Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-576-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-21
Bylos Nr.
2S-576-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27373-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
V. M., A. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-576-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27373-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui (toliau – CMS) dėl įpareigojimo įregistruoti bendrą gyvenimą (partnerystę) nesudarius santuokos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai V. M. ir A. P. ieškiniu prašė įpareigoti valstybę, Vilniaus miesto savivaldybės CMS ar kitą valstybės įgaliotą įstaigą užregistruoti jų bendrą gyvenimą (partnerystę) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovų ieškiniui reikėtų taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514-516 str. normas, ir teismas ginčą nagrinėtų tik tada, jeigu CMS atsisakytų civilinės būklės aktą registruoti ir toks atsisakymas teismui būtų pateiktas. Taip pat pažymėjo, kad nesant įstatymo dėl partnerystės įregistravimo tvarkos, teismas negali taikyti CK normų dėl partnerystės santykių tarp vyro ir moters šalims, o tuo pačiu ir įpareigoti valstybę, CMS ar kitas įstaigas registruoti ieškovų partnerystę.

Šalies argumentai

Ieškovai V. M. ir A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir ieškovų ieškinį priimti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo akivaizdų ieškovų suinteresuotumą bylos baigtimi, atsižvelgiant į tai, ieškovai turi teisę ginti savo pažeistus interesus, ką jiems užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Situacija, kai keliolika metų įstatymų leidėjas ignoruoja daugybės žmonių teisėtus lūkesčius, nepriimdamas teisės aktų, būtinų realizuoti CK šeimos teisinių institutų, vertintinas kaip teisinis vakuumas, kurį tiesiogiai taikydamas Konstituciją, Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei bendruosius teisės principus, turėtų ištaisyti bendrosios kompetencijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų V. M. ir A. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės CMS dėl įpareigojimo įregistruoti bendrą gyvenimą (partnerystę) nesudarius santuokos.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos.

Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. CPK 514 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovams keliant klausimą tik dėl bendro gyvenimo (partnerytės) įregistravimo, t.y. civilinės būklės akto registravimo, daroma išvada, kad toks jų prašymas nagrinėtinas ne ginčo, o ypatingosios teisenos, t.y. CPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, vadovaujantis CPK 514 straipsnio 1, 3 dalimis, pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, ne tik koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, bet ir kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju apeliantai įrodymų, kad būtų kreipęsi į CMS dėl civilinės būklės akto įregistravimo teismui nepateikė.

Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d., 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas