Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Vį „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Vį „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjo močiutė (b.l. 8, 107-109) L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusios L. S. palikimą nepradėta (b.l. 29). 2007-06-22 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - 8/26 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 148/444 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-24). 2011-03-12 mirė pareiškėjo tėvas V. S. (b.l. 10), po kurio mirties paveldėjimo byla buvo neužvesta (b.l. 121-122). Pareiškėjas nurodė ir apklausti liudytojai J. K. ir D. J. patvirtino, kad pareiškėjo močiutės mirties momentu jos sūnus, pareiškėjo tėvas V. S. gyveno kartu su savo motina L. S. adresu (duomenys neskelbtini), jam liko visi motinos asmeniniai daiktai, buities prietaisai, baldai, papuošalai. Atkūrus L. S. nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, pareiškėjo tėvas juos naudojo kaip savo, tačiau neužregistravo į juos nuosavybės teisių.

L. S. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas V. S. iš karto priėmė mirusios motinos L. S. palikimą – liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki L. S. mirties gyveno kartu su ja, jam liko visi motinos asmeniniai daiktai, buities prietaisai, baldai, papuošalai, be to jis rūpinosi žeme, į kurią pareiškėjo močiutei 2007 metais buvo atkurto nuosavybės teisės, ką patvirtina byloje pateiktas pareiškimas, pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Taigi, nors pareiškėjo tėvas palikimo priėmimo fakto po savo motinos mirties tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad V. S. per nustatytą terminą faktiškai priėmė L. S. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtina, kad L. S. turėjo tik vieną sūnų V. S.. Paveldėjimo byla po L. S. mirties neužvesta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, paveldėjimo tikslu, kad V. S., po savo motinos L. S. mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Dėl praleisto įstatymo numatyto termino palikimui priimti pratęsimo

Pagal LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių terminas gali būti teismo pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). LR CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CPK 3 str. 1, 7 d., LR CK 1.5 str. 4 d.).

Pareiškėjas savo pareiškime nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad po savo tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla po jo mirties užvesta nebuvo. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, jog ilgai su tėvu nebendravo. Be to, pareiškėjo žiniomis, tėvo vardu jokio registruoto turto nebuvo. Tačiau 2016 metais paaiškėjo, jog pareiškėjo tėvas turėjo nekilnojamojo turto, t.y. valdė po savo mamos, pareiškėjo močiutės L. S. mirties likusį atkurtą nekilnojamąjį turtą – 0,08 ha žemės dalį bendrame 0,26 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,48 ha žemės dalį bendrame 2,96 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvo mirties dienai nebuvo jokio nekilnojamojo turto, t.y. nebuvo palikimo, kaip nekilnojamojo turto objekto, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo santykiai su tėvu nebuvo geri, todėl jis nežinojo apie močiutės paliktą nekilnojamąjį turtą. Tik sužinojęs informaciją apie teisę paveldėti, ėmėsi priemonių visai reikiamai informacijai surinkti.

Teismas įvertinęs šias aplinkybes, liudytojų parodymus teismo posėdžio metu ir kitą bylos medžiagą konstatuoja, kad dėl to, jog pareiškėjo tėvo V. S. mirties momentu nebuvo jokio nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti palikimo objektu, pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo, kurio tuo metu nebuvo, priėmimo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiu, jog jis apie močiutei L. S. atkurtas nuosavybės teises į anksčiau minėtus žemės sklypus sužinojo tik 2016 m., juolab, kad pareiškėjo tėvas nebuvo priėmęs palikimo po savo motinos mirties. Teismo nuomone, šios objektyvios aplinkybės sutrukdė pareiškėjui per įstatymo nustatytą terminą išreikšti valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, o pareiškėjo tėvui mirus, pareiškėjo tėvas neturėjo jokio registruoto turto, todėl pareiškėjas nerealizavo savo pareigos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad yra pagrindas pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo G. S. tėvo V. S. mirties – (duomenys neskelbtini), priimti (LR CK 1.5 str. 4 d., 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėjas pažymi, kad jo santykiai su tėvu nebuvo geri, jis nežino ar tėvas turi skolų, todėl pareiškime nurodo, jog pageidauja V. S. palikimą priimti pagal turto apyrašą. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismas sprendžia dėl turto apyrašo sudarymo, tik esant pareiškėjo prašymui išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio asmens vardu, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra privaloma gauti teismo leidimą priimti palikimą, todėl toks pareiškėjo prašymas šioje byloje nenagrinėtinas. Vadovaujantis CK 5.52 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjas turi teisę notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjos skolas nustatoma CK 5.53 str., 5.54 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 442, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Atnaujinti pareiškėjui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2011-03-12.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.