Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-95-443/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
1-95-443/2014
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00457-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Civilinis ieškovas
D. M.
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Gvidas Byčius
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-95-443/2014Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00457-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.; 1.2.14.10.; 2.3.6.4. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 29 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Nerijui Brunzai, nukentėjusiai ir civilinei ieškovei D. M., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, kaltinamajam R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1973-11-21 Jurbarko r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą (automobilių remontas ir techninis aptarnavimas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei BK 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. 2013 m. birželio 2 d., ikiteisminio tyrimo ir teiminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme stovėjusio D. M. nuosavybės teise priklausančio automobilio „AUDI A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salono, pagrobė užvedimo raktus, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką 2013 m. liepos 14 d., apie 15.35 val., Žemaitės gatvėje prie namo, esančio Kęstučio g. 20, Jurbarke, panaudodamas neteisėtu būdu įgytus užvedimo raktus, pagrobė svetimą – D. M. nuosavybės teise priklausantį 20 000 litų vertės automobilį „AUDI A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą jį sunaikinti apie 16.10 val., Miliušgirio miške, Veleniškių kaime, Jurbarko rajone, visuotinai pavojingu būdu padegė, dėl to, nepataisomai sudegė automobilis bei kilo realus pavojus įstatymo saugomiems gėriams, tokiu būdu R. K. pavogė bei visuotinai pavojingu būdu sunaikino nukentėjusiajai D. M. priklausantį automobilį, padarydamas D. M. 20 000 litų turtinę žalą – tai yra nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis neprisipažino kaltu pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo kaltė dėl svetimo turto pagrobimo ir jo sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu įrodyta liudytojų ir nukentėjusiosios apklausos protokolais, daiktais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. K. parodė, kad kaltinimai jam pareikšti be pagrindo. Jis kaltinamas raktelių pagrobimu, bet į policiją niekas nesikreipė. Jokių raktelių neėmęs. Tą dieną buvęs atvažiavęs aplankyti dukros. Viskas nufilmuota kaip jis išvažiavęs. Nukentėjusioji jam kerštaujanti, nes aš turi šeimą. Ji palaiko ryšius su nusikalstamos gaujos nariu. Iš policijos išėjęs šių metų sausio 29 d. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui. Norėjęs išeiti anksčiau, bet neišleidę. Apklausų metu nurodęs visas aplinkybes. Dar prieš apklausą sakęs, kad paimtų jo telefonų išklotines, nes automobiliai yra su sekimo įranga. Perkąs mėlynes, nes turi problemą su akimis. Lankymas yra priteistas D. M. bute, o rakteliai dingę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten nesilankąs. J. R. pažįsta. Ten nebuvęs ir nežinąs, kas galėjo jį ten matyti. Čia yra bendra šeima ir jos kerštas prieš kaltinamąjį. Turįs 2 mobilaus ryšio telefonus, dvi SIM kortelės sumontuotos į automobilio apsaugas ir vienas telefonas sumontuotas internetui. Bet jį ne visada turi. Būna, kad išsiima iš apsaugos SIM koteles ir išnaudoju pinigėlius. Kaltinamojo namuose yra ryšio problemų ir ne visada galima prisiskambinti. Niekada neišjunginėjąs telefonų. Nežino, kaip pareigūnams nepavyko jo rasti. Rūbus per dieną keičiąs – persirengiąs, kai važiuoja dukters lankyti. Kaip prieš metus rengęsis, neatsimena. Jo automobilyje yra įlenktas dešinės pusės priekinis sparnmas, parūdijęs stogas, išskirtinė salotinė spalva. Valstybinių numerių neatsimena. J. R. kieme buvęs prieš tris metus. Ten eilę metų dirbęs. Pats sakęs D. M. kur statyti mašiną, nes ten gatvė filmuojama. Turiu problemą su akimis, nešioja kontaktinius lęšius, negali dirbti kai jie išimti. Negali nei dirbti, nei važiuoti. Kadangi dirbo kriminalinėje policijoje, žino kurios gatvės yra filmuojamos.

L. V. L. parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios. 2013 m. liepos 14 d. po 15 val. liudytojas namo ketvirtojo aukšto balkone valė žuvį. Balkonas išeina į Žemaitės gatvės pusę. Matė, kad kažkoks vyras pribėgo prie sidabrinės spalvos mašinos Žemaitės gatvėje, iš vairuotojo pusės atsirakino mašiną ir sėdo už vairo. Negirdėjo suveikiant siganlizacijos. Pavažiavo atgal ir nuvažiavo į Gedimino gatvę. Vyras buvo liudytojo ūgio, languotais marškiniais, trumpais plaukais. Marškiniai buvo mėlynais langeliais, trumpomis rankovėmis. Po kiek laiko išėjo moterys, kurias anksčiau yra matęs atvažiuojant, ir pradėjo dairytis mašinos. Liudytojas, supratęs, kad jos ieško tos mašinos, šūktelėjo, kad toks vyriškis ja nuvažiavo. Moterys parodė liudytojui nuotraukas telefone ir liudytojas patvirtino, kad tai tas vyriškis, kurio nuotrauka telefone. Suprato, kad tai D. M. sugyventinis. Tas vyriškis, nuvažiavęs automašina, viską darė skubėdamas. Liudytojas jo veido nematė, elgsena buvo kaip skubėjusio. Kaip užsivedė ir atsirakino mašiną – nematė, nes buvo atitraukęs dėmesį. Liudytojas nežinia kodėl pažiūrėjo į telefoną koks laikas. Nukentėjusiąją žinojo tik iš matymo, nieko nepažinojo iš jos šeimos. Kaip tas vyras atrakino dureles – nematė. Matė, kaip sėdo ir nuvažiavo. Užtruko labai trumpai. Iš to suprato, kad turėjo raktelius. Salėje nemato to žmogaus, kurio nuotraukas jam rodė.

Teisėjas pagarsina liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 73-74).

V. L. 2013 m. rugsėjo 25 d. papildomai apklaustas liudytoju parodė, kad 2013 m. liepos 14 d. apie 15.35 val., būdamas savo buto balkone pamatė, kaip nuo Kęstučio gatvės pusės Žemaitės gatve prie automobilio Audi A2, sidabrinės spalvos, vairuotojo durelių priėjo nepažįstamas vyras, atrodantis kažkoks pasimetęs, išsigandęs, kuris atrakino automobilį ir užvedęs nuvažiavo. Automobiliu nuvažiavusio vyro veido nematė – tiksliau matė jį iš šono ir iš nugaros, įsidėmėjo, kad vyras smulkaus sudėjimo, apie 175 cm ūgio, trumpai kirptais plaukais, apsirengęs languotais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Marškinėliai buvo baltos spalvos su mėlynomis linijomis, kurios susikirto ir sudarė langus – kvadratus. Vyrui nuvažiavus automobiliu, po 10 minučių, jam dar būnant balkone, pamatė Žemaitės gatve vaikščiojančias moteris, kurios kalbėjo apie automobilį. Jis pasakė moterims, jog matė, kaip nuvažiavo automobilis, apibūdino vyriškį, jo apsirengimą. Vėliau moterys jam parodė telefone esančias vyro fotonuotraukas, ir jis gali patvirtinti, kad moterų rodytose fotonuotraukose buvęs vyras tas pats, kurį jis matė nuvažiuojantį automobiliu Audi A2. Nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios, neturi jokio tikslo apkalbėti R. K., nes tuo metu net neįtarė, kad tas automobiliu nuvažiavęs asmuo galėjo būti policijos pareigūnas.

Liudytojas V. L. patvirtino šiuos savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu – nurodė, jog tada viską atsiminė geriau.

Liudytoja K. R. parodė, kad nukentėjusioji yra jos teta, kaltinamasis – pažįstamas. Su teta santykiai labai geri, su kaltinamuoju nekonfliktuoja, santykiai draugiški. 2013 m. liepos paskambino liudytojos mama D. R. ir pasakė, kad pavogė D. M. mašiną. Sakė, kad tai padarė tikriausiai R. K.. Liudytoja žino, kad jis su D. M. draugavo, sugyveno dukrą L. M. Tuo metu santykiai turbūt buvo nutrūkę. Liudytoja dirbo Vokietijoje birželio mėnesį ir jai pasakojo, kad mergaitė buvo susirgusi ir jai būnant ligoninėje birželio pradžioje dingo D. M. mašinos rakteliai. Liudytojos mama jos paprašė po Jurbarką pavažinėti ir paieškoti, liudytoja pravažiavo pro R. K. namus ir matė, kad viskas buvo tuščia, užrakinta. Pasakiusi mamai, kad niekur nieko nėra. Paskui su mama važiavusi kartu su D. M. mašinos ieškoti ir matė R. K. J. prie D. parduotuvės bei liudytoja nufotografavo jį su mobiliuoju telefonu, kad užfiksuotų kaip jis atrodo. Jo marškinukai buvo languoti melsvi, su šviesiais džinsais. Vėliau liudytoja sužinojo, kad taip apsirengusį žmogų atpažino kaimynas, matęs kaip mašiną pavogė. T. M. tuo metu buvo krūmuose ir stebėjo R. K. namus. T. M. pasakojo, kad R. K. parbėgo namo, vartų neatsirakino, peršoko per tvorą ir greitai įbėgo į namus. Liudytoja dar sėdėjo mašinoje su mama ir D. M., kuri dar pribėgo prie R. K. ir pasakė ,,atiduok mašiną”. Jis ją ,,pasiuntė”. Paskui liudytoja sėdėjo miškelyje ir laukė, kur R. K. važiuos, bet jai paskambino teta ir pasakė, kad mašina sudeginta. Kad teta būtų susijusi nu nusikaltėliais, nieko nežino.

Liudytoja J. R. parodė, kad nukentėjusioji yra jos duktė, R. K. – liudytojos dukters tėvas. Su juo liudytoja neturi nieko bendro, su dukra santykiai geri. 2013 m. birželio 2 d. pas ją į namus atėjo R. K., paskambino du kartus į duris, pamatė, kad R. K., bet kol priėjo atidaryti durų, jis palikęs nuėjo. Duktė su juo jau nebendravo. Anksčiau R. K. ateidavo į liudytojos namus. Kai sirgo mergaitė, jai į duris skambino – D. M. tada buvo ligoninėje su mergaite. Su R. K. liudytoja nesipyko – šis vieną kartą yra liudytoją aprėkęs. Kiemas yra aptvertas tvora. Tuo metu vartai buvo uždaryti. Jis ateidavo anksčiau pas mergaitę, nes liudytoja ją prižiūrėdavo. Niekam nesiskundusi, kad R. K. buvo atėjęs.

Teisėjas pagarsina liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 67).

Liudytoja J. R. 2013 m. rugsėjo 19 d. apklausta liudytoja, parodė, kad 2013 metų vasarą, birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, dukrai D. M. su anūke išvykus į ligoninę, į jos namus, esančius Tilžės g. 18, Jurbarke atėjo R. K.. Ji pastarajam neatidarė durų ir R. K. išėjo. Ar R. K. vaikščiojo aplink kieme stovintį automobilį, ar buvo įsėdęs, ji nematė. Ar automobilis buvo užrakintas ir su užvedimo raktais, ji nežino. Tą pačią dieną D. M. grįžo į namus ir pasigedo automobilio raktelių, jų ieškojo. D. M. pasakė, kad buvo atėjęs tik R. K., kadangi kiemas uždaras ir tikrai niekas nebuvo atėjęs. Vėliau D. M. pasakė, kad 2013 metų liepos mėnesį buvo pavogtas ir sudegintas jos automobilis.

Liudytoja J. R. patvirtino šiuos savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja D. R. parodė, kad D. M. yra liudytojos sesuo, R. K. – sesers buvęs draugas. 2013 m. R. K. atėjo lankyti mergaitės. Laiko nepamena, gal 15.40 val. buvo. Paskambino sesuo ir pasakė, kad pavogė jos mašiną. Visi pradėję kalbėtis – kas galėjo taip padaryti. Vyriškis iš ketvirto aukšto pasakė, kad su sidabrine mašina nuvažiavo vyriškis. Tada jie iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai pasakė, kad yra svarbus įvykis ir reikia joms nuvykti į policiją. D. M. sūnus T. M. pasakė, kad R. K. buvo apsirengęs šviesiais džinsais ir languotais melsvais marškinėliais. Tas kaimynas pasakė, kad prie mašinos atėjo taip apsirengęs vyras. Mašinos ieškojo po miestą ir paskui laukė prie jo namų. Paskui važiavo ir pamatėme apie 17.30 val. einantį R. K.. Jis pamatęs liudytoją nevalingai pakėlė ranką. Jį filmavo einantį. T. M. buvo miškelyje prie R. K. namų ir pasakė, kad R. K. išvažiavo su Opel Vectra. Liudytoja važiavo paskui jį ir jis liudytoją pamatęs nuvažiavo namo. Vartai jam neatsidarė, tai liudytoja su seseria išoko ir sakė, kad atiduotų mašiną. Tam kaimynui rodė nuortaukas kaip R. K. apsirengęs ir jis sakė, kad panašus vyras pavogė mašiną. Policijos budėtojas skambino R. K., bet jis neatsiliepė. Dėl raktelių tiksliai nežino, bet liudytoja vežė seserį su mergaite į ligoninę, o savo mašiną ji paliko kieme pas mamą. Liudytoja liko ligoninėje, o sesuo nuvažiavo pasiimti daiktų. Tada po valandos ji pasakė, kad kažkur pasidėjo raktelius. Taip jie ir neatsirado. Su R. K. nesipykusi. P. D. pelkės nemačiusi R. K., tik prie darželio.

Teisėjas pagarsina liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 68-69).

Liudytoja D. R. 2013 m. rugsėjo 19 d. apklausta liudytoja parodė, kad 2013 metų birželio mėnesio 2 d. sesuo D. M. su mažamete dukterimi paprašė nuvežti į ligoninę. D. M. automobilis „Audi A2“ liko motinos J. R. sodybos kieme. D. M. vėliau jai skambino ir klausė ar ji nematė minėto automobilio raktelių, nes jų neberado. 2013-07-14 apie 15.40 val. jai būnant namie, paskambino D. M., kuri pasakė, kad dingo gatvėje stovėjęs jos automobilis „Audi A2“. Nuvykus prie D. M. namo, prie jų priėjo vyras ir pasakė, kad neseniai savo balkone rūkė ir matė, kaip prie gatvėje stovinčio automobilio „Audi A2“ priėjo vyras, kuris atrakino automobilį ir juo nuvažiavo. Išgirdus automobilį nuvariusio vyro apibūdinimą D. M. pasakė, kad tokiu apibūdinimu buvo apsirengęs neseniai lankyti dukters atvykęs R. K. Važinėjant po miestą ir ieškant automobilio apie 18.15 – 18.20 val. pamatė Jurbarkų kaime, gatve einantį R. K., kurį telefonu nufotografavo. Minėtą fotonuotrauką nuvežė parodyti minėtam liudytojui, kuris pažiūrėjęs iš karto pasakė, jog pagal kūno sudėjimą, apsirengimą tai yra būtent tas pats asmuo, kuris nuvarė automobilį.

Liudytoja D. R. patvirtino šiuos savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

L. T. M. parodė, kad D. M. yra jo mama, R. K. – pažįstamas. Pas juos atėjo perpykęs, neišbuvo viso laiko su jo sesrimi. Išėjo trenkęs durimis. Po kiek laiko išėję pamatė, kad nėra mašinos. Kaimynas pasakė, kad su ja išvažiavo. Kreipėsi į policiją. Liudytojas pasisiūlė pabūti prie R. K. namų ir pažiūrėti kada jis grįš. Po kokios valandos jis parbėgo, peršoko per tvorą ir įbėgo į namus. Persirengė. Išvažiavo iš namų su kita mašina. Jie norėję važiuoti pas močiutę, bet nebuvo mašinos. Mama buvo labai pasimetusi. R. K. persirengė džinsus ir marškinukus šviesius žydrus languotus į darbinius.

Liudytojas D. Š. parodė, kad dirba VPK vyr. tyrėju, šalių nepažįsta. Liudytoją byloje apklausė, kokiu būdu galima pavogti Audi A2. Šituose automobiliuose yra įmontuotas imobilaizeris. Be raktelio ar įrangos neįmanoma jo pavogti. Yra specialios programos, kurias įjungus, apeinama apsaugos sistema. Asmuo, kuris tuo užsiima profesionaliai, užtrunka porą minučių. Būtina išlaužti lauko spynelę ir užvedimo spynelę. Kas buvo sumontuota automobilyje liudytojas nežino. Liudytojas kalba apie standartinę Audi A2. Signalizacija papildomai apeinama. Per kiek laiko atrakinama, negali atsakyti.

Liudytojas L. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, bet artimai nebendrauja. 2013 m. liepos mėnesį liudytojas važiavo su kolega R. A. pro mišką ir pamatė kylančius dūmus. Pamatė degantį objektą – automobilį Audi A1 ar A2. Degė galinė automobilio dalis. Iškvietė gaisrinę.

L. V. J. parodė, kad dirba priešgaisrinėje apsaugoje, pažįsta R. K.. 2013 m liepos mėnesį gavo pranešimą, kad dega automobilis. Pranešimas buvo apie 16 val., dienos nepamena – gali būti liepos 14 d. Gaisro vieta – netoli Vadžgirio. Automobilis sudegė visiškai, liko tik variklio ir ratlankių liekanos. Vėliau sužinojo kas atsitiko. Liudytojui pasakojo kaimynas (V. L.), kad pats matė nuvarant tą automobilį. Taip atsitiktinai jiedu apie tai įsikalbėjo.

Liudytojas D. M. parodė, kad pagal iškvietimą reagavo ir atvyko į įvykio vietą. Buvo praeitų metų liepos 14 d. Nuvyko į mišką link E. važiuojant. Automobilis buvo sudegęs visiškai. Būtų neatpažinę, bet iš pirmų atvykusių pateiktos informacijos sužinojo koks tai automobilis.

Liudytojas G. N. parodė, kad dirba vyr. tyrėju Marijampolės VPK Imuniteto poskyryje, kaltinamojo anksčiau asmeniškai nepažinojo. Apie šiuos įvykius žino tik tiek, kad praeitų metų vasarą sulaukė skambučio iš D. M., kuri buvo labai susijaudinusi, sakė, kad jai siunčiamos grasinančio pobūdžio žinutės, sugadintas jos automobilis. Liudytojas stengėsi ją nuraminti, prašė žinutes išsaugoti, pažadėjo išsiaiškinti. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio sugadinimo. Tyrimą vedė D. Z.. Liudytojas susisiekė su D. J. RPK ir pasakė, kad D. M. įtaria R. K.. Paprašė jo, kad imtųsi priemonių užkirsti kelią, pasidomėti situacija. Tiesiogiai jo neįtarė, bet iš pokalbio paaiškėjo. Vėliau Imuniteto poskyris iš D. M. gavo skundą, kad R. K. gali naudotis spec. priemonėmis ir rinkti duomenis apie jos privatų gyvenimą. Išsiaiškino, kad R. K. turi galimybę naudotis spec. priemonėmis, bet kad naudojo – nenustatė. Apklausė D. M., vėliau R. K., kuris neigė, kad ne tarnybos reikalams naudojo spec. priemones. Imuniteto poskyris į ikiteisminį tyrimą nesikišo. Liudytoją apklausė tyrėjas ir jis parodymus tvirtina. D. M. sakė, kad jai grąsina padegti namus. Ji sakė bijanti realiai, nes buvo padegtas automobilis. Akivaizdu, kad D. M. buvo susijaudinusi, verkė. Jos skambutis buvo pirmas, moteris buvo iš tikrųjų išsigandusi. R. K. gan normaliai reagavo, pasikalbėjo su juo, atvykusiu į Imuniteto poskyrį, papasakojo, kad ginčai yra dėl sūnaus, kad automobilis bendrai įgytas. Supratęs, kad jie kartu gyveno. Netyrę, iš kokio telefono buvo žinutės.

Nukentėjusi D. M. parodė, kad dirba psichologe Viešvilės vaikų globos namuose.

Anksčiau su R. K. draugavo dvylika metų – nuo 1998 m. panašiai. Santykiuose buvo visko – ir gero, ir blogo. Santykių pabaigoje gimė dukra 2010 m., jos tėvas R. K.. Dar kai laukėsi, jis psichologiškai smurtavo. Sužinojo, kad turi santykius su kita moterimi. Automobilį pirko prieš šešis metus iš vieno pardavėjo, mokėjo 20 000 Lt. Automobilis Audi A2. Automobilį vakarais palikdavo pas mamą J. R., (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 2 d. D. M. su dukra atvažiavo pas mamą ir dukra pasijuto blogai. Sesuo pasiūlė nuvežti į ligoninę ir jos nuvažiavo. Mašiną paliko pas mamą kieme, viduje buvo rakteliai – galvojo, kad greitai grįšianti. Nukentėjusiąją paguldė kartu ir iki vakaro buvo ligoninėje. Vakare atvažiavo sesuo jos pakeisti. Nukentėjusioji parvažiavo su sesers mašina pas mamą ir norėjo savo mašiną užvesti, bet nerado raktelių. Mamos klaususi, bet ji sakė, kad nematė. Paskui D. M. parvažiavo su sesers mašina namo, pasiėmė atsarginius raktelius ir taip paskui važinėjusi. Rakteliai iki šiol neatsiradę. Liepos 14 d. buvo dukros lankymas, sekmadienis. R. K. turėjo atvykti lankyti dukros. Jis atvažiavo nuo 15 val. pas nukentėjusiosios mamą J. R., bet ši neatidarė jam, gal bijojo, ar nespėjo. Tą dieną R. K. nuo 15 val. buvo labai piktas, suirzęs, matėsi, kad kažką nori pasakyti, visus iš eilės kaltino. Kokias 20 minučių rodė savo nepasitenkinimą ir maždaug 15.20 val. trenkęs durimis išėjo. D. M. su sūnumi liko namie ir norėjo važiuoti pas J. R. skinti serbentų. Gal 15.50 val. išėjo iš namų ir toje vietoje kur buvo pastatytas Audi A2 jo nerado. Visur dairėsi ir ieškojo automobilio. Iš ketvirto aukšto žmogus paklausė ko ieškantys, ar ne mašina dingusi. Pasakiusi, kad tikrai dingo. Tai žmogus pasakė, kad atėjo vyriškis nuo Kęstučio gatvės pusės, įsėdo į tą automobilį, pavažiavo truputį atgal ir nuvažiavo į Gedimino gatvės pusę. Priėjęs tas žmogus pasakė, kad vyriškis buvo su džinsais, šviesias languotais marškinėliais ir trumpais plaukais, pliktelėjęs. Nukentėjusiosios sūnus pasakė, kad ką tik R. K. buvo taip aprirengęs. Tas žmogus sutiko važiuoti į policiją – ten pareiškimą priėmė tik po 2 valandų. Mašinos ieškoję visur po Jurbakų apylinkes. Sūnus buvo prie R. K. sodybos ir laukė, kad parvarys. Apie 6 val sutiko R. K. prie darželio Jurbarkuose, paskui prie parduotuvės. Telefonu jį nufotografavo ir viskas atitiko, kaip tas žmogus apibūdino. Jam tą nuotrauką parodė ir jis atpažino kaip vyriškį, pavogusį mašiną. Sūnus sakė, kad R. K. parbėgo namo, peršoko per tvorą ir nuėjo į namą. Prie jo namų atvažiavę matė, kad išvažiavo su draugu mašina Opel Vectra, nukentėjusioji važiavo iš paskos – jie nuvažiavo į degalinę, po to grįžo namo. Nukentėjusioji paprašė R. K. atiduoti jos mašiną, bet jis tik nusišaipė. Pareiškimą policijai parašė apie 20.30 val. Mašina kainavo 20 000 Lt, buvo gerai prižiūrėta, remontuojama, tvarkinga, nes turi mažą vaiką ir buvo nuolat naudojama. Po to D. M. gavo tris žinutes į telefoną – viena buvo, kad sudegė ratai, sudegs ir tavo namai; sausringa vasara; gausi į galvą, susidorosiu su tavim. Nukentėjusioji labai išsigando ir iš karto kreipėsi į Marijampolės AVPK. Mamos sodybos varteliai buvo uždaryti. Rakteliai yra su pulteliu. Siganalizacijos pultelis buvo, bet signalizacija neveikė. Kai pastatė automobilį prie namų, atsimena, kad atvažiavo prieš 15 val., paspaudė mašinos užraktą ir mašina užsirakino. Kai susirgo dukra, nebendravo su R. K.. Kai atvažiavo lankyti dukros, nematė, kad jam būtų buvę blogai su akimis. Į Rusiją nuvažiuojanti du kartus per mėnesį. Žukauską pažįsta tik tiek, kad yra Jurbarko gyventojas, konsultavo jo dukrą. Priešų neturi. Mašiną remontavo servisuose, pirkdavo detales. Su R. K. nevedė bendro ūkio, jis mašinos neremontavo. Važiuoklė buvo remontuojama, guoliai, stabdžiai. Niekas kitas su D. M. mašina nevažinėjo. V. L. anksčiau nebuvo mačiusi.

Daiktai, dokumentai turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Audi A2“ apdegusios metalo dalys, saugomos UAB „Automagas“, Algirdo g. 20, Jurbarke (t. 1, b. l. 15); automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (t. 1, b. l. 59); „Verbatim“ DVD-R kompaktinis diskas su 2013-07-14 vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 33); D. M. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „LG“ (pakvitavimu grąžintas D. M.) ir jame esanti bylai reikšminga informacija (t. 1, b. l. 49-54).

Teisiamajame posėdyje 2014-08-18 kompiuterių diskų paleidimo įrenginiu buvo viešai peržiūrėta aktualaus laikotarpio 2013-07-14 vaizdo įrašas „Verbatim“ DVD-R kompaktiniame diske. Vaizdo failuose yra įrašas su Jurbarko m., Kęstučio-Žemaitės gatvių sankryžos vaizdu, filmuojant vaizdo kamera iš viršaus, nuo sankryžos pietrytinio kampo, iš Kęstučio g. 18 namo pusės. Vaizdo įraše matoma sankryža, dalinai – šaligatviai, matomi praeinantys žmonės, pravažiuojantys automobiliai, stebint vaizdo įrašą nėra galimybės juos ir jų vairuotojus identifikuoti. Kameros vaizdą prie Kęstučio g. 18 namo, taip pat prie šio namo esantį šaligatvį dalinai užstoja medžiai – iš Kęstučio gatvės į Žemaitės gatvę galimas patekimas šaligatviu, nebūnant vaizdo kamerų užfiksuotam.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, grindžiama:

D. M. 2013-07-14 protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuotos nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės (t. 1, b. l. 2);

2013-07-14 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra Milušgirio miške, Veleniškių k., Jurbarko r. sav. Miško kelyje rastos sudegusio automobilio metalo liekanos bei apdegęs valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-14);

2013-07-15 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota sudegusio automobilio metalo liekanų apžiūra (t. 1, b. l. 17-24);

2013-07-14 aktu dėl kilusio gaisro, kuriame užfiksuotos gaisro kilimo priežastys ir aplinkybės, bei tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 26, 30-32);

2013-07-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo Marijampolės AVPK Jurbarko RPK VPS OVG specialistas pateikė DVD-R kompaktinį diską su 2013-07-14 vaizdo įrašu, Kęstučio-Žemaitės gatvių, Jurbarko mieste, sankryžoje (t. 1, b. l. 33);

2013-11-22 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas DVD-R kompaktinis diskas ir jame esanti informacija (vaizdo įrašas), įvertinta kaip įvykiui reikšmingų duomenų neturinti (t. 1, b. l. 35-36);

2013-08-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji D. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną „LG“ (t. 1, b. l. 48);

2013-11-22 apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas D. M. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „LG“ ir jame esanti bylai reikšminga informacija (t. 1, b. l. 49-56);

2013-07-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. M. pateikė automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą (t. 1, b. l. 58-59);

D. M. mobilaus ryšio telefono Nr. 8-636-07141 išklotinių analize, kuria nustatyta, kad D. M. telefonu daugiausiai bendrauja su giminaičiais; 2013-07-14 dieną (kai 15.30 – 15.50 val. buvo pavogtas D. M. automobilis) D. M. bendrajam pagalbos centrui skambino 15.57 val. ir 16.48 val.; taip pat tą dieną D. M. bendravo tik su giminaičiais: sūnumi T. M., seserimi D. R., dukterėčia K. R.; 19.14 val. telefonu bendravo su V. L.; nuo 2013-07-14 17.51 val. iki 18.50 val. telefonu, SMS žinutėmis bendravo su sūnumi T. M. (t. 1, b. l. 100);

R. K. mobilaus ryšio telefonų Nr. 8-656-58341, 8-655-17044 išklotinių analize, kuria nustatyta, kad abu telefonai, laikotarpiu nuo 2013-07-14 15.16 val. iki 18.07 val., tai yra automobilio Audi A2 vagystės metu ir daugiau nei 2 val. po vagystės, buvo išjungti. Abu telefonai įjungiami tuo pat metu – 2013-07-14 18.07 val., nes į abu telefonus gaunamos trumposios žinutės apie praleistus skambučius; įjungus telefonus, abu jie jungiasi prie stočių, esančių netoli R. K. namų (t. 1, b. l. 115);

mobilaus ryšio telefono Nr. 8-633-12803, iš kurio D. M. buvo siųstos trys grasinančios žinutės, išklotinių analize; numeris buvo naudojamas nuo 2013-07-22 iki 2013-07-26, iš šio telefono žinutės į D. M. telefoną 8-636-07141 siųstos 2013-07-24 11.36 val., 2013-07-24 11.53 val. ir 2013-07-26 09.48 val.; telefono aparatas, kuriame buvo naudota SIM kortelė su numeriu 8-633-12803, buvo specialiai programiniu būdu pakeistas, kad operatorius nematytų telefono aparato IMEI numerio; iš minimo telefono Nr. 8-633-12803 skambinta ir rašyta atsitiktiniais numeriais, su kuriais susisiekta specialiai užfiksuojant kontaktus ir siekiant suklaidinti pareigūnus (t. 1, b. l. 115).

D. M. 2013-11-13 pareiškė 20 000 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 46).

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-01-06 nutarimu laikinai apribotos R. K. nuosavybės teisės į butą, esantį Pramonės g. 47-79, Kaunas, registro Nr. 20/116817 (unikalus Nr. 1997-0029-0015:0074) iki 2014-07-06, paskiriant turto saugotoju J. K. (t. 1, b. l. 153, 169).

Teismui 2014-07-14 gavus prokuroro N. Brunzos persiūstą Centrinės hipotekos įstaigos prenešimą apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto registro ir prašant spręsti apie procesinės prievartos priemonės pakartotinio skyrimo tikslingumą (t. 2, b. l. 37-39), teismas 2014-07-30 nutartimi civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribojo R. K. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį perdavęs saugoti pačiam R. K. (t. 2, b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. K. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 2 d.

Vertinant kaltinamojo kaltę pagrindžiančių duomenų ir faktų tikrumą, jų išsamumą bei siekimą nustatyti byloje objektyvią tiesą, pažymėtina, jog liudytojų parodymai yra nuoseklūs, abejonių nekeliantys, jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo pateikiamos skirtingos versijos yra teismo vertinamas tik kaip siekimas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo pateikiamos versijos: jog nukentėjusioji jam kerštauja, kad palaiko santykius su nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie jam kerštauja, pateikiamos kaip gynybinė kaltinamojo priemonės, kurios nepasitvirtino nei ikiteisminio, nei teisminio šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Duodamas parodymus R. K. nurodo skirtingas aplinkybes apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nenurodė, kad sveikinosi ir prasilenkė su policijos pareigūnais, kad turėjo 5 vnt. mobiliojo ryšio telefonų, visi buvo išjungti ir įjungti tik 2013-07-14 18.07 val., kad jungėsi prie namų esančio bokšto ir kaip tik sutinkant D. M., jam taip pat bandė paskambinti policijos pareigūnas iš komisariato, bet nepavyko, pats nurodė, kad jo namuose blogas mobilusis ryšys, be to, nusikaltėliai galėjo naudoti telefono blokatorius, kad žinojo, jog D. M. mamos kiemas rakinamas, po apsilankymo ir konflikto pas D. M. važiavo pirkti mėlynių, tačiau jų nerado, sugedo automobilis, todėl ėjo į namus pasiimti įrankių, kad tuo metu turėjo problemų su akimis, buvo uždegimas, tačiau važiuoti ir vėliau dirbti darbą įmonėje tai netrukdė.

Nusikaltimo pobūdis yra latentiškas ir greičiausiai nebūtų atskleistas jei ne liudytojo V. L. parodymai apie įvykį (kaip būdamas balkone matė kaip prie automobilio priėjusį pasimetusį, išsigandusį asmenį, kuris iš antro karto atidarė dureles ir įsėdęs nuvažiavo, po to, išėjusiai ir vaikščiojančiai moteriai pasakė, jog matė kaip nuvažiavo automobilis, apibūdino nuvažiavusį vyrą, jo apsirengimą, veido nematė, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų tikrai gali patvirtinti, kad rodytas vyras, tai yra R. K., nuvažiavo automobiliu). Liudytojas V. L. to vyro veido nematė, tačiau atpažino jį iš sudėjimo, apsirengimo ir apibūdino iš karto po įvykio, bei vėliau ikiteisminiame tyrime apklausų metu. Liudytojo V. L. jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, jo parodymai vertinami kaip patikimi bei nuoseklūs. Nukentėjusiosios parodymai apie automobilio nuvarymą negali būti laikomi kaip išgalvoti ir duoti tikslu neteisingai apkaltinti kaltinamąjį R. K., kadangi jie yra nuoseklūs, atitinkantys kitų liudytojų (D. R., J. R., T. M., K. R.) duotus parodymus bei neprieštarauja atliktoms telefoninių pokalbių išklotinių analizėms, apjungiantys jas į logišką bei nuoseklią įvykių seką.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė automobilį. Pagrobimu laikomas tik neteisėtas automobilio užvaldymas, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą. Kaltinamasis suvokė, kad automobilį užvaldo prieš jo valdytojos valią, ir numatė, jog fiziškai užvaldydamas automobilį atims iš to asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti tuo automobiliu, bei to norėjo su tikslu sunaikinti turtą, – šiuo atveju motyvas nėra svarbus, į jį atsižvelgiama skiriant bausmę. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta kaltininko sumanymo turinio dinamika viso veikimo metu, nustatyti tiek objektyvieji veikos požymiai, tiek subjektyvieji, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius kaltinamasis numatė.

Turtas laimomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turtas praranda vertę, kai turto nebelieka, t. y. jis fiziškai sunaikinamas, aktyvūs veiksmai pasireiškė poveikiu į daiktą – padegimu, nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys – kiekvienu atveju turi būti nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių, kaltininko veiksmai yra vagystės sudėties objektyviosios pusės požymis, rodantis kaltininko veikimo būdą, ir šiuo atveju veika turi būti kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį. BK 187 str. str. 2 d. numatyti kvalifikuojantys požymiai leidžia teigti, kad be pagrindinio objekto – fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės, šiuo nusikaltimu buvo pažeisti ir kiti baudžiamuoju įstatymu saugomi gėriai – visuomenės saugumas, gyvūnija, augmenija, žmogaus gyvybė bei sveikata ir jie laikytini šios kvalifikuotos nusikaltimo sudėties fakultatyviniu objektu. Minėtas kaltinamojo veikos būdas padidino veikos pavojingumą, nes vienu metu sudarė pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Šiuo konkrečiu atveju kaltininkas veikė nekonkretizuota (neapibrėžta) tyčia.

Kaltinamasis, nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas G. Byčius teisiamųjų posėdžių metu ne kartą pasisakė apie įtemptus šalių santykius, spręstus ir teisme civilinio proceso tvarka, liečiančius jų bendrą vaiką, bendravimo su juo tvarkos nustatymą. Teismas vertina, kad toks šalių santykių aspektas turi būti aptartas kaip kaltinamojo nusikalstamų veikų galimas motyvas ir tikslas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusios D. M. nuo 2010 m. tikrai vyko intesyvūs teisminiai civiliniai procesai, susiję su jų bendru vaiku. Toliau nurodyti teismų procesiniai sprendimai rodo šalių didelius nesutarimus ir ginčus dėl jų santykiuose sugyvento bendro vaiko – Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimai ir nutartys: 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis nutraukti bylą ieškovui R. K. atsisakius nuo ieškinio dėl tėvystės nustatymo, atsakove esant D. M. (civilinė byla Nr. N2-917-74/2010, teisminio proceso Nr. 2-19-3-00849-2010-9); 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimas pagal R. K. ieškinį atsakovei D. M. bei atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui R. K. dėl tėvystės nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. 2-48-714/2012, teisminio proceso Nr. 2-19-3-01272-2011-1); 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. K. (civilinė byla Nr. 2-1400-714/2013, teisminio proceso Nr. 2-19-3-01238-2013-5).

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir pasirinko gynybos taktinį būdą – siekti nušalinti ikiteisminį tyrimą atliekančius asmenis, ieškant pastarųjų veiksmuose su baudžiamojo proceso vykdymu susijusių trūkumų, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokio nuoširdaus prisipažinimo ir atitinkamai gailėjimosi dėl veikų, kurių padarymu yra kaltinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numato, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais, kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais duomenimis, įvertina kaltinamojo kaltę pagrindžiančių bei kaltinamojo gynybos įrodymų visetą, jų tikrumą bei duomenis, kurie yra pagrindiniais įrodymų šaltiniais. Įvertinus surinktų įrodymų visetą, kaltinamojo atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis,

Kaltinamasis šioje byloje nebuvo laikinai sulaikytas nebuvo.

R. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 147-148).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį, – padaryti apysunkiai nusikaltimai, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti kerštaujant, siekiant įbauginti savo buvusią sugyventinę ir vaiko motiną, šalims dėl bendro vaiko sunkiai sutariant ir bendraujant, o R. K. siekiant įgyvendinti savo kaip vaiko tėvo teises nusikalstamomis priemonėmis – taip kartu norint ir įbauginti D. M., ir jai atkeršyti; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis, neteistas, administracine tvarka 1 m. laikotarpiu nebaustas, į psichiatro ir narkologo įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį – dirba; į tai, kad byloje reiškiamas 20 000 Lt civilinis ieškinys dėl pagrobto ir sunaikinto turto, kuris kaltinamojo nėra pripažįstamas ir atlygintas; į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaltinamajam skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nustatytina artima sankcijų vidurkiams. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Teismo vertinimu yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas.

Baudžiamojoje byloje civilinės ieškovės D. M. reiškiamas 20 000 Lt civilinis ieškinys dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo teismo pripažįstamas kaip pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m.;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d. ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 m. (trejiems metams).

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams), įpareigoti 12 mėn. (dvylika mėnesių) neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsigaliojimo, nuosprendžiui įsigaliojus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo R. K. 20 000 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei D. M..

Taikytą procesinę prievartos priemonę nuosavybės teisių apribojimą, kurio metu laikinai apribotos R. K. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 20/116817 (unikalus Nr. 1997-0029-0015:0074), palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „Audi“ A2 apdegusias metalo dalis, saugomas UAB „Automagas", Algirdo g. 20, Jurbarkas, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti D. M.; automobilio „Audi“ A2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, DVD-R kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje; D. M. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „LG", kuris pakvitavimu jai grąžintas, palikti D. M. žinioje kaip jos nuosavybę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras:Teisėjas Arturas Rauktys