- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- 1-1578-457/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35304-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Valdas Kairys
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.4Teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimas (BPK 115 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, teistas:
1) 2017 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 40 parų areštu;
2) 2018 m. liepos 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal BK 284 straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2019 m. sausio 15 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
3) 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 40 parų areštu;
4) 2020 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal BK 243 straipsnį, 16 parų areštu;
5) 2021 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2022 m. liepos 13 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 17.40 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam V. S. į veido sritį bei to pačiu veiksmu smūgiavo alkūne į nukentėjusiojo V. S. veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam V. S. padarė dešinio skruostikaulio lūžį, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. M. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad su V. S. yra draugai. 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 14 val., jis autobusų stotyje pasitiko V. S., kuris grįžo iš Joniškio, padėjo pastarajam panešti didelę tašę. Kartu su V. S. nuėjo į vieno gyvenamojo namo kiemą Žagarėje, kur laukė kitas draugas. Su H. N. ir V. S. išgėrė sidro. Po to, su V. S. apsipyko dėl pastarojo buvusios sugyventinės V. Abu buvo išgėrę, apsistumdė ir jis V. S. vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į dešinį žandą, prie ausies (rodo), kad apsiramintų. Trenkė vieną kartą ir dar kliuvo su alkūne (rodo), tačiau trečio smūgio nebuvo. Po smūgio V. S. nenugriuvo, jis tik pritūpė. Smūgio metu V. S. daugiau šonu stovėjo. Jis priėjo prie V. S. ir iš dešinės rankos trenkė į dešinę veido pusę (rodo ties skruostu link ausies). Dar išgėrė ir V. S. išėjo, sakė, kad eis nusipirkti degtinės skausmui numalšinti. Jis su H. N. išėjo ir V. S. išėjo. Pripažįsta, kad 1 kartą trenkė, bet tokių sužalojimų tikrai nepadarė. Po ligoninės bendravo su V. S., kartu važiavo žvejoti, kartu grybavo, pykčių nebuvo. Žino kuo yra kaltinamas, nuo jo smūgio nežino ar kas lūžo, ar kokie sužalojimai galėjo būti. Po to, kai V. S. grįžo iš ligoninės jam pasakojo, kad po to jis dar nusipirko degtinės, jog eidamas namo, ar namuose gėrė, kad buvo nukritęs. Mano, kad nuo jo smūgio, galėjo lūžti žandikaulis. Neneigia, kad galėjo lūžti kažkuri dešinės pusės veido kaulo dalis. Atsiprašė V. S., susitaikė, su juo pažįstami daug metų, gailisi dėl šio poelgio. Suduodamas, mano, kad sukėlė fizinį skausmą. Sutinka atlyginti žalą Ligonių kasai, bet šiuo metu neturi galimybės.
Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. ryte važiavo į Joniškį apsipirkti. Joniškyje apsipirko, dar užsuko pas seserį ir 13 val. išvažiavo namo. Joniškyje vartojo alkoholį, gėrė alaus. Apie 14 val. buvo Žagarėje, E. M. jo jau laukė autobusų stotelėje, kad padėtų parnešti tašę. Jis su E. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur viename kieme gėrė sidrą. Begeriant sidrą pradėjo kalbėti apie jo buvusiąją sugyventinę V. G., pradėjo pyktis ir tada E. M. kumščiu smogė jam į veidą, į kurią pusę, nepamena, į skruostą pataikė, kliuvo ir iš alkūnės į tą pačią vietą. Nuo smūgio jis susvyravo. Nepamena į kurią pusę, nes buvo stipriai apsvaigęs. Sudavė vieną smūgį kumščiu ir dar alkūne kliuvo, trečio smūgio nesudavė. Nuo smūgio jis susvyravo, galva apsvaigo, pradėjo kaisti žandas. Nuo tokio smūgio negalėjo tokių sužalojimų padaryti. Jie dar išgėrė ir jis išėjo. Jam kaito viena veido pusė, neatsimena kuri. Išėjęs užsuko į parduotuvę „Norfa“, nusipirko 0,5 l degtinės ir gerdamas ėjo namo. Grįžęs namo, lipdamas laiptais gėrė ir virto ant betoninių laiptų, trenkėsi į betoninių laiptų kampą. Įėjęs į vidų, išsikvietė greitąją pagalbą, nes labai skaudėjo apatinį žandikaulį ir jis labai kaito. Galėjo susižaloti griūdamas, tą patį sakė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuo kritimo galėjo būti padaryti dantų lūžiai, o nuo E. M. smūgio galėjo būti sutrenkimas, juto skausmą, degė veidas, lūžių nejuto. Po E. M. smūgio sudavimo kaito žandas. Po E. M. smūgio išvardinti sužalojimai negalėjo būti padaryti, tokie sužalojimai galėjo atsirasti jam griūnant. Jis griuvo ant kitos pusės nei sudavė E. M., krito vieną kartą į kampą. E. M. taip sužaloti negalėjo, būtų iš karto jutęs, o juto tik šilumą. Griuvo į betono kampą, pradėjo tinti žandas ir iš karto kvietėsi greitąją pagalbą, buvo labai didelis skausmas, nebegalėjo kentėti. Po E. M. sudavimo, praėjo koks pusvalandis kai krito lipdamas laiptais. Civilinio ieškinio nereiškia. Gavo iš E. M. į vieną pusę, neatsimena, tikriausiai į dešinį žandą, skruostas kaito, tačiau žandikaulis neskaudėjo, o krito kita puse ir iš karto pradėjo degti, skaudėti, dar degtinės išgėrė ir skambino greitajai. Ant laiptų vieną kartą griuvo, vos atsikėlė įsikabinęs, tada jau skambino greitajai. Neturi pretenzijų E. M.. Po E. M. smūgio sudavimo tik kaito žandas. Einant į parduotuvę skaudėjo, degino dešinį žandą, daugiau skausmo nejuto, o kai išgėrė degtinės nuėmė skausmą. Didelio skausmo nejuto, tik degino, o po nugriuvimo pradėjo skaudėti visą žandikaulio apačią, pradėjo tinti, o žandas kaito kitoje pusėje.
Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nufotografuota (b. l. 15–20).
Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas pranešė apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 17.15 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad už prekybos centro „Norfa“ pranešėją prieš 20 minučių sumušė draugas E. M. ir sudaužė telefoną. Įvykio vietoje akivaizdžiai neblaivus V. S. paaiškino, kad išgertuvių metu, adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme, Žagarėje, Joniškio r., vartojo alkoholį su 4 asmenimis. Kilus žodiniam konfliktui jį sumušė E. M., o kitų asmenų nepažįsta. Alkoholio kiekio matuokliu V. S. nustatytas 2,44 prom. girtumas (b. l. 22).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810, ARFL-0129 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 14 d., 18.28 val., V. S. nustatytas 2,44 prom. girtumas, 21:20 val. E. M. nustatytas 2,06 prom. girtumas (b. l. 23–26).
Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. Specialisto išvados Nr. G 1377/2022(04) matyti, kad V. S. nustatyta: nosikaulių, abiejų skruostikaulių, apatinio žandikaulio, apatinių kairės pusės I-II dantų lūžiai. V. S. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. V. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, V. S. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. V. S. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus abiejų skruostikaulių lūžius, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu/-ais; abiejų skruostikaulių lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu/-ais ir/ar galimai paviršiumi/-iais. Remiantis turimais duomenimis spręsti, su kokiu konkrečiai daiktu ir keliais daiktais kontaktuojant padaryti V. S. nustatyti kūno sužalojimai, nėra galimybės (b. l. 42–43).
Kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiojo V. S. sveikatos sutrikdymo pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis įvykio dieną vieną kartą dešinės rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam V. S. į veido sritį ir pataikė į dešinį žandą, skruostą prie ausies, tuo pačiu smūgiu smogė ir alkūne, kuria pataikė į nukentėjusiojo ausį, nuo suduoto smūgio nukentėjusysis pritūpė, daugiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o suduotu vienu smūgiu jis negalėjo nukentėjusiajam padaryti tokių sužalojimų, kurie yra nurodyti kaltinime, neneigia, kad suduotu smūgiu galėjo sulaužyti nukentėjusiojo žandikaulį, dešinės pusės skruostikaulį. Tokius kaltinamojo E. M. parodymus patvirtino ir pats nukentėjusysis V. S. teigdamas, kad kaltinamasis E. M. jam vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį – skruostą, nepamena į kurią pusę, kliuvo ir iš alkūnės į tą pačią vietą, nuo smūgio jis susvyravo, svaigo galva, pradėjo kaisti, degti žandas, trijų smūgių kaltinamasis jam nesudavė; nukentėjusysis, eidamas namo, nusipirko 0,5 l talpos degtinės butelį ir eidamas namo jį gėrė, grįžęs į namus, lipdamas laiptais virto ir galva trenkėsi į betoninių laiptų kampą, pradėjo labai skaudėti apatinį žandikaulį, todėl išsikvietė greitąją medicinos pagalbą; kaltinime nurodyti sužalojimai jam galėjo atsirasti nuo kritimo ant laiptų, o kaltinamojo E. M. suduotu smūgiu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Daugiau jokių liudytojų, kurie būtų matę įvykį, byloje nebuvo nustatyta, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas H. N. nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susipyko, apsistumdė, tačiau smūgių nematė, nes turi silpną regėjimą ir nešioja akinius.
2022 m. rugsėjo 29 d. atlikus nukentėjusiojo V. S. sveikatos sutrikdymo masto nustatymą buvo padarytos išvados, kad V. S. buvo padaryti šie kūno sužalojimai – nosikaulių, abiejų skruostikaulių, apatinio žandikaulio, apatinių kairės pusės I-II dantų lūžiai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; V. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu; atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, V. S. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi; V. S. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus abiejų skruostikaulių lūžius, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu/-ais; abiejų skruostikaulių lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu/-ais ir/ar galimai paviršiumi/-iais.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė iš kaltinamajam E. M. suformuoto kaltinimo pašalinti aplinkybes dėl nukentėjusiajam V. S. padarytų apatinio žandikaulio, apatinio kairės pusės I ir II dantų, abiejų skruostikaulių lūžių ir palikti tik dešinio skruostikaulio lūžį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų (kaltinamojo E. M., nukentėjusiojo V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, specialisto išvadą), daro išvadą, kad bylos duomenimis įrodyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 17.40 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kaltinamasis E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam V. S. į veido sritį, tuo pačiu veiksmu kaltinamasis smūgiavo ir alkūne į nukentėjusiojo V. S. veido sritį. Taigi, byloje buvo įrodyta, kad kaltinamasis E. M. atliko smurtinio pobūdžio veiksmus – sudavė smūgį kumščiu ir alkūne nukentėjusiajam į veido sritį.
Šiuo konkrečiu atveju, veikos kvalifikavimui yra labai svarbūs padariniai, t. y. sveikatos sutrikdymo mastas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis teigė, kad kaltinamojo prieš nukentėjusįjį atliktais smurtinio pobūdžio veiksmais kaltinime nurodyti kūno sužalojimai – nosikaulių, abiejų skruostikaulių, apatinio žandikaulio, apatinių kairės pusės I-II dantų lūžiai, negalėjo būti padaryti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad po įvykio su kaltinamuoju, jis, nusipirkęs degtinės ir ją begerdamas, ėjo namo, namuose lipdamas laiptais griuvo ir veidu trenkėsi į betoninių laiptų kampą, po ko jam labai pradėjo skaudėti žandikaulį, veido viena pusė ištino ir jis, neapsikentęs skausmo, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. S. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus abiejų skruostikaulių lūžius, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktus/-ais, o abiejų skruostikaulių lūžiai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu/-ais ir/ar galimai paviršiumi/-iais.
Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, specialisto išvadą, darytina išvada, kad ne visi kaltinime nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, kad jis vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į dešinį skruostą, tuo pačiu smūgiu alkūne pataikė nukentėjusiajam į dešinį skruostą, į nukentėjusiojo parodymus, kad E. M. kumščiu jam smogė į skruostą, tuo pačiu alkūne jam kliuvo į tą pačią vietą, po suduoto smūgio nukentėjusysis pritūpė, susvirduliavo, jam apsvaigo galva, pajuto skausmą ir pradėjo degti veidas, atsižvelgiant į specialisto išvadą, teismas daro išvadą, kad kaltais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas dešinės veido pusės skruostikaulio lūžis, kadangi dėl veido lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, vadinasi nukentėjusiajam padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamojo E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtavo prieš nukentėjusįjį V. S., taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes yra tikslintinas kaltinamajam suformuotas kaltinimas, pašalinant aplinkybes dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų – nosikaulių, abiejų skruostikaulių, apatinio žandikaulio, apatinių kairės pusės I-II dantų lūžių, nurodant, kad nukentėjusiajam buvo padarytas dešinio skruostikaulio lūžis, tuo pačiu patikslinant, kad kaltinamasis E. M. vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam V. S. į veido sritį, to pačiu veiksmu smūgiavo ir alkūne į nukentėjusiojo V. S. veido sritį. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kaltinimo tikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 72–81), trečią kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (b. l. 83–87), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 90–100), nedirba (b. l. 101), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 102), todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., 21.10 val., iki 2022 m. rugsėjo 15 d., 15.15 val. (123–124, 126), t. y. dvi paros. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu E. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos, 2022 m. liepos 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi pakeistos, neatliktos bausmės dalimi.
Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 123–124), naikintina, nes kaltinamajam E. M. šiuo metu atliekant arešto bausmę, jos taikymas tapo nebereikalingu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašo iš E. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisti 751,91 Eur už nukentėjusiojo V. S. gydymą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. spalio 17 d. (b. l. 152–155, 176–178).
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ne visi nukentėjusiajam V. S. padaryti sužalojimai, kurių gydymui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, buvo padaryti neteisėtais kaltinamojo E. M. veiksmais, o negavus papildomos medžiagos šiuo metu neįmanoma nustatyti, kokia pinigų suma buvo sumokėta už nukentėjusiajam padarytą dešinio skruostikaulio lūžį, todėl teismas pripažįsta civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam E. M. gynėjas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), jį teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas advokatas, todėl valstybė patyrė išlaidas. Tačiau kaltinamasis E. M. nedirba, pajamų ir turto neturi, šiuo metu atlieka arešto bausmę, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo E. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į E. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., 21.10 val., iki 2022 m. rugsėjo 15 d., 15.15 val., t. y. dvi paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu E. M. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. rugpjūčio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos, 2022 m. liepos 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi pakeistos, neatliktos bausmės dalimi ir E. M. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 6 d.
Panaikinti E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Pripažinti civilinei ieškovei Šiaulių teritorinei ligonių kasai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nepriteisti iš E. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.