Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-125-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
AN2-125-606/2018
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00016-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 21.11.13Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-125-606/2018Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00016-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2017 m. liepos 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK užregistruotas J. M. skundas dėl to, kad 2017 m. birželio 16 d., po 22 val., iš (duomenys neskelbtini) 8-ojo namo ir jo kieme, (duomenys neskelbtini), sklido triukšmas, jis trikdė J. M. ramybę ir poilsį.

2. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 488 straipsnį pradėti atsisakyta, nesant pagrįstų įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnyje. Šį nutarimą pareiškėjas J. M. apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Š. 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį (ROIK Nr. 17076311343), medžiaga grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrimui atlikti.

4. Apeliaciniu skundu apygardos teismui Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. Š. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti galioti.

5. Skundas motyvuojamas tuo, kad atliekant tyrimą pagal J. M. pareiškimą, buvo imtasi visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo apklausti liudytojai, gautas policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, peržiūrėtas J. M. pateiktas vaizdo įrašas. Gretimuose namuose gyvenantys kaimynai paaiškino, kad jokio triukšmo tą naktį B. B. name nebuvo. Policijos pareigūnai, vykę į iškvietimą, pažymėjo, kad atvykus jokio triukšmo (duomenys neskelbtini), nebuvo. Pareigūnės R. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad triukšmas sklido iš garažų masyvo, esančio netoliese. Be to, policijos pareigūnai atvyko neperspėję B. B., todėl jis negalėjo panaikinti triukšmo šaltinio, jeigu toks būtų buvęs. Taip pat buvo įvertintas kaip įrodymas ir pareiškėjo J. M. pateiktas vaizdo įrašas bei konstatuota, kad dėl įrašo kokybės garso nesigirdi, todėl negalima daryti išvados, jog triukšmas buvo. Be to, manoma, kad įrašas darytas ne iš J. M. gyvenamosios vietos, kur jam triukšmas būtų galėjęs sutrukdyti ramybę ir poilsį. Vertinant vaizdo įrašo padarymo aplinkybes, buvo nustatyta, kad J. M. nesiilsėjo, o filmavo pro savo namo langą. Vaizdo įraše matomas durų darinėjimas pats savaime negali būti pažeidimo įrodymu. Iš pateikto vaizdo įrašo negalima nustatyti tikslaus laiko ir datos, kada jis buvo padarytas ir, kada tiksliai buvo užfiksuotas galbūt padarytas pažeidimas, todėl vaizdo įrašas negali būti laikomas neginčijamu kaltės įrodymu, vertinant jį su kitais įrodymais. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys nepaneigia to, kad J. M. rimtį galbūt trikdė triukšmas, sklidęs iš garažo masyvo, o ne iš B. B. namų. Atsižvelgus į ištirtų duomenų visumą, buvo padaryta išvada, jog B. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

6. Skunde pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas J. M. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Š. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

8. Apeliacinis skundas tenkintinas.

9. Pažymėtina, kad dėl to paties 2017 m. liepos 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK užregistruoto J. M. skundo Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 488 straipsnį, nesant pagrįstų įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnyje. Tačiau pagal pareiškėjo skundą apylinkės teismui, Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą ir bylą grąžino Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrimui atlikti, motyvuodamas tuo, kad medžiagoje Nr. 30-AP-4775 nėra duomenų, patvirtinančių 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarime nurodytus atliktus tyrimo veiksmus, t. y. raštiškų šalia (duomenys neskelbtini) , esančių namų gyventojų A. Ž., D. J., V. B., paaiškinimų, taip pat dėl to, kad nebuvo apklaustas pareiškėjas J. M..

10. Plungės rajono apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi grąžinus medžiagą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK tyrimui atlikti, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. Š. 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad surinkus medžiagą įvyko klaida, nes prie jos nebuvo pridėti kaimynų paaiškinimai bei policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (medžiagos Nr. 30-AP-4775 b. l. 16). Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. Š., atsižvelgęs į surinktus duomenis, 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 488 straipsnį pradėti atsisakė, nesant pagrįstų įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 488 straipsnyje.

11. Apylinkės teismas, sutikdamas su pareiškėjo J. M. argumentais, jog tyrimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktus vaizdo ir garso įrašus kaip objektyviausius įrodymus ir rėmėsi tik subjektyviais apklaustų kaimyninių namų gyventojų paaiškinimais, kuriems šis triukšmas galėjo netrukdyti, ir, kurie galėjo būti suinteresuoti palankiai situaciją vertinti B. B. naudai bei neigiamai vertinti J. M. veiksmus, skundžiama nutartimi Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikino ir grąžino medžiagą tyrimui atlikti. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog ir pats (duomenys neskelbtini) namo savininkas B. B. neneigė, kad 2017 m. birželio 16 d. vakare, jo namų pokylių salėje vyko pokylis, jo metu namo viduje buvo leidžiama muzika. Kad pro darinėjamas duris sklido šviesa ir muzika, apylinkės teismo vertinimu, patvirtina vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, todėl nėra pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiu, jog nuo 17 val. iki 2 val. epizodiškai pasigirsdavo triukšmas, muzika, žmonių šūkavimai, jie trikdė viešąją rimtį ir trukdė pareiškėjui ilsėtis.

12. Teismo posėdyje pareiškėjas J. M. tvirtino, kad 2017 m. birželio 16 d. po 22 val. iki 2 val., (duomenys neskelbtini) name ir jo kieme vyko pokylis. Jo metu periodiškai pasigirsdavo durų trenksmas, kai būdavo atidaromos durys, buvo girdima, kad groja muzika, ir tai trukdė jam ilsėtis. Kai triukšmas sustiprėdavo, jis darydavo vaizdo ir garso įrašus. Paskutinį įrašą padarė, kai pažadino jį žmona ir pasakė: „J., kelkis, tave keikia“, tačiau visko įrašyti nespėjo. Apie 2 val. jis iškvietė policijos pareigūnus, tačiau triukšmas tuo metu nurimo.

13. Iš teismui pateikto raštiško B. B. paaiškinimo nustatyta, kad B. B. neneigė, jog 2017 m. birželio 16 d. nuo 17 val., jo name buvo užsakyta pokylių salė, joje buvo švenčiama šventė, grojo muzika, tačiau tvirtino, kad prie namo jokio triukšmo nebuvo, pokylis baigėsi apie 00.30 val. Kartu B. B. nurodė, jog tą patį vakarą, už (duomenys neskelbtini) namo, garažo patalpose, vyko kažkoks baikerių susibūrimas. Atvykus policijos pareigūnams, jis apie tai pasakė ir jiems. Policijos pareigūnai ten ir nuvažiavo (medžiagos Nr. 30-AP-4775 b. l. 21).

14. Iš teismui pateiktų raštiškų gretimų namų kaimynų A. Ž., D. J., V. B. paaiškinimų nustatyta, kad įvykio vakarą ir naktį jie jokio triukšmo negirdėjo (medžiagos Nr. 30-AP-4775 b. l. 17, 19, 20). Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017 m. birželio 17 d. 2.04 val., nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), jokių šūkavimų, triukšmo ar šventimo garsų nebuvo girdima, pažeidimo faktas neužfiksuotas. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link garažų masyvo, buvo pastebėtos praviros pastato durys, iš ten girdėjosi vyrų balsai, tačiau tai netrikdė viešosios rimties (medžiagos Nr. 30-AP-4775 b. l. 22).

15. Teismo posėdyje pareiškėjas J. M. taip pat neneigė aplinkybės, jog netoli jo namų, garaže susirenka baikeriai. Kiek jam buvo žinoma, įvykio metu ten taip pat buvo susirinkę žmonės, sėdėjo prie staliuko, tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, baikeriai jam netrukdo, kadangi jo namo dalis tuos triukšmautojus užstoja. Pareiškėjo teigimu, jo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti ir pateikti duomenys patvirtina, jog triukšmas sklido, ir būtent iš B. B. namo (b. l. 45–46).

16. Kaip jau buvo minėta, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas sutiko su pareiškėjo J. M. argumentais, jog tyrimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktus vaizdo ir garso įrašus kaip objektyviausius įrodymus, patvirtinančius, kad būtent įvykio metu, po 22 val., buvo keliamas triukšmas. Tačiau peržiūrėjęs vaizdo įrašą, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties argumentais, jog vaizdo įraše užfiksuoti duomenys yra objektyvūs įrodymai, kad įvykio metu buvo keliamas triukšmas ir taip sutrikdyta viešoji rimtis. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima remtis vaizdo įrašu kaip objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ar paneigiančiu pareiškėjo J. M. nurodytas aplinkybes, ir vertinti jį su kitais medžiagoje surinktais įrodymais, jis turi būti kokybiškas bei nekeliantis jokių pagrįstų abejonių. Šiuo atveju vaizdo įrašas yra visiškai nekokybiškas, iš jo negalima nustatyti ir vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių laiko bei datos, todėl toks įrašas negali būti pripažintas kaip objektyvus įrodymas iš esmės, patvirtinantis ar paneigiantis pareiškėjo J. M. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad iš paties pareiškėjo J. M. parodymų nustatyta, kad jis filmavo pokylio svečius, susirinkusius į (duomenys neskelbtini) namą, netrumpą laiko tarpą, tačiau iš pateikto kelių minučių vaizdo įrašo matyti, kad, kaip galima manyti iš B. B. namo, tiesiog kelis kartus išėjo ir atgal įėjo žmonės, tačiau nenustatyta, kad jie būriavosi prie namo ir tyčia kėlė triukšmą. Todėl ši aplinkybė iš esmės nepaneigia teismui pateiktų raštiškų gretimų namų kaimynų A. Ž., D. J., V. B. paaiškinimų, iš kurių nustatyta, kad įvykio vakarą ir naktį jie jokio triukšmo negirdėjo. Tai, jog B. B. name vyko pokylis, ir šios aplinkybės neneigia ir pats B. B., tuo metu periodiškai buvo varstomos namo durys, kartu pasigirsdavo ir muzika, savaime nereiškia, jog tokiais veiksmais buvo keliamas toks triukšmas, kuris galėjo trukdyti pareiškėjui J. M. ilsėtis. Akcentuotina, kad teismo posėdyje, kaip jau buvo minėta, pats pareiškėjas J. M. net kelis kartus parodė, jog jį pažadino žmona ir pasakė: „J., kelkis, tave keikia“ (b. l. 45–46). Ši aplinkybė aiškiai parodo, jog J. M. miegojo, ir atsibudo ne nuo keliamo triukšmo, bet dėl to, kad jį pažadino žmona. Tai, jog būtent įvykio metu buvo sutrikdyta viešoji rimtis, kelia pagrįstų abejonių ir dėl to, jog pareiškėjas J. M., tvirtindamas, kad jam buvo trikdoma ramybė jau nuo 22 val., jis policijos pareigūnus iškvietė tik apie 2 val., o atvykę policijos pareigūnai jokio keliamo triukšmo garsų neužfiksavo. Be to, kaip jau buvo nustatyta, tuo pačiu metu asmenys būriavosi ir prie netoliese esančio garažo. Šią aplinkybę tarnybiniame pranešime užfiksavo ir tyrėja R. B., t. y., kad prie garažų masyvo buvo pastebėtos praviros pastato durys, iš ten girdėjosi vyrų balsai (medžiagos Nr. 30-AP-4775 b. l. 22). Todėl, nors pareiškėjo subjektyviu tvirtinimu, baikeriai jam netrukdė, neatmetama galimybė, jog J. M. galėjo girdėti vyrų balsus, sklindančius nuo garažo pusės.

17. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

18. Šiuo atveju apygardos teismas konstatuoja, jog vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, kurių nepatvirtina kiti surinkti duomenys, nėra neabejotini įrodymai, galintys patvirtinti asmens, galbūt padariusio nusižengimą, kaltę, todėl administracinio nusižengimo teisena nepradėta pagrįstai ir teisėtai, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartis kaip nepagrįsta naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė