- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- 1-3667-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15531-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose, taip pat įpareigojant R. D. per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (4 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. D. laikotarpiu tarp 2023-09-15 ir 2023-09-18, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, tyčia sužalojo A. D. abiejų rankų žastikaulius bei stipinkaulius, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. D. 2025-02-18 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, tyčia sužalojo A. D. dešinės pusės paakio, nosies, smakro sritis bei viršutinę lūpos dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. D. 2025-04-24 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, tyčia sužalojo A. D. viršutinę lūpos dalį bei abiejų rankų plaštakas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
R. D. 2025-05-04 apie 15.39 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pargriovęs nukentėjusiąją A. B. ant grindų, tyčia su savo abiem keliais prispaudė jos šonkaulius ir, su dešine ranka sugriebęs nukentėjusiosios kairę ranką pradėjo ją sukti, po ko kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į dešinės pusės skruostą, kairės rankos pirštais sugriebė nukentėjusiajai už lūpų ir suko į kairę pusę, tris kartus su kaire ranka trenkė A. B. į lūpą, vieną kartą su kairės rankos kumščiu trenkė į žandikaulį, po ko, rankom sugriebęs A. B. už abiejų ausų pradėjo ją purtyti, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žande, smakro kairėje, viršutinėje lūpoje, nugaros dešinėje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos V piršte, kas, pagal specialisto išvadą kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta dėl visų kaltinimų. Dėl kaltinimo 2023-09-15 ir 2023-09-18 paaiškino, kad galimai taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinime, dėl 2025-02-18 kaltinimo parodė, kad mama jo neklausė, negėrė vaistų, ėjo gulti vėlai, garsiai šnekėjo, tai jis ją truputį tildė ir tikrai nepagalvojo, kad taip išeis. Naktį mamą prižiūrėdavo, nes nebūdavo kam. Dėl jo tokių veiksmų padaryti tokie sužalojimai mamai, jis ją tildė. Tildė uždėjęs ranką ant burnos. Atsimena, ką padarė mamai. Su mama ramiai kalbėjo, bet ji jo neklausė. Gailisi, kad taip padarė mamai. Dėl kaltinimo 2025-04-24 prisipažįsta, nepamena, kas ten vyko, tačiau pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą mamai. Dėl kaltinimo 2025-05-04 įvykiu pripažįsta, kad smurtavo prieš A. B. Darė valgyti, ji vaikščiojo, duris atidarinėjo, bet dūmai eidavo į kambarius. Tada kilo konfliktas, gal ir padarė sužalojimus. Pripažįsta, kad trenkė į žandikaulį, purtė sugriebęs už ausų, lūpą sumušė. Nelabai ką gali pasakyti papildomai. Buvo anksčiau teistas, prieš seserį smurtavo, už sudaužytą telefoną, bet neprisiminė. Konfliktuoja su seserim ne pirmą kartą. Kad sužalojo seserį, gailisi. Sutinka atlyginti žalą, bet neturi galimybės tai padaryti (t. 3, b. l. 57-58).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, sutinkant prokurorui ir gynėjui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja A. B. nurodė, kad 2025-05-04 apie 15.39 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būnant bute, jos brolis R. D., pargriovęs ją ant grindų, kairės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į dešinės pusės skruostą, tuo pačiu metu su kairės rankos pirštais sugriebė jai už lūpų ir suko į kairę pusę, po ko, tris kartus su kairės pusės ranka trenkė jai į lūpą, vėliau vieną kartą su kairės rankos kumščiu trenkė jai į žandikaulį, tuo metu pataikydamas jai į nosį. Vėliau abiem rankom sugriebė jai už abiejų ausų pradėjo ją kratyti, visi nurodyti R. D. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo policijos pagalbos (t. 1, b. l. 14-26).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėja A. B. nurodė, kad 2025-05-04 apie 14.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko pas tėvą A. D. ir motiną A. D. į svečius. Tame pačiame bute kartu su jos tėvais taip pat gyvena jos brolis R. D. Apie 15.00 val. jai būnant nurodytame bute, jos brolis R. D. nuėjo į virtuvę, ji tuo metu kartu su savo motina buvo svetainėje, pasiėmę juodos spalvos staliuką valgė, po ko, iš virtuvės atėjo brolis R. D. ir norėjo pasiimti tą patį juodos spalvos staliuką, kadangi be jo negali valgyti, dėl ko tarp jos ir brolio prasidėjo žodinis konfliktas. Jai kartu su motina ir broliu nuėjus į virtuvę žodinis konfliktas tęsėsi, po ko, brolis R. D. pasiėmęs virtuvinį peilį su medine rankena užsimojo ir pradėjo jai sakyti „kaip trenksiu“, tačiau vėliau jis peilį padėjo. Apie 15.39 val. jos brolis R. D. virtuvėje pradėjo gaminti kiaušinienę ir svetainės duris uždarė, tam, kad dūmai neitų į svetainę. Kadangi jos abu tėvai yra neįgalieji ir motina A. D. turi (duomenys neskelbtini), o tėvas A. D. turi (duomenys neskelbtini) ir jie dažnai vaikšto į vonios kambarį, todėl ji atidarė svetainės duris, tam kad įsileisti tėvą į svetainę, tuo metu jos brolis R. D. priėjo prie jos ir pradėjo žodžiu su ja konfliktuoti dėl to, kad atidarė duris. R. uždarius atgal duris jis pasakė „dar kartą atidarysi, pamatysi, kas bus“. R. D. tapo agresyvus, todėl ji nuėjo į miegamąjį ir pradėjo skambinti Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC), R. D. išgirdus, kad ji bendrauja su BPC darbuotojais, R. D. priėjo prie jos ir koridoriuje rankom sugriebė jai už abiejų rankų ir pargriovė ant grindų, abiem keliais prispaudė jos šonkaulius, bandydamas atimti jos telefoną, tačiau ji numetė telefoną sau už nugaros, kad jis nepasiektų. Tada dešine ranka sugriebė jai kairę ranką ir pradėjo ją sukti, o kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar, po ko, kairės rankos pirštais sugriebė jai už lupų ir pradėjo sukti į kairę pusę, tada tris kartus kaire ranka trenkė jai į lūpą, tada vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jai į žandikaulį, taip pat pataikydamas jai į nosį. Visą tą laiką ji bandė gintis uždengiant veidą rankomis. Šie R. D. veiksmai sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Jai atsistojus pradėjo bėgti kraujas, prie veidrodžio pamatė, kad jos lūpa yra prakirsta ir kraujuoja. Jai belaukiant policijos pareigūnų ruošėsi išeiti iš buto į lauką, tuo metu brolis vėl iš priekio priėjo prie jos ir abiem savo rankom paėmė jai už abiejų ausų ir pradėjo ją kratyti. Dėl išvardintų jos brolio R. D. veiksmų, ji pajuto stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Skausmą vertina 8 balais iš 10. Nori paminėti, kad visą įvykį, taip pat matė jos motina ir galimai tėvas. Bijo, kad R. D. vėl gali smurtauti prieš ją, nes prieš metus dėl smurto artimoje aplinkoje jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat bijo dėl savo tėvų saugumo (t.1, b. l. 14-26).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad įvykio dieną ji buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso jos tėvams. Bute gyvena jos motina A. D., tėvas A. D., brolis R. D., brolis niekur nedirba, niekuo neužsiima, gyvena iš tėvų pensijos. 2025-05-04 apie 14.40 val. atvyko aplankyti savo tėvų. Konfliktas prasidėjo, nes brolis neleido jai atidaryti kambario durų, kad neitų iš virtuvės kepamo maisto kvapas. Konflikto iniciatorius buvo R. D., jis dažnai be aiškios priežasties sukelia problemas lygioje vietoje. R. D. tiesiog nori valdyti ir kontroliuoti kitus, nes jam nepatinka, kai kažkas ateina į namus ir pradeda šeimininkauti. R. D. prieš ją pradėjo naudoti fizinį smurtą tada, kuomet ji nuėjusi į miegamojo kambarį skambinti bendruoju pagalbos numeriu, brolis išgirdęs supyko, atėjo pas ją iš virtuvės, ir jiems būnant koridoriuje tarp miegamojo kambario, su abiem rankom sugriebė jai už abiejų rankų, pargriovė ją ant grindų, po ko, su savo abiem keliais prispaudė jos šonkaulius su tikslu atimti jos telefoną. 2025-05-04 ji pateikė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė visas tikslias įvykio aplinkybes dėl fizinio skausmo sukėlimo, kurį patyrė iš brolio R. D. pusės. Šiuo metu nesugebėtų ir vėl tiksliai atkurti visos įvykio sekos, nes brolis naudojo daug įvairių fizinio smurto veiksmų, kurie greitai sekė vienas po kito. Taip pat nori paaiškinti, kad jai sunku prisiminti tikslius R. D. veiksmus jos atžvilgiu, nes už jo nugaros stovėjo motina A. D., kuri bandė ją gelbėti ir atitraukti R. D. nuo jos. Dėl to ji labiau susikoncentravo į motinos saugumą, nei į R. D. fizinio smurto panaudojimą prieš ją. Nori nurodyti, kad po šio įvykio lankėsi (duomenys neskelbtini), jai buvo susiūta dešinės pusės viršutinė lūpa. Šis sužalojimas atsirado po to, kai jos brolis sugriebė ją už dešinės pusės lūpų su kairės rankos pirštais ir pradėjo jas sukti į kairę pusę ir po to jis tris kartus trenkė jai į dešinės pusės lūpą su kairės pusės ranka. Brolis, tokiais savo veiksmais, jai prakirto lūpą, bėgo kraujas, todėl jai ir siuvo tą minėtą lupą. Taip pat lankėsi dėl savo sužalojimų (duomenys neskelbtini) – lankėsi dėl kairės rankos piršto lūžio. Šį sužalojimą jai padarė brolis, kai jis atiminėjo iš jos telefoną: R. D. dešine ranka sugriebė jos kairę ranką ir pradėjo ją sukti. Be to, R. D. vieną kartą kairės rankos kumščiu vienu metu spaudė, po to trenkė jai į dešinę žandikaulio pusę bei smakrą, taip pat pataikydamas į nosį. Po šių R. D. veiksmų ant dešinės žandikaulio pusės ir nosies srityje, kur brolis jai smogė, atsirado kraujosruvų, o po smūgio smakre jai atsirado skausmas apatinių dantų srityje. Taip pat dėl visų R. D. sukeltų sužalojimų kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Dėl anksčiau išvardintų jos brolio R. D. veiksmų patyrė stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki šios dienos. Pareiškime teigė, kad brolis R. D., būdamas virtuvėje, pasiėmęs virtuvinį peilį su medine rankena, užsimojo ir pradėjo jai sakyti „kaip trenksiu“. Nemano, kad šie brolio grasinimai buvo realūs, ir nemano, kad jis su peiliu jai būtų padaręs kažką blogo, kadangi jis tik užsimojo, bet iškart peilį nuleido ir toliau sau ramiai gaminosi maistą. Taip pat nori papasakoti, kad jos brolis fizinį smurtą naudojo ir prieš jos motiną. Turi telefone nuotraukas, kuriose užfiksuota kraujosruvų ant jos motinos A. D. veido, rankų ir kitų kūno sričių, kurias galimai padarė jos brolis R. D. Jeigu nuotraukų reikės, galės pateikti ikiteisminio tyrimo eigoje. Taip pat jos motina jai pasakojo, kad R. D. kiša jai į burną skudurą, nes jis nori ją nutildyti, kai mama dažnai verkia. Ir pati yra mačiusi, kai brolis buvo užsilipęs ant mamos ir jai kažką darė, tačiau tiksliai ką darė nespėjo tuo metu pamatyti. Be to, jos motina dažnai verkia prieš jai išvažiuojant iš tėvų namų, nes bijo pasilikti viena, kai brolis yra namie. Motina netgi sakė ir rodė ženklais, kad brolis ją muša. Dėl anksčiau minėtų brolio sužalojimų ar naudojimo fizinio smurto prieš motiną jie niekur nesikreipė. Prieš tėvą brolis jokio smurto nenaudoja, kadangi tėvas niekur nesikiša ir R. D. netrukdo. Nori paminėti, kad visą įvykį matė jos motina ir galbūt tėvas. Tačiau jos tėvai yra neįgalieji – motina A. D. turi (duomenys neskelbtini), o tėvas A. D. – (duomenys neskelbtini). Dėl to jos tėvai greičiausiai negalės tiksliai papasakoti apie įvykį, nes taip pat turi atminties sutrikimų dėl savo amžiaus bei anksčiau paminėtų diagnozių. Nori ir vėl pridurti, tai jog savo brolio labai bijo, kadangi R. D. vėl gali smurtauti prieš ją, nes prieš metus dėl smurto artimoje aplinkoje jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat bijo dėl savo tėvo ir motinos saugumo. Broliui kažkuriais metais buvo paskirtas smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderis, kadangi tada brolis psichologiškai smurtavo prieš ją ir prieš motiną A. D. (užrakino duris, neleido išeiti į kiemą, reikalavo jam gaminti maistą). Kai buvo išrašytas minėtas orderis, brolis gyveno savo automobilyje. R. D. planuojama paleisti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini), todėl yra didžiulėje baimėje, nes nežino, kaip jis elgsis ir kaip su juo pačiu bendrauti po šio įvykio (t. 1, b. l. 139-143).
Nukentėjusiosios A. B. apžiūros metu nustatyta, kad ant jos dešiniojo žando matomas paraudimas, ant viršutinės lūpos dešinės pusės matoma atvira žaizda. Apžiūrint ausis matomi paraudimai. Ant kairės rankos delno ir mažylio piršto krumplių matoma hematoma su patinimu. Daugiau matomų akivaizdžių sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 71-73).
Specialisto išvadoje Nr. G 1587/2025 (01) nurodyta, kad A. B. nustatyta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žande, smakro kairėje, viršutinėje lūpoje, nugaros dešinėje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos V piršte, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1 b. l. 126-130).
Liudytoja R. V. parodė, kad šiuo metu ji su seserimi prižiūri savo tėvus, motiną A. D., kuri serga (duomenys neskelbtini) ir tėvą A. D., kuriam yra buvęs (duomenys neskelbtini), jis nesuvokia tam tikrų dalykų, šlubuoja atmintis. Jos tėvų galimybės apklausti nėra, kadangi jie visiškai nebendraujantys, nekalba, turi problemų su atmintimi, negali tinkamai savimi pasirūpinti, sunkiai vaikšto. Globa ar rūpyba niekam nėra priskirta, jos tik su seserimi A. B. turi įgaliojimus veikti tėvų vardu. Brolis R. D. gyvendamas pas tėvus bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyveno kaip šiltnamio sąlygomis iš tėvų pensijos, o pats niekur nedirbo. Jų santykiai su R. D. prasti, jų išvis nebuvo, jautėsi visą laiką įtampa, kadangi R. D. yra labai impulsyvus, jam neįmanoma pasakyti nei žodžio, jis mėgsta vadovauti, nurodinėti. R. D. elgiasi kaip karalius, tačiau gyvena ir elgiasi kaip bomžas, nesusitvarko, nesiprausia. Žodžiu – nevala. R. D. tėvais nesirūpina tik rėkia ant jų, kad šviesos neišjungia, kad naktimis nemiega, kad garsiai kalba ar durų neuždaro, dėl tokių menkniekių jis suagresyvėja, tampa nevaldomas. Kai R. D. gyveno pas tėvus bute, jos kiekvieną dieną atvažiuodavome pas tėvus, o tik naktį R. D. likdavo su tėvais vienas namuose. Kažkada sesuo A. B., prieš kiek tiksliai laiko neatsimena, šiais metais užklupo, kad brolis R. D. esant mamai savo kambaryje ant lovos gulint ant nugaros, jis su skuduru, rankom ar pagalve tiksliai neatsimena sesės pasakojimų, R. D. dusino motiną A. D., po ko ne kartą pastebėjo su seserimi, kad ant mamos veido ir lūpų srities buvo atsiradusios kraujosruvos, žaizdos, galimai tai buvo R. D. veiksmų pasekmės. Šių metų balandžio mėnesį vežė motiną A. D. pas gydytojus į (duomenys neskelbtini), po ko, atvykus gydytojams pasakė, kad apžiūrėtų motinos kūną ir užfiksuotų ant motinos esančius sužalojimus, gydytojams ir pasakė, kad sužalojimus galėjo padaryti brolis R. D. (ligoninėje esant motinai buvo sužalojimai ant lūpos srities, kraujosruvos ant riešų), tiksliai neatsimena visų sužalojimų. Dažnai matydavo sužalojimus ant motinos rankų, veido, nosies, barzdos, lūpų, ausų sričių. Motina savęs žaloti nelinkusi, pati sužalojimų tokių negalėjo niekaip pasidaryti. Dėl R. D. veiksmų prieš motiną į policiją nesikreipė, kadangi visada bandė žiūrėti žmoniškai, kalbėjo su R. D., tarėsi, sakydavo, kad jis taip nesielgtų, gailėjo jo, nes visgi brolis, šeimos narys. R. D. visą gyvenimą buvo beprotiškai užsispyręs, jam nei žodžio negalima pasakyti, viskas turi būti kaip jis nori, ar kaip jis pasakys, nori visiems vadovauti, nurodinėti. 2023 metais vasaros metu, kadangi buvo šilta jie su R. D. žodiškai susikonfliktavo, po ko R. D. jai trenkė į veido sritį su savo dešine ranka, po ko buvo nutirpę dešinė veido sritis, bet dėl šių R. D. veiksmų ji niekur nesikreipė nei į policiją, nei į jokias gydymosi įstaigas, tačiau dėl tokio R. D. elgesio buvo vienas momentas, kad ji tiesiog pusantrų metų nevažiavo pas tėvus, gydėsi nuo depresijos, tik sesuo stipri ji ir toliau lankė tėvus, apsiėmė pilnai juos prižiūrėti. Taip pat nori pridurti, kad visą laiką jos su seserimi A. B., tėvų buto duris atrakinėja drebančiomis rankom, nes atrakinus duris nežino ko tikėtis iš R. D., jo bijojo ir iki šio momento bijo. Pirmą kartą policiją kvietė sesuo, tikslių metų neprisimena, kai R. D. sumušė A. B., po ko R. D. buvo išrašytas nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, dėl to jis miegodavo automobilyje, kadangi jis neturi nei draugų, nei kitų artimų giminaičių, kurie galėtų jį priimti gyventi, kitos gyvenamosios vietos be tėvų jis neturi. Paskui buvo dar du kartai, kai jis sumušė seserį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau visų įvykio aplinkybių ji nežino, kadangi tie įvykiai pakliuvo tuo metu, kai gydėsi nuo depresijos ir sesuo jai nieko nepasakojo, kad jos nenervintų, tik vėliau ji sužinojo. 2025-05-04 įvykis buvo ketvirtas, kai seserį ir vėl R. D. sumušė dėl ko ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15531-25. R. D. vis skundėsi, kad jis naktimis neišsimiega, nes motina ir tėvas jam trukdo. Tą dieną, 2025-05-04 ji atvyko ryte pas tėvus, R. D. nuo pat ryto buvo nusiteikęs agresyviai, kabinėjosi prie nereikšmingų dalykų. Vienu momentu jai esant tualeto tarpduryje, tuo metu padėjo tėveliui atlikti gamtinius reikalus, o koją buvo užkišusi tarpduryje, po ko, R. D. stipriai pradėjo su tualeto durimis spausti jos koją, po ko, ji iš skausmo įkišo savo ranką ir pasakė R. D. , kad nustotų, nes jai skauda ir R. D. nusiramino. Tarp jų tą dieną su R. D. nebuvo jokių konfliktų, jis be priežasties taip elgiasi, galimai jis bando tokiais veiksmais išprovokuoti konfliktą, specialiai erzina. Apie 14 val. atvyko sesuo A. B. jos pakeisti, o ji išvažiavo namo. Po valandos ar pusantros paskambino A. B. ir pasakė, kad ji konfliktavo su R. D. dėl durų, kad neva ji neuždarė durų, po ko pradėjo skandalą ir prieš seserį panaudojo fizinį smurtą, kai sesuo, būdama buto koridoriuje, skambino policijai, R. D. pamatęs ir išgirdęs labai supyko, bandydamas atimti telefoną griebė A. B. už lūpų jas suko, dėl ko trūko lūpa, nes galimai jis norėjo ją užčiaupti ir kažkuriuo momentu suėmęs už kairės rankos, suko ir penktąjį kairės rankos pirštą, dėl ko buvo padarytas piršto išnirimas, visų sesers pasakotų aplinkybių tiksliai atsiminti negali. Pirmiausia atvažiavo policija, kuri R. D. pasodino į tarnybinį automobilį, o vėliau atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė R. D. į (duomenys neskelbtini) ligoninę, A. B. vyko kartu į (duomenys neskelbtini) ligoninę, paskui grįžusi vyko pas gydytojus dėl savo sužalojimų. Tik nori dar kartą priminti, kad jos R. D. bijo, jis yra neprognozuojamas, nenori, kad jis grįžtų atgal pas tėvus, nes jis vėl gali prieš juos fiziškai smurtauti. Gali pasakyti, kai R. D. užeina tokie agresyvumo protrūkiai, jam nesvarbu, kas bus po ranka, ar prieš ką jis smurtaus, muša visus kas pasitaiko jo kelyje, jis tiesiog neadekvatus, psichiškai jam tikrai kažkas negerai, anksčiau R. D. buvo agresyvus, tačiau nebuvo tokių protrūkių iki fizinio smurto ar tokio jo neprognozuojamo elgesio, nežino kas jam pasidarė. (duomenys neskelbtini) R. D. nesigydė anksčiau, tik vieną kartą kai jį išvežė po įvykio 2025-05-04, tačiau dar pamena, kad motina kažkada buvo nuvedusi vieną kartą jį pas (duomenys neskelbtini), kai jam buvo galimai apie 30 metų, kur jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam yra (duomenys neskelbtini), ar kažkas panašaus, tiksliai atsiminti negali, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas (t.1, b. l. 183-187).
Garso įrašo pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92385353471 apžiūros metu nustatyta, kad , skambučio pradžia_yra 2025-05-04 15_39.38. Pranešėja BPC nurodo, kad brolis, gyvenantis su neįgaliais tėvais, kelia įtampą – nuo ryto triukšmauja, grasino peiliu, neleidžia atidaryti ar uždaryti durų, rėkia, gąsdina. Jis blaivus, įtariami psichikos sutrikimai. Nukentėjusių nėra, tačiau pranešėja prašo iškviesti policijos ekipažą ir medikus jam pačiam. Asmuo – apie 50 m., adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini), 4 aukštas. Įrašo pabaigoje girdimas triukšmas ir moters riksmai.
Įraše pavadinimu ID 92385353471 užfiksuota, kaip pranešėja vėl skambina BPC – teigia, kad brolis ją užpuolė, sumušė, prakirto lūpą. Ji laukia lauke, adresas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusių tėvų viduje paliko (neįgalūs, mama po operacijos), bijo dėl jų saugumo. Pranešėja greitosios sau neprašo, bet medikų pagalbos reikėtų brolio būklei įvertinti. BPC patvirtina, kad policija ir greitoji iškviestos, nurodo saugiai laukti (t. 1, b. l. 59-62).
Policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūros metu nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta į (duomenys neskelbtini). Lauke juos pasitinka pranešėja, teigdama, kad brolis ją mušė ir namuose liko neįgalūs tėvai. Ji nurodo, kad brolis anksčiau grasino peiliu, smurtauja fiziškai ir psichologiškai. Pareigūnai įeina į butą, sulaiko vyrą (jis blaivus, peilių nerasta). Vyras neigia smurtą, teigia, kad konfliktas kilo dėl neuždarytų durų. Moteris nurodo, kad buvo mušama, tampoma už ausų, bandyta atimti telefoną, patirta fizinė skausmo ir žaizdų.
Vaizdo įraše „export-6ow61“ (2025-05-04 16:53–17:09) toliau atliekami procesiniai veiksmai: priimamas moters pareiškimas, ji rodo vietą, kur vyko konfliktas. Apklausos metu bandoma kalbinti neįgalią motiną, kuri patvirtina, kad matė konfliktą. Moteris pasakoja, kad brolis ją mušė, o mama po operacijos bandė ją ginti. Taip pat minima, kad anksčiau motina buvo patyrusi mėlynių, tačiau tą dieną naujų sužalojimų nėra. Moteris nurodo, kad brolis neprognozuojamas ir grasino peiliu.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apklausos metu A. B. pateikė nuotraukas, darytas 2025 m. vasario ir balandžio mėnesiais, kuriose, pasak jos, užfiksuoti galimi kraujosruvų pėdsakai ant motinos rankų ir veido. Anot nukentėjusiosios, šie sužalojimai galimai atsirado dėl R. D. panaudoto fizinio smurto prieš jų motiną. A. B. teigimu, brolis prieš motiną smurtavo ir anksčiau, todėl nukentėjusioji pateikė papildomas nuotraukas, darytas 2023–2024 metais, kuriose taip pat matyti galimi sužalojimų požymiai. Nukentėjusioji išreiškė rimtą susirūpinimą ir baimę dėl savo ir motinos saugumo, nes jos brolis R. D. šiuo metu yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) skyriuje, o jo paleidimo data numatyta (duomenys neskelbtini) 10 val. Pradinė paleidimo data buvo numatyta (duomenys neskelbtini), tačiau susisiekus telefonu su gydančia gydytoja paaiškėjo, kad dėl ligos (šiuo metu pacientas gydomas antibiotikais) paleidimas buvo atidėtas. Taip pat susisiekus telefonu su nukentėjusiąja A. B., ji paaiškinto, kad tėvų globa ir slauga šiuo metu nėra oficialiai priskirta jokiam asmeniui. Tik A. B. ir jos sesuo R. V. turi notariškai patvirtintus įgaliojimus tėvų vardu veikti įvairiais klausimais (t.1 b. l. 144-145).
A. B. pateikė fotonuotraukas su A. D. nustatytais sužalojimais (t. 1, b. l. 147-170).
Tarnybiniame pranešime dėl liudytojų apklausos nurodyta, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mačiusių įvykį, apklausti nepavyko dėl asmenų fizinės būklės ir sveikatos sutrikimų. Bandant apklausti motiną A. D., kuri serga (duomenys neskelbtini) liga, pastaroji nurodė mačiusi įvykį, tačiau dėl sveikatos būklės detalesnės informacijos pateikti negalėjo. Bandant apklausti tėvą A. D., šis į pateiktus klausimus neatsakė (t. 1, b. l. 133-134).
Apžiūrėtas peilis, paimtas iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Peilis turi medinę rankeną su dviem auksinės spalvos metaliniais taškiukais. Geležtė metalinė, su užrašu „Aramontana stainless steel“. Ant ašmenų matomi pabraižymai ir neaiškios kilmės medžiagos likučiai. Ant rankenos matomos dėmės, pablukimai, kas rodo, kad peilis yra naudotas ir dėvėtas. Bendras peilio ilgis apie 19 cm, iš kurių geležtės ilgis apie 9 cm, o rankenos ilgis apie 10 cm (t. 1, b. l. 47-49).
Peilis perduotas laikinai saugoti į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo skyrių ir sandėlių skyrių (t. 1, b. l. 54-55).
Nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. D. priklausantiems 60,93 Eur (t. 2, b. l. 95-96).
Įtariamojo apklausos matu R. D. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam yra aiški ir suprantama. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. (duomenys neskelbtini) ligoninėje yra gydytas vieną kartą, tai yra šiais metais nuo (duomenys neskelbtini) iki šiandien dienos (duomenys neskelbtini). Savo tikslios diagnozės nežino, dėl kokių priežasčių jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, taip pat nežino. Priklausomybių ligų centre neregistruotas, nors retkarčiais prie progos vartoja alkoholį (žiūrint krepšinį, esant kažkokioms šventėms ir panašiai). Galvos traumų neturėjęs. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu bute (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis adresas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, kito būsto ar gyvenamosios vietos neturi. Butas priklauso jo tėvams. Tame minėtame bute gyvena kartu su savo motina A. D., ir tėvu A. D.. Jo tėvai abu yra pensininkai. Mama serga (duomenys neskelbtini), o tėtis yra po 2011 m. (duomenys neskelbtini). Jis yra bedarbis, neturi jokių pastovių pajamų, jį išlaiko tėvai. Kodėl šiuo metu neieško darbo, kadangi neranda sau patrauklaus ir tinkamo, kuriame jam mokėtų virš 1 000 EurEur. Dėl įtarimų apie panaudotą fizinį smurtą 2023 metais ir 2025 metais savo motinos A. D. atžvilgiu sutinka, kadangi motina dažnai naktimis nemiega, o vaikšto, garsiai burba, neleidžia jam miegoti, trukdo jo ramybę. Toks, jo manymu, motinos įkyrus elgesys prikelia jį iš miegų, po ko negali niekaip užmigti ir tinkamai pailsėti, tas jį erzina. Taip pat, kas jį dar labai erzina, kai motina nakties metu pradeda tvarkyti spintas, traškinti maišeliais bei kitais įvairiais daiktais. Dėl tokių motinos veiksmų jis jai reiškia pretenzijas, tačiau motina visiškai jo neklauso, nepaiso jo prašymų. Nori pasakyti, kad tikrai galėjo griebti motinai už rankų, galėjo ir pastumti. Taip pat buvo sugriebęs motinai už lūpų, kad motina nekalbėtų. Kai motiną griebdavo už rankų, motina spyriojosi, priešinosi dėl ko ir galėjo atsirasti sužalojimai, kurie yra paminėti jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Visų pranešime apie įtarimą detalių apie panaudotą fizinį smurtą prieš motiną, negali įvardinti, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas. Ką gali pasakyti apie įvykį 2025-05-04, tikslaus laiko neatsimena, dienos metu atvažiavo A. B., aplankyti tėvų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jo sesuo A. B. daugiausia ir prižiūri jų tėvus, o kita sesuo R. V. tvarko tėvų butą, o jis to nedaro. Nori paminėti, kad kartais mama išeina su seserimis pasivaikščioti lauke, o tėtis dėl patirto (duomenys neskelbtini) to padaryti negali. Jis su motina niekur neina. Maisto produktų pirkimu daugiausiai taip pat rūpinasi A. B. Tą įvykio dieną jis kepė kiaušinienę virtuvėje, dėl ko į kambarį sklido dūmai. Jis keletą kartų uždarė duris, o sesuo praeidama ir ieškodama mamos drabužių, po ko vaikščiodama iš kambario į koridorių, tas duris vis palikdavo atviras. Po šių sesers veiksmų jis pasakė, kad A. B. uždarytų duris, nes ir pati dažnai rėkia, kuomet pati gamina maistą, kad visur pilną dūmų ir kad uždarytų virtuvės duris. Po to, kai jis A. B. pasakė uždaryti duris, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau A. B. nebuvo nei sugriebęs, nei sudavęs ir visų kitų fizinio smurto veiksmų, kurie parašyti pranešime apie įtarimą tikrai nepanaudojo savo sesers A. B. atžvilgiu. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, dėl ko sesuo iškvietė policijos pareigūnus jis tikrai nežino. Mano, kad dėl peilio jam iškvietė policijos pareigūnus, nes tuo metu valgė kiaušinienę su šakute ir peiliu, o A. B. galimai pagalvojo, kad nori smurtauti su peiliu prieš ją, kodėl ji taip galėjo pagalvoti tikrai negali pasakyti. Kai atvyko policijos pareigūnai, jį iškart išsivedė, uždarė į tarnybinį automobilį ir po kurio laiko išvežė. Policijos pareigūnai jį atvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę iš kurios jis šiandien buvo paleistas ir vėl sulaikytas policijos pareigūnų ir atvežtas į areštinę. Papildomai nori pasakyti, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto prieš A. B. buvo 2024 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal šį tyrimą jam buvo paskirtas laisvės apribojimas pusei metų (t. 2, b. l. 133-136).
Papildomai įtariamasis R. D. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam yra aiški bei suprantama. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Lieka prie savo ankstesnių duotų parodymų. Kol jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas jis gyveno asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su savo tėvais. Šis adresas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, kito būsto ar gyvenamosios vietos neturi, jokių kitų draugų, giminaičių apart seserų ir tėvų daugiau neturi kur galėtų apsistoti, kai jam bus paskirta kardomoji priemonė. Bandys tartis laikinai pagyventi pas seserį R. V., kol įsidarbins ir susiras savo gyvenamąjį būstą. Minėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso jo tėvams. Kaip ir minėjo tame bute gyvena kartu su savo motina A. D. ir tėvu A. D. Jo tėvai abu yra pensininkai. Mama serga (duomenys neskelbtini), o tėtis yra po 2011 m. patirto (duomenys neskelbtini), po ko turi taip pat komplikacijų ir kitų sveikatos problemų. Taip pat nori pasikartoti, kad jis yra bedarbis, neturi jokių pastovių pajamų, jį išlaiko tėvai, tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja įsidarbinti. Šiuo metu kalėjime vartoja vaistus nuo spaudimo ir vaistus ramiam miegui, po kurių visą dieną miega. Vaistai miegui buvo jam išrašyti (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei taip pat vieną kartą į mėnesį jam yra leidžiami vaistai, kuriuos taip pat jam išrašė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau nežino kam jie skirti. Dėl įtarimų apie panaudotą fizinį smurtą 2023 metais ir 2025 metais savo motinos A. D. atžvilgiu sutinka, lieka prie anksčiau duotų parodymų, kadangi motina dažnai naktimis nemiega, o vaikšto, garsiai burba, neleidžia jam miegoti, trukdo jo ramybę, todėl jo tokie veiksmai buvo išprovokuoti. Tačiau jis nenaudojo tokių fizinių veiksmų, kurie galėtų palikti tokius sužalojimus ar kraujosruvas, kurie yra paminėti jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Apie 2025-05-04, dienos įvykį parodymus jau yra davęs todėl lieka prie savo ankstesnių duotų parodymų. Dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažįsta, tą dieną prieš seserį A. B. fizinio smurto nenaudojo. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 153-156).
Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-279/2025 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 56).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 238,61 Eur sumai (t. 1, b. l. 60-61).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 1 037,48 Eur sumai (t. 1, b. l. 71-72).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. D. kaltė padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas teisme kaltinamasis R. D. savo kaltę pripažino dėl visų nusikalstamų veikų padarymo. Dėl smurtavimo prieš savo motiną A. D. 2023-09-15 ir 2023-09-18 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad motina dažnai naktimis nemiega, o vaikšto, garsiai burba, neleidžia jam miegoti, trukdo jo ramybę, tai jį prikelia iš miegų, po ko negali niekaip užmigti ir tinkamai pailsėti. Motina nakties metu pradeda tvarkyti spintas, traškinti maišeliais bei kitais įvairiais daiktais. Jis nurodė, kad tikrai galėjo griebti motinai už rankų, galėjo ir pastumti, taip pat buvo sugriebęs motinai už lūpų, kad motina nekalbėtų, kai motiną griebdavo už rankų, motina spyriojosi, priešinosi, dėl ko ir galėjo atsirasti sužalojimai, kurie yra paminėti jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Tačiau detalių apie panaudotą fizinį smurtą prieš motiną negali įvardinti, nes praėjo daug laiko. Iš A. B. pateiktų fotonuotraukų, pavadinimais 20230918-212423, 20230918-212416, 20230915-184630, 20230915-184635 ir 20230915-184654, matyti, kad jose užfiksuota nukentėjusioji A. D. su kraujosruvomis rankose, petyje, kas atitinka kaltinime nurodytus sužalojimus žastikauliuose ir stipinkauliuose. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Apie tai, kad motinos atžvilgiu smurtavo R. D., patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B., kuri parodė, kad motina dažnai verkia prieš jai išvažiuojant iš tėvų namų, nes bijo pasilikti viena, kai brolis yra namie; motina netgi sakė ir rodė ženklais, kad brolis ją muša. Tai taip pat patvirtino liudytoja R. V., kuri parodė, kad ji dažnai matydavo sužalojimus ant motinos rankų, veido, nosies, barzdos, lūpų, ausų sričių. Pasak jos, motina savęs žaloti nelinkusi, pati tokių sužalojimų negalėjo niekaip pasidaryti. Ji dėl R. D. veiksmų prieš motiną į policiją nesikreipė, nes visada bandė žiūrėti žmoniškai, kalbėjo su R. D., tarėsi, sakydavo, kad jis taip nesielgtų, nes jis – brolis, šeimos narys.
Tai, kad R. D. 2025-02-18 smurtavo motinos A. D. atžvilgiu įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, pagal kurį parodė, kad mama jo neklausė, negėrė vaistų, ėjo gulti vėlai, garsiai šnekėjo, jis tokiu būdu ją tildė, t. y.uždėjo ranką ant burnos. Jo kaltę taip pat įrodo fotonuotraukos 20250218-231006, 20250218-100005, 20250218-093127, 20250218-230945, 20250218-095959, 20250218-0931138, 20250218-093142, 20250218-093131, 20250218-231001, 20250218-093120, kuriuose užfiksuoti A. D. padaryti sužalojimai, nukentėjusiosios A. B. ir liudytojos R. V. parodymai.
R. D. kaltę dėl smurtavimo prieš motiną A. D. 2025-04-24 įrodo jo paties prisipažinimas, A. B. 2025-05-15 pateiktos fotonuotraukos, nukentėjusiosios A. B. ir liudytojos R. V. parodymai.
R. D. kaltę dėl smurtavimo sesers A. B. atžvilgiu įrodo jo paties prisipažinimas, kad tuo metu, kai jis darė valgyti, ji vaikščiojo, duris atidarinėjo, bet dūmai eidavo į kambarius, tada kilo konfliktas, gal ir padarė sužalojimus, trenkė į žandikaulį, purtė sugriebęs už ausų, lūpą sumušė. Konfliktuoja su seserim ne pirmą kartą. Gailisi, sutinka atlyginti žalą. R. D. kaltę šiame kaltinime įrodo ir A. B. pareiškime nurodytos aplinkybės, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos R. V. parodymai, specialisto išvada Nr. G 1587/2025 (01), pagal kurią A. B. nustatyta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žande, smakro kairėje, viršutinėje lūpoje, nugaros dešinėje, dešiniame dilbyje, kairės plaštakos V piršte, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
BK 38 straipsnis nurodo, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji A. D. yra kaltinamojo R. D. motina, o A. B. yra kaltinamojo sesuo, kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. D. padarė 4 tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl R. D. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiosioms A. D. ir A. B. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai, tačiau dėl nuolatinio R. D. smurtavimo A. B. nurodė jaučianti baimę tiek dėl savo, tiek dėl savo motinos saugumo. R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis R. D. 2025-02-18, 2025-04-24 ir 2025-05-04 veikas padarė būdamas teistas, todėl jis pripažintinas recidyvistu, kas dėl nurodytų veikų padarymo laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
R. D. praeityje vieną kartą teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtavimą savo sesers A. B. atžvilgiu, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, įskaitant už tai, kad nesilaikė smurto artimoje aplinkoje orderiu numatytų įpareigojimų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamojo R. D. veiksmai motinos A. D. ir sesers A. B. atžvilgiu nebuvo atsitiktiniai ir atskleidžia abejingą kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei įstatymais reglamentuotas elgesio normas.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti R. D. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės minimumui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį R. D. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. D. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. D. paskirta bausmė BK 64 straipsnio tvarka bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, kuri yra 22 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad R. D. neatliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirto įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ši baudžiamojo poveikio priemonė nuosprendžiu jam skirtina.
V. Kiti klausimai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 238,61 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. B. gydymo išlaidų priteisimo ir prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis R. D. pripažino jam teikiamą civilinį ieškinių ir nurodė, kad sutinka jį atlyginti, įvertinus byloje esančius duomenis, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 037,48 Eur ligos išmokos išmokėjimo nukentėjusiajai A. B.. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad 1 037,48 Eur sumą sudaro tai, kad A. B. nuo 2025-05-05 iki 2025-05-13 buvo nedarbinga, išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kurių suma yra 1 037,48 Eur. Šią sumą pagrindžia tiek pats ieškinys, tiek byloje esantys dokumentai, todėl ji laikytina įrodyta ir priteistina iš kaltinamojo R. D.
Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius prokuroro 2025-07-02 nutarimu, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. D. turtui – pinigams, paimtiems kratos metu: 60,93 Eur. Siekiant užtikrinti tinkamą teismo nuosprendžio įvykdymą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies, susijusios su civilinių ieškinių išieškojimu, įvykdymo.
Kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam R. D. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Vokas su kompaktine plokštele paliktinas saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam R. D. teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jų teise į gynybą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023-09-15 – 2023-09-18 nusikalstama veika), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025-02-18 nusikalstama veika), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025-04-24 nusikalstama veika), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2025-05-04 nusikalstama veika), ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. D. paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, kuri yra 22 dienos, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių ir 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti suėmime nuo 2025-05-20 išbūtą laiką.
R. D. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti R. D. per 6 mėnesius nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. D. 238,61 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 61 centą) nukentėjusiosios A. B. gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti šios institucijos naudai iš R. D. 1 037,48 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus ir 48 centus).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. D. turtą – 60,93 Eur, palikti galioti iki bus įvykdyta šio teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių išieškojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kompaktinę plokštelę su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.