjo turtines teises į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, ir šio turto paveldėjimo santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl termino palikimui, atsiradusiam L. K. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), priimti. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Taip pat teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju palikėjo sūnus K. K. yra nepilnametis ir negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl jo interesus, priimant palikimą ar atsisakant jį priimti, nepilnamečio vaiko vardu turi pareigą įgyvendinti jo atstovė pagal įstatymą – motina (pareiškėja). Pareiškėja prašymą pratęsti terminą palikimui priimti grindė aplinkybėmis, jog palikimo atsiradimo metu palikėjo sūnus buvo nepilnametis, o pareiškėja dėl darbo pobūdžio užsienio valstybėje, susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių dėl artimo asmens netekties neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo, be to, terminą palikimui priimti praleido nedaug.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra objektyvios, labiau – subjektyvaus pobūdžio, tačiau gali būti teismo pripažintos pateisinamomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti atsiradusį po L. K. mirties palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Įvertinus tai, kad kitų įpėdinių, pretenduojančių į L. K. palikimą, nėra, daroma išvada, kad atsisakymas atnaujinti nurodytą terminą, tokio sprendimo sukeltos pasekmės (palikimo perėjimas valstybei) nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu savalaikio neįgyvendinimo pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja sąmoningai nerūpestingai, aplaidžiai būtų įgyvendinusi teisę į mirusio vaiko tėvo palikimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaravo. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis, kad įpėdiniu yra ne pareiškėja, o jos atstovaujamas nepilnametis, kuris terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jis neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, o jo įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo, remiasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgia išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes pripažįsta pateisinamomis priežastimis, dėl kurių pareiškėja negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti atsiradusį palikimą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, o terminas palikimui, atsiradusiam po L. K. mirties, priimti atnaujinamas ir pratęsiamas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja taip pat prašė teismo išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti nepilnamečio K. K. vardu jam tenkantį palikimą, atsiradusį po tėvo L. K. mirties.

Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio nuostatomis, palikėjo vaikai yra įpėdiniai pagal įstatymą. Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad pareiškėja yra K. K. įstatyminė atstovė bei tai, kad jis šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės ir negali savarankiškai atlikti juridinių veiksmų, susijusių su jam po tėvo mirties priklausančiu palikimu, sprendžia, jog vadovaujantis CK 2.7 ir CK 5.56, 3.188 straipsniais, leidimas priimti palikimą vaiko vardu išduodamas jo įstatyminei atstovei pareiškėjai V. K.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, bei siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, pareiškėjai išduodamas teismo leidimas priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą, atsiradusį po vaikų tėvo mirties pagal sudarytą paveldimo turto apyrašą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnis). Teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises, turi būti aktyvus (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja nurodė, jog mirusysis L. K. turėjo įsiskolinimą valstybei dėl nesumokėto žemės mokesčio, o tai leidžia daryti išvadą apie palikėjo L. K. turėtus kreditorinius įsiskolinimus, todėl, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko K. K. prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą, esant pareiškėjos sutikimui, mirusiojo palikimas nepilnamečio vaiko vardu turi būti priimamas pagal turto apyrašą, o toks leidimo išdavimas priimti palikimą pagal apyrašą nelaikomas išėjimu už pareikšto prašymo ribų.

Išaiškinama pareiškėjai, jog dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą, o notaro išduotas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites pateikiamas bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 579-582 straipsniais, teismas

pareiškėjos V. K. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui nepilnamečio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti, pratęsiant jį 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu jam tenkantį palikimą, atsiradusį po jo tėvo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.