Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1468-1088/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-25
Bylos Nr.: e2-1468-1088/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10362-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Vitonė
Ieškovas: P. P., V. P., D. P.
Atsakovas: R. G., A. G.
Advokatai: Rasa Gradauskienė, Tautvydas Tomkaus

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1468-1088/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10362-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.1.7.1; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vandai Borutaitei, Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovui P. P., ieškovų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovėms R. G., R. G., atsakovių atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. P., V. P., D. P. ieškinį atsakovams R. G., R. G., A. G. dėl teisės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovai P. P., V. P., D. P. (toliau – ieškovai) ieškiniu teismo prašo pripažinti jiems teisę be kitų bendraturčių atsakovių R. G., R. G., A. G. (toliau – atsakovės) sutikimo atlikti statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, įpareigojant atsakovus leisti ieškovams ir jų pasirinktam matininkui atlikti šio turto apžiūrą ir matavimus (el. b. I failas, l. 1-5, 35-39).

2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovas P. P. pilnai palaikydamas ieškinio reikalavimus paaiškino, kad ieškovams ir atsakovėms atskirai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valdoje (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statinių adresas (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovai pageidauja atlikti statinių, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų atlikimui yra būtinas visų bendraturčių, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statiniai, sutikimas. Buvo kreiptasi į atsakoves dėl leidimo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinius matavimus, tačiau atsakymo (sutikimo) iš atsakovų nebuvo sulaukta. Nesant atsakovų sutikimo, nėra galimybės atlikti statinių, esančių namų valdoje (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Atsakovų elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas, kai bendraturtis sąmoningai sudaro nepagrįstas kliūtis kito bendraturčio teisių įgyvendinimui (ir kartu visų bendraturčių interesų užtikrinimui).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje ieškovas P. P. paaiškino, kad dėl pastatų įteisinimui reikalingų kadastrinių matavimų atlikimo buvo susisiekta su atsakove R. G., kuri nurodė, kad pastatų kadastrinių matavimų atlikimui neprieštarauja ir šiuo klausimu pasiūlė susisiekti su atsakovės R. G. sūnumi A. A., turinčiu R. G. įgaliojimą. Susisiekus su A. A. žodžiu sutarta, kad ieškovas kreipsis į matininką, o atsakovės atvyks sutartu laiku. Sutartu laikui ieškovui ir matininkui atvykus į namų valdą (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, kadangi atsakovės neatvyko, buvo gautas A. A. telefono skambutis, jog su kadastrinių matavimų atlikimu nesutinka atsakovė A. G., nes ,,nenori, kad svetimi žmonės vaikščiotų“. Vėliau atsakovėms buvo rašyti laiškai su prašymu leisti atlikti kadastrinius matavimus, tačiau į laiškus nebuvo reaguota.

Šalies argumentai

5. Ieškovų atstovė advokatė Rasa Gradauskienė teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovių atsikirtimų argumentai

6. Atsakovė R. G. atsiliepime (el. b. I failas, l. 83) į ieškinį nurodė neprieštarauja, kad matininkas atliktų turto apžiūrą ir kadastrinius matavimus. Nurodė, jog ieškovai iki kreipimosi į teismą nebuvo susisiekę dėl norimų atlikti kadastrinių matavimų, atsakovė negavo ieškovų laiškų ar telefono skambučių, kur būtų prašoma įleisti matininką turto apžiūrai. Atsakovė nesutinka padengti ieškovų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovai nesusisiekė, o iš karto kreipėsi į teismą. Teismo posėdyje atsakovė R. G. prašė ieškinį atmesti paaiškindama, kad į ją dėl kadastrinių matavimų iki bylos iškėlimo teisme kreipėsi ieškovas P. P., ieškovui atsakovė nurodžiusi, kad šiuo klausimu kreiptųsi į A. A.; dėl ieškovo su matininke sutarto laiko atsakovei nebuvo pranešta, jokių dokumentų iš ieškovo negavusi, pašto dėžutėje pranešimo dėl siuntos atsiėmimo negavusi.

7. Atsakovė R. G. atsiliepime (el. b. I failas, l. 85-86) į ieškinį nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, t. y. sutinka, kad būtų atliekami kadastriniai matavimai, nesutinka, kad būtų iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė nesutinkanti su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes bylinėjimosi nebuvo, anksčiau niekas nebuvo kreipęsi, apie ieškovų siekį atlikti namo kadastrinius matavimus, atsakovė nežinojo. Teismo posėdyje atsakovė R. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, jog niekada nedraudė ieškovams atlikti kadastrinius matavimus, ieškovas P. P. nesikreipė į atsakovę, sūnus A. A. nesakęs apie ieškovų ketinimus juos atlikti, ieškovo laiškų atsakovė negavusi, nes jie buvo siunčiami ne į atsakovės gyvenamąją vietą, ieškovas P. P. vilkina procesą, kadangi atsakovams inicijavus kadastrinių matavimų atlikimą, P. P. atsisakė dalyvauti.

8. Atsakovių atstovas advokatas Tautvydas Tomkus prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovės neginčija ieškovų teisės inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau ieškinys nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos ieškinio faktinės aplinkybės. Atsakovės apie ieškovų inicijuojamą kadastrinių matavimų atlikimą nebuvo tinkamai informuotos, atsakovėms pranešimai apie tai neįteikti. Nėra atsakovių neteisėtų veiksmų – atsakovių elgesys sąžiningas, jokių draudžiamų veiksmų apribojant ieškovų teises atsakovės neatliko, atsakovės nuo pat ieškovo kreipimosi į teismą siekė bendradarbiauti, nes su ieškiniu sutiko, todėl atsakovės nėra atsakingos už ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovas kreipėsi tik į atsakovę R. G., nepateikė duomenų, kad kreipėsi į kitas atsakoves, ieškovo siųsti laiškai atsakovėms neįteikti, tik viena sms žinutė nėra laikoma tinkamu pranešimu, ieškovai nedėjo pastangų su atsakovėmis susisiekti telefonu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, lemiančio tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

10. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

11. Nekilnojamojo turto registro išrašo (el. b. I failas, l. 11-13) duomenimis, 0,0861 ha vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registro išrašo (el. b. I failas, l. 14-17) duomenimis, ieškovai V. P., D. P., P. P. ir atsakovės R. G., R. G., A. G. yra bendrasavininkai adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoto nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovai yra bendrasavininkai garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); atsakovės yra bendrasavininkės garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovų atstovė paaiškino, kad šiuo metu yra vykdoma valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių, skirtų jame esantiems statiniams eksploatuoti, nustatymo procedūra. Dėl to yra būtina patikslinti visų šiame sklype esančių statinių kadastro duomenis, kadangi žemės sklypo dalys turėtų būti formuojamos pagal teisės aktų reikalavimus, atsižvelgiant į statinių užstatymo plotą, bendrąjį plotą, statinių paskirtį. Paaiškino, jog namų valdos (duomenys neskelbtini), statinių kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 metais; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje užfiksuotas pagal 1984 metų būklę (pakitimai 2005 metais įregistruoti tik pastatui (duomenys neskelbtini)). 1995-2000 metais prie šio gyvenamojo namo buvo pastatytas priestatas (laiptinė), kuris iki šiol nėra įteisintas; taip pat yra pasikeitusi ir kita sklype esančių statinių faktinė situacija – dalies statinių nėra išlikę arba jie yra esmingai perstatyti, tačiau neįteisinti; pasikeitusi gyvenamojo namo konfigūracija, jo užstatymo plotas, būtina atlikti gyvenamojo namo mansardos (palėpės) kadastrinius matavimus.

13. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, nurodė, kad ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012). Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

15. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti, nugriauti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, taip pat Statybos įstatymo nustatytais atvejais. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikslu pakeisti įrašytus nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, tų daiktų kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Statinių kadastriniai matavimai atspindi faktinį daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus (Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 8-15 punktai).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog valstybiniame žemės sklype esančių šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančių pastatų aktualių kadastrinių duomenų nustatymas pažeis atsakovių interesus ar sukels joms kokius nors neigiamus teisinius padarinius (CPK 178 straipsnis).

17. Byloje tarp šalių ginčo dėl būtinybės atlikti pastatų kadastrinius matavimus nekilo, jų atlikimo siekia ir atsakovės (el. b. l. I failas, l. 161-164). Atsakovės nesusitikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovai ikiteismine tvarka į atsakoves dėl kadastrinių matavimų atlikimo nesikreipė, ieškovai tinkamai neinformavo apie kadastrinių matavimų atlikimo laiką ir vietą.

18. Ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, jog ieškovo P. P. visų ieškovų vardu buvo kreiptasi į atsakoves dėl leidimo atlikti pastatų kadastrinius matavimus susisiekiant su atsakove R. G., patvirtino teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė R. G. paaiškindama, kad į ją kreipėsi ieškovas P. P. dėl pastatų kadastrinių matavimų atlikimo, o ji ieškovui šiais klausimais nurodžiusi kreiptis į atsakovės R. G. įgaliotą sūnų A. A.. Aplinkybę, kad ieškovas P. P. kadastrinių matavimų klausimu susiekė su A. A. patvirtino teismo posėdyje apklausiamas liudytoju A. A. bei nurodė, jog neprieštaravo, kad būtų atliekami kadastriniai matavimai, sutiko, kad ieškovas savo nuožiūra pasirinktų matininką (2024 m. liepos 10 d. teismo posėdis, 14:35-14:51). Bylos duomenimis, ieškovė V. P. 2023 m. rugpjūčio 2 d. su N. A. S. sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį (el. b. I failas, l. 152-153). N. A. S. paaiškinime (el. b. I failas, l. 154) nurodyta, jog įsipareigojimų pagal sutartį įvykdyti negalėjo, kadangi atvykus į vietą, paaiškėjo, jog nėra galimybės patekti į patalpas neatvykus bendraturčiams, o P. P. telefonu susisiekus su kažkuriuo iš bendraturčių buvo pasakyta, kad viena iš savininkų nesutinka įleisti į patalpas. Atsakovams išsiųstas 2023 m. rugpjūčio 22 d. pranešimas jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (el. b. l I failas, 1. 8-10, 20), kuriuo ieškovai pareikalavo atsakovus per pranešime nurodytą terminą informuoti, ar sutinka atlikti pastatų kadastrinius matavimus. Nėra jokio pagrindo atsakovėms pranešimų išsiuntimą jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu laikyti netinkamu pranešimų įteikimo būdu. Be to, atsakovei R. G. ieškovas P. P. 2023 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė sms žinutę informuodamas, jog atsakovėms išsiųsti laiškai, kuriais yra prašoma sutikimo atlikti patikslintus statinių kadastrinius matavimus ir prašoma kuo skubiau į juos atsakyti (el. b. l. 147). Atsakovė R. G. teismo posėdyje neneigė, jog šią sms žinutę gavo. Teismo posėdyje atsakovių prašymu apklausto liudytojo A. A. paaiškinimų teismas nevertina ir dėl jų įrodomosios reikšmės ginčo išsprendimui nepasisako, kadangi liudytojas teikė paaiškinimus žinodamas bylos medžiagą ir 2024 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje šalių atstovų teiktus paaiškinimus ir nurodytas bylos aplinkybes. Teismas laiko ieškovų įrodytomis aplinkybes, jog iki kreipimosi su ieškiniu į teismą, buvo kreiptasi į atsakoves dėl sutikimo leisti ieškovams ir jų pasirinktam matininkui patekti į bendrosios dalinės nuosavybės statinius ir atlikti jų kadastrinius matavimus, todėl atsakovių argumentai, jog ieškovai ikiteismine tvarka į atsakoves dėl kadastrinių matavimų atlikimo nesikreipė, kad apie ieškovų inicijuojamą procedūra sužinojo tik iš teismo gavę ieškinį, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 183, 185 straipsniai).

19. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).

20. Bylos duomenimis, atsakovės jau po bylos teisme iškėlimo taip pat inicijavo kadastrinių matavimų atlikimo procedūrą 2024 m. kovo 5 d. atsakovei R. G. sudarant su A. D. MB nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo (tikslinimo) sutartį Nr.06-1 (el. b. l I failas, l. 162-164), kas rodo, jog nebuvo atsakovių siekiama bendradarbiauti su ieškovais ir ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, mažinti šioje byloje bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės argumentavo, jog ieškovai nesiekė klausimo spręsti tiesiog paskambindami, tačiau tokiu būdu klausimo nesprendė ir atsakovės, kadangi su ieškovais susisiekė ir derino atvykimo laiką matininkė A. D. (el. b. I failas, l. 118-121). Atsakovės akcentavo, jog ieškovai vilkina procesą ir nebendradarbiauja, vengia kadastrinių matavimų atlikimo, kadangi atsakovių matininkės kviečiami į statinių matavimus (el. b. I failas, l. 115-16, 122-123) ieškovai neatvyko. Atsakovių argumentų dėl ieškovų vengimo nepatvirtina matininkei ieškovų rašytų žinučių turinys (el. b. l. 124-129). Iš jų matyti, kad ieškovai V. P., P. P. nurodė neprieštaraujantys matavimų atlikimui, taip pat nurodė negalėjimo dalyvauti matininkės siūlomu laiku priežastis. Teismo posėdyje liudytoju apklausiamas atsakovės R. G. sūnus A. A. šalių nesutarimo dėl kadastrinių matavimų atlikimo priežastimi įvardijo tai, jog ieškovas P. P. visaip, įskaitant ir šio ieškinio pateikimą, kenkia ir trukdo, jam (A. A.) ginčo namų valdoje atlikti pastatų rekonstrukciją pagal jo ruošiamą rekonstrukcijos projektą. Teismo vertinimu, atsakovių nesutikimas grindžiamas tarp bendraturčių iškilusiais nesutarimais neatitinka bendraturčių interesų derinimo principo, tokiu elgesiu atsakovės pažeidžia bendraturčio pareigą nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 183, 185 straipsnis). Teismas išaiškina, jog atsakovėms nevykdant teismo sprendimo ar sudarant kliūtis jo vykdymui, ieškovai turi teisę kreiptis į antstolį dėl jo priverstinio vykdymo bei numatytų pasekmių taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22. Už ieškinį sumokėta 109,00 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 7). Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovo P. P., sumokėjusio ir už ieškovus D. P., V. P., 1855,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (el. b. l. 6, 139-143). Atsakovai byloje patyrė 1500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 102, 155-157). Šalių prašomų priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis 1964,00 Eur (109,00 Eur + 1855,00 Eur), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 655,00 Eur (1964,00 Eur / 3 ) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 27,85 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistino iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,28 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be kitų bendraturčių R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti statinių – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pat adresu, kadastrinius matavimus, įpareigojant atsakovus leisti ieškovams ir jų pasirinktam matininkui atlikti šio turto apžiūrą ir matavimus.

Priteisti ieškovui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1964,00 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 655,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,28 Eur (devynis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,28 Eur (devynis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu

Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė