Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. U. (toliau – ir Pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. S. prašymą dėl turto arešto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. vasario 9 d. gautas Pareiškėjos atstovo advokato M. S. prašymas, kuriuo prašoma panaikinti turto areštą pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pritaikytas tardytojo leitenanto 1999 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1/13-1658, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1⁶-38-2001 nuspręsta nukentėjusiojo F. Z. civilinį ieškinį 5117 litų sumai patenkinti pilnai, priteisti iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo F. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5117 litų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. įvykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 7 d. nuosprendį, sumokėjo nukentėjusiajam 5117 litų grynais pinigais, tačiau turto areštas pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu Užupio g. 21, Mickūnai, Vilniaus r. sav., kuris buvo pritaikytas tardytojo 1999 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1/13-1658, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį minėtoje baudžiamojoje byloje, nebuvo panaikintas.

Apie teisme gautą Pareiškėjos atstovo advokato M. S. prašymą buvo pranešta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai ir pasiūlyta skubos tvarka, iki 2024 m. vasario 19 d. pateikti atsiliepimą dėl prašymo, tačiau iki 2024 m. vasario 20 d. atsiliepimo ar kitų prašymų negauta.

1961 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (įstatymo su vėlesniais pakeitimais redakcija) 195 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui ar transporto priemonei arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas arba transporto priemonė. Turtui areštas gali būti uždedamas kartu su poėmiu ar krata arba skyrium nuo jų. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad arešto turtui uždėjimas panaikinamas tardytojo nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. Pagal šio straipsnio 8 dalį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. 2001 m. balandžio 18 d. įvykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 7 d. nuosprendį, sumokėjo nukentėjusiajam 5117 litų grynais pinigais, tačiau turto areštas tuo metu jam priklausančiam pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pritaikytas tardytojo 1999 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1/13-1658, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį minėtoje baudžiamojoje byloje, nebuvo panaikintas.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. liepos 27 d. nuosavybės teise priklausė V. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė V. M., I. D. ir Pareiškėja K. U., kurie dėl paskirto turto arešto negali disponuoti minėtu turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtam turtui paskirtas turto areštas nebereikalingas ir turi būti panaikintas.

Esant minėtoms aplinkybėms, prašymas dėl turto arešto panaikinimo tenkintinas ir apie tai praneština Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi ir 362 straipsnio 4 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. U. atstovo advokato M. S. prašymą tenkinti.

Panaikinti tardytojo 1999 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 1/13-1658 paskirtą turto areštą pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Nutarties nuorašus išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir K. U. atstovui advokatui M. S..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.