Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-525-340-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-06-22
Bylos Nr.: A-525-340-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas: V. M. P.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai

Kategorijos

11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
13.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A525 – 340/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1; 11.12; 13.4; 13.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. S.,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovėms Mildai Matiukaitei ir Akvilei Dulevičiūtei-Akimovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. P. (V. M. P. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. P. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. M. P. patikslintu skundu (t. I, b.l. 104 – 107), kurį patikslino (t. I, b.l. 150 – 153), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 388 1.45 punktą, kuriuo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis ir ribos (toliau - ir Sprendimas Nr.388), prijungiant prie šio sklypo dalį jos tėvo K. (K.) P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės;

2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti (toliau - ir Aktas);

3) panaikinti statinio - sporto aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aikštelė) teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre;

4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (t. I, b.l. 170) dėl Sprendimo Nr. 388 ir Akto panaikinimo.

Nurodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnį yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo tėvo K. P. turėtą 0,2448 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškė savo valią dėl žemės grąžinimo natūra. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, kuris patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau –ir Detalusis planas), K. P. turėtas žemės sklypas patenka į kvartalo U.13 sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu, patvirtinant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydį ir ribas (11014 m².), į šį sklypą įjungta dalis K. P. iki 1940 m. priklausiusios žemės. Suformuotas žemė sklypas išnuomotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – ir Kanceliarija). Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 70 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktą, pažymėjo, kad visuomenės poreikiams gali būti nutarta panaudoti konkretų žemės sklypą, pagal detaliojo plano sprendinį numatytą konkrečiai visuomeninei paskirčiai, o savininko interesų sąskaita negali būti tenkinami būsimi visuomenės interesai, todėl, priimant Sprendimą Nr. 388, buvo pažeisti įstatymo reikalavimai ir pareiškėjos teisė į žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Pabrėžė, kad dalis Kanceliarijos nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį ji pretenduoja atsikurti nuosavybės teises (Detaliajame plane pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)), yra neužstatyta, nenaudojama, todėl nepagrįstai laikoma, kad ši žemė yra reikalinga sklype esantiems statiniams eksploatuoti, o kita žemės sklypo dalis užstatyta statiniais, kurie realiai susidėvėję ir turėjo būti nugriauti. Nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo, siekdamas pakeisti laisvos žemės statusą ir užkirsti jai kelią nuosavybės teisių atkūrimui, savavališkai pastatytus, susidėvėjusius kiemo statinius, esančius ginčo žemės sklype, tarp jų ir Aikštelę, remdamasis Aktu, nepagrįstai įregistravo nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad skundžiamas Aktas fiktyvus, nes jame užfiksuota Statinio būklė neatitinka realios būklės. Vadovaudamasi Statybos techniniu reglamentu STR1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565), faktu, kad Aikštelė pastatyta 1970 metais, todėl jo gyvavimo trukmė yra pasibaigusi, Statinys sunykęs, faktu, kad Sprendimu Nr. 388 dalį K. P. turėtos žemės prijungus prie Kanceliarijos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jokios aikštelės nebuvo perduotos, daro išvadą, kad Aikštelės registracija neteisėta.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme dėl skundo padavimo termino nurodė, kad apie skundžiamus aktus ji sužinojo administracinės bylos Nr.I-473/2006 nagrinėjimo metu. Sužinojusi, nedelsdama 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl šių aktų panaikinimo. Palangos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjo šį jos ieškinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikinimo teismo sprendimą dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, jog, atsižvelgus į jos atliktus veiksmus po sužinojimo apie skundžiamų aktų priėmimą, o taip pat į aplinkybę, kad ji gyvena užsienyje, prašė pripažinti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti šį terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 117 - 118) prašė skundo reikalavimo dėl Statinio teisinės registracijos panaikinimo netenkinti, kitus skundo reikalavimus nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad, remiantis Aktu, įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruoti kiemo statiniai, žymimi indeksu lb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro: mašinų stovėjimo aikštelė (b3); šaligatvis (b4); Aikštelė (b5). Šie statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, juos patikėjimo teise valdo Kanceliarija.Pažymėjo, kad į tuo pačiu adresu esantį 1,1014 ha bendro ploto žemės sklypą įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisė. Pabrėžė, jog pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 30 straipsnyje numatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir neapskundė 2004 m kovo 3 d. teritorinio registratoriaus priimto sprendimo įregistruoti kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu atlikta teisinė registracija nepakeisti, nepanaikinti.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 135 – 136) prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodė, kad Sprendimu Nr. 388 žemės sklypas buvo suformuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ginčijami Sprendimo Nr.388 1.45 punktas ir Aktas yra neteisėti. Pabrėžė, kad Aikštelė atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą, todėl laikytina statiniu. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra negali būti tenkinamas, nes ginčo sklypas yra užstatytas. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo sklypo dalyje, į kurią pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teises, yra nekilnojamieji statiniai (Aikštelė ir kiemo statiniai). Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Aikštelės teisinę registraciją palaikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo argumentus, išdėstytus atsiliepime.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 30 d. sprendimu (t. I, b.l. 184 – 189) patenkino pareiškėjos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo; atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto panaikinimo ir dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. priklausiusioje posesijoje, kiek ji patenka pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punkto ir Akto panaikinimo nutraukė; skundo dalį dėl Aikštelės teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo paliko nenagrinėtą.

Nurodė, kad pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo, nes dėl skundo reikalavimų 2005 m. spalio 12 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, kuris išnagrinėjo jo kompetencijai nepriskirtą bylą, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d.sprendimą. Pripažino, kad dėl bylos rūšinio teismingumo šioje byloje suklydus ne tik pareiškėjai, bet ir bendrosios kompetencijos teismui, pareiškėjos nurodyta termino paduoti skundą praleidimo priežastis laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl skundo padavimo terminą atnaujino. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog teritorija, kurioje pareiškėja pretenduoja atsikurti nuosavybės teisę į žemę, patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Detaliuoju planu. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodė vieną ginčijamo Sprendimo Nr. 388 panaikinimo juridinį pagrindą - prieštaravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktui, tačiau šis teisės aktas nagrinėjamame ginče negali būti taikomas, nes jis priimtas vėliau nei pareiškėjos skundžiamas sprendimas. Todėl neanalizavo minėto teisės akto nuostatų, tačiau pažymėjo, kad 17 punktas nereglamentuoja žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo klausimų. Nurodė, kad Sprendimas Nr. 388 priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos" (toliau – ir Nutarimas Nr. 987), o pareiškėja nenurodė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja šio teisės akto nuostatoms. Teismas nenustatė, kad, Sprendimu Nr. 388 nustatant ginčijamo žemės sklypo ribas ir dydį, būtų pažeistos minėto nutarimo nuostatos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad Sprendimas Nr. 388 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nėra pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje, kuriais remiantis galima būtų ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nustatė, kad ginčo žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui Kanceliarijai priklausantis poilsio pastatas ir kiemo statiniai: mašinų stovėjimo aikštelė, šaligatviai, Aikštelė. Konstatavo, kad asfaltuota Aikštelė, kurios buvimą ir teisinę registraciją ginčija pareiškėja, sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu. Pareiškėjos skundo argumentą, kad Aikštelė yra laikinas menkavertis statinys ir kad šiuo statiniu užimta teritorija yra faktiškai laisva (neužimta) žemė, teismas pripažino neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių ir prieštaraujančiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 daliai. Pažymėjo, kad laikinas statinys paprastai yra pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ir perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių. Tuo tarpu išardyti ir perkelti į kitą vietą asfaltuotą Aikštelės dangą nėra galimybės, tokio statinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, todėl padarė išvadą, kad Aikštelė neatitinka įstatymu nustatytos laikinojo statinio sampratos. Atsižvelgdamas į 2004 m.kovo 3 d. pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, nurodė, kad Aikštelė ir kiti kiemo statiniai nėra bevertis turtas. Pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, jog Aikštelė yra laikinas apleistas statinys ir kad ta žemės sklypo dalis, kurios plotas 651 m², yra faktiškai laisva (neužimta) žemė. Pabrėžė, kad Aikštelė naudojama pagal paskirtį rekreacijos tikslams, Aikštelės būklė nekeičia jos kaip nekilnojamojo turto – statinio statuso, o turto savininkas gali renovuoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį. Aikštelė atitinka Detaliojo plano sprendinius, kurių pareiškėja neginčija. Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems trečiajam suinteresuotam asmeniui Kanceliarijai, eksploatuoti. Todėl pareiškėjos prašymą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti jai žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra ginčo žemės sklype pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Nurodė, kad šis pareiškėjos reikalavimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 1 straipsniu, 2 straipsnio 1, 14, 16 ir 17 dalimis, 3, 5 straipsniais padarė išvadą, kad Aktas laikytinas procedūrinio pobūdžio dokumentu, kuriame atspindėta faktinė statinių padėtis, todėl jis nepriskirtinu prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas, todėl šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutraukė bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 25 2 punkto dalies panaikinimo, kadangi pareiškėja atsisakė šio reikalavimo. Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą dėl statinio (Aikštelės) teisinės registracijos panaikinimo paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymo 30, 31 straipsniais, jeigu nekilnojamojo turto registratorius patenkins prašymą dėl praleisto termino paduoti skundą atnaujinimo.

III.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 191 – 195), kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jos skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 18 d. nutartimi (t. III, b.l. 19 – 31) pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. sprendimą iš dalies ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl Sprendimo Nr.388 1.45 punkto ir Akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo suformuoti pareiškėjai žemės sklypą, likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str.1 d. 2 p.). Nustatė, kad pareiškėja pagal 1997 m. gruodžio 10 d. pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra savo tėvo K. P. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pretenduoja, kad buvusio savininko turėtoje žemėje jai būtų suformuotas atitinkamo dydžio žemės sklypas ir perduotas jai neatlygintinai nuosavybėn, sprendimas dėl šio pareiškėjos prašymo nepriimtas. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš bylos dokumentų, atsakovas neneigia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad į Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m² žemės sklypą, pateko dalis K. P. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės ir pateikė pirmosios instancijos teismui ištraukas iš Detaliojo plano grafinės dalies, kurioje įbraižė Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuoto 11014 m² žemės sklypo ribas ir K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktų dokumentų nustatė, kad K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės sklypo vieta, plotas ir ribos buvo nustatyti pagal iki 1940 metų sudarytą planą. Atsižvelgdamas į Detaliojo plano ištraukas, Sprendimu Nr.388 patvirtinto 11014 m² žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktus duomenis apie šiame sklype įregistruotą nekilnojamąjį turtą, nustatė, jog pareiškėja pretenduoja, kad atsakovas suformuotų grąžinimui natūra K. P. turėtos žemės vietoje ne mažesnio kaip 651 m² ploto sklypą toje 11014 m² žemės sklypo dalyje, kurioje 2004 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens Kanceliarijos daiktinės teisės (patikėjimo teisė) į 651 m² ploto kiemo statinį (Aikštelę). Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, remdamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką, turėjo nustatyti, ar atsakovas, įjungdamas į Sprendimo Nr.388 1.45 punktu suformuotą 11014 m² žemės sklypą dalį K. P. iki 1940 m. turėtos žemės, nors buvo pareiškėjos prašymas dėl šios žemės grąžinimo natūra, nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, taip pat, ar gali būti suformuotas pareiškėjos nurodytoje vietoje žemės sklypas grąžinimui natūra. Remdamasis Atkūrimo įstatymo (Sprendimo Nr. 388 priėmimo metu galiojusios redakcijos) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, faktu, jog Sprendimo Nr.388 priėmimo metu pareiškėjai jos tėvo turėtos žemės vietoje priklausančių pastatų nebuvo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis (redakcija nuo 2002-04-19), 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis (2004-03-23 Atkūrimo įstatymo redakcija), padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjos nurodytoje vietoje (Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinto 11014 m² žemės sklypo dalyje) K. P. priklausiusi žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, pabrėžė, kad, nustatant, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar ji yra valstybės išperkama, turi būti išsiaiškinta, ar yra visuomenės poreikis į konkrečią žemę įstatyme numatytoms reikmėms. Nustatė, kad Detalusis planas patvirtintas vėliau (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000-05-25 d. sprendimu Nr. 32) negu buvo priimtas Sprendimas Nr.388 (Palangos miesto valdybos 1998-12-10), kuriuo suformuoti žemės sklypai nuomai fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų 11014 m² žemės sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui Kanceliarijai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos medžiagos, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimo Nr.388. 1.45 punktas, todėl byloje nėra duomenų apie tai, kodėl Sprendimo Nr.388 1.45 punktu buvo suformuotas būtent 11014 m² žemės sklypas. Šiuo sprendimu patvirtintame sklypo plane nurodyta, kad užstatyta teritorija – 563 m². Nustatė, kad Sprendimo 1.45 punkte nurodyto ploto ir ribų žemės sklypą Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1999 m. sausio 21 d. įsakymu Nr.95 suteikė Kanceliarijai naudotis neterminuotai, o, remiantis šiuo įsakymu, 1999 m. vasario 20 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir Kanceliarijos sudaryta valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis, kuria 11014 m² ploto žemės sklypas išnuomotas Kanceliarijai iki 2098 metų sausio 21 d. Teismas nustatė, kad Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydį ir ribas (11014 m²), šis žemės sklypas buvo suformuotas prie 1976 metais pastatyto poilsio paskirties pastato, kurio kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1989 m. birželio 19 d. (užstatytas plotas 623 m², bendras plotas 1043,51 m²). Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinant 11014 m² ploto žemės sklypą (užstatytas plotas 623 m², bendras plotas 1043,51 m²), (duomenys neskelbtini), buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio dydžio žemės sklypą poilsio paskirties pastato eksploatavimui, ar buvo būtinumas įjungti į suformuotą sklypą atitinkamą K. P. turėtos žemės dalį. Išnagrinėjęs VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateiktus pažymėjimus ir kitus dokumentus, nustatė, kad iki 2004 metų vasario 24 d. Sprendimo Nr.388 1.45 punktu patvirtinto ploto ir ribų žemės sklype nebuvo įregistruota nei pareiškėjos nurodyta Aikštelė, nei kokie nors kiti kiemo statiniai. Tik 2004 metų vasario 24 d. 11014 m² žemės sklype (duomenys neskelbtini), užfiksuoti kiemo statinių kadastro duomenys: 237 m² aikštelė; 37 m² šaligatvis; 403 m² mašinų stovėjimo aikštelė; 842 m² ploto šaligatvis; 651 m² ploto Aikštelė ir 2004 m. kovo 3 d. įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens Kanceliarijos patikėjimo teisė į šiuos statinius, nors, kaip matyti iš kadastrinių matavimų, šie statiniai, tarp jų ir pareiškėjos nurodyta Aikštelė, pastatyti 1970, 1988 metais. Nurodė, kad minėti veiksmai (Akto surašymas, statinių kadastriniai matavimai, teisinė registracija) atlikti per labai trumpą laiką (2004-02-24 ir 2004-02-28 bei 2004-03-03) ir būtent po to, kai ji kreipėsi su skundu į teismą (2003-11-20) dėl žemės sklypo suformavimo grąžinimui natūra. Rėmėsi 2004 m. balandžio 28 d. antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo šio protokolo priedo - nuotraukų, kuriose užfiksuotos protokole aprašytos aplinkybės, netyrė ir nevertino statinių, išskirtinai - 651 m² ploto Aikštelės, kadastrinių duomenų užfiksavimo ir teisinės registracijos faktinių aplinkybių. Tokios aplinkybės svarbios nustatant, ar atsakovui patvirtinant Sprendimo Nr.388 1.45 punktą buvo realus ir pagrįstas poreikis suformuoti tokio ploto žemės sklypą poilsio paskirties pastato eksploatavimui įjungiant į jį atitinkamą K. P. turėtos žemės plotą ir išskirtinai pareiškėjos nurodytą 651 m² plotą, kuriame pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra Aikštelė. Pabrėžė, kad iš 2004 m. vasario 28 d. kadastrinių matavimų matyti, jog Aikštelė yra labiausiai nuo poilsio pastato nutolusioje teritorijos dalyje. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo nuostatą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu. Teismas turėtų nustatyti, ar į K. P. turėtos žemės dalį kuri Sprendimo Nr.388 1.45 punktu buvo priskirta suformuotam 11014 m² ploto žemės sklypui, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis šiai konkrečiai žemei. Nurodė, kad Detaliojo plano ištraukos nesuteikia pakankamai informacijos apie pareiškėjos nurodyto kvartalo U.13 ir jame esančio sklypo Nr. 3 naudojimo būdą ir pobūdį (yra nuorodos į atitinkamus skyrius ir pastabas, kurie į bylą nebuvo pateikti). Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, ar Detaliuoju planu nustatant ginčo teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį buvo atsižvelgta į Sprendimo Nr.388 1.45 punktą. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 34, 24 punktu, faktu, kad įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus atitinkamiems viešojo administravimo subjektams sudaryti komisijas statinio pripažinimo tinkamu naudoti faktui nustatyti, o statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą numato kaip privalomąjį statybos proceso baigimo dokumentą, kurio gavimas statytojui sukelia pareigą įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, konstatavo, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas administraciniu aktu, kurį nustatyta tvarka gali skųsti teismui kiekvienas suinteresuotas subjektas, kuris turi pagrindą manyti, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (ABTĮ 5 str.1 d.). Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo argumentus, turėjo išreikalauti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos visą medžiagą, kuria remiantis buvo priimtas minėtas Aktas, ir, remdamasis Reglamento STR 1.11.01:2002 nuostatomis, kuriose įtvirtinta prašymų ir dokumentų dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti pateikimo ir nagrinėjimo tvarka ir procedūra, turėjo patikrinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrįstumą pareiškėjos ginčijamoje dalyje. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu pagal pareiškėjos reikalavimą dėl Akto dalies panaikinimo. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjos skundą dalyje dėl Aikštelės teisinės registracijos panaikinimo, kadangi pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t.y. neskundė teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimo centriniam nekilnojamojo turto registratoriui, kadangi, tik pasinaudojus šia tvarka ir nesutinkant su centrinio registratoriaus sprendimu, šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

IV.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu (t. III, b.l. 94 – 99) patenkino pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atnaujino praleistą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto, Akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra paduoti; atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo Nr. 388 1.45 punkto, Akto dalies panaikinimo bei įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. priklausiusioje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. 3 pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad prašymas dėl praleisto termino paduoti teismui skundą atnaujinimo tenkintinas, nes pareiškėja suklydo dėl bylos rūšinio teismingumo (ABTĮ 34 straipsnis), atriboti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetenciją sudėtinga. Rėmėsi Atkūrimo įstatymo preambule ir 12 straipsnio 3 punktu ir nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog teritorija, į kurią pareiškėja pretenduoja nuosavybės teises atsikurti, patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Palangos miesto centrinėje dalyje, kuri suplanuota Detaliuoju planu. Pagal Detalaus plano sprendinius žemės sklypas patenka į kvartalą U. 13 ( sklypai Nr. 1 ir 3 ), faktinė K. P. priklausiusio žemės sklypo buvimo vieta pažymėta Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane. Nurodė, jog valstybinės žemės sklypu 11014 kv.m. ploto naudojasi panaudos sutarties pagrindu Kanceliarija, sklypas suformuotas Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu, ginčo teritorija pagal detalųjį planą, kurio pareiškėja neginčija, užimta statiniais bei skirta rekreacijai. Pažymėjo, kad pareiškėja nurodė vieną ginčijamo sprendimo panaikinimo juridinį pagrindą - prieštaravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 17 punktui, tačiau šis teisės aktas nereguliuoja ginčijamo materialinio teisinio santykio, nes Sprendimas Nr. 388, kuriuo patvirtintas žemės sklypo dydis ir ribos, priimtas iki nurodyto Vyriausybės nutarimo priėmimo. Jis priimtas vadovaujantis Nutarimu Nr. 987, o pareiškėja negrindžia reikalavimo tuo, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja minėto nutarimo nuostatoms. Vertinant skunde nurodytą faktinį skundo pagrindą dėl ginčijamo žemės sklypo ribų ir dydžio nustatymo, nenustatyta, kad pažeistos minėto nutarimo nuostatos. Teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundo šioje dalyje nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Aktas, kurio pagrindu įregistruota Aikštelė yra pagrįstas ir teisėtas, nes atitiko realią statinio būklę, kas matyti ir iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Remdamasis Statybos įstatymo nuostatomis (2 str. 2 ir 4 d.), padarė išvadą, jog asfaltuota Aikštelė, sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu. Nesutiko su skundo teiginiais, kad Aikštelė yra laikinas menkavertis statinys ir kad šiuo statiniu užimta teritorija yra faktiškai laisva (neužimta) žemė, nes tokie argumentai prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatoms, o išardyti ir perkelti į kitą vietą asfaltuotą Aikštelės dangą nėra galimybės, tokio statinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Padarė išvadą, jog Aikštelė neatitinka įstatymu nustatytos laikinojo statinio sampratos, Aikštelė ir kiti kiemo statiniai nėra bevertis turtas. Pažymėjo, kad tarp šalių ginčo, jog Aikštelės paskirtis pakeista, nėra, nes ji jokiai naujai veiklai nepritaikyta, byloje šalys tokių įrodymų nepateikė ir nenurodė, priešingai atsakovų atstovai patvirtino, kad šioje teritorijoje nebuvo ir nėra planuojami nauji statiniai. Nekilnojamojo turto registre padaryta teisinė registracija Aikštelės, kuri atitinka Detaliojo plano sprendinius (kurių pareiškėja neginčija). Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) reikalingas pastatui, kiemo statiniams ir kitiems įrenginiams, priklausantiems Kanceliarijai, eksploatuoti. Be to, 2008 m. kovo 14 d. ekspertizės išvada nustatyta, kad teritorijos paskirtis- rekreacinė, skirta poilsiautojų pasivaikščiojimui ir trumpalaikiam poilsiui, šaligatviais turi teisę naudotis visi poilsiautojai, nepriklausomai kur jie apsistoję, todėl vertintina, jog šiai konkrečiai žemei yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis. Pabrėžė, kad pareiškėja teismui nepateikė įrodymų nuginčijančių tokią ekspertų išvadą. Pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą ginčo žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimui nepagrįstas, nes prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktui. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nurodė, jog būtent detaliuoju planu pareiškėjos prašomas formuoti sklypas patenka į teritoriją, skirtą rekreacijai, todėl ši teritorija palikta bendroms gyventojų reikmėms tenkinti, neformuojant sklypų grąžinimui natūra. Remdamasi tuo, kad nustatyta, jog ginčo teritorija užimta statiniais, pagal detalųjį planą teritorijos paskirtis-rekreacinė, padarė išvadą, kad ši nuosavybė negali būti grąžinama pareiškėjai natūra, nes pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas yra valstybės išperkama.

V.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 102 – 106), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d.sprendimą ir priimti – naują sprendimą, kuriuo panaikinti Sprendimo Nr. 388 1.45 punktą; panaikinti Aktą; įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 metų turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U.13 esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartyje išdėstytas pastabas, neįvertino nutartyje nurodytų papildomai surinktų įrodymų reikšmės, sprendimą priėmė tais pačiais motyvais kaip ir anksčiau bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija, kurios sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog, priimant Sprendimą Nr. 388, Nutarimo Nr. 987 nuostatos nebuvo pažeistos. Remdamasi Atkūrimo tvarkos 70 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A8-321/2005), faktu, jog Sprendimo Nr. 388 1.45 punktu pažeisti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto reikalavimai, pareiškėjos teisės, Nutarimo Nr. 987 6 punktu, pažymi, jog kokių statybos techniniais reglamentais pagrįstų skaičiavimų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas tokio dydžio žemės sklypas, koks priskirtas Sprendimu Nr. 388, atsakovai nepateikė, o teismas tokių aplinkybių nevertino.

3. Nagrinėdamas reikalavimą dėl Akto panaikinimo, teismas neįsigilino ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas. Pažymi, jog tiek paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek kreipiantis į teismą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra, jokių VĮ Registrų centras registruotų ir asmenims kokia nors teise priklausančių statinių ginčo sklype nebuvo. Pabrėžia, kad akivaizdu, jog sporto aikštelių teisinė registracija atlikta tik siekiant užkirsti kelią nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsniu, 13 straipsnio 1 dalimi, faktu, jog nagrinėjamu atveju jokie dokumentai, nustatantys statybos teisėtumą ir atitinkantys įstatymų reikalavimus, nebuvo pateikti, nepateikti jokie daiktinės teisės įgijimo pagrindą patvirtinantys dokumentai. Pažymi, jog nepagrįstai atmesti argumentai, kad Aikštelė negalėjo būti pripažinta tinkama naudoti, nes pagal savo būklę neatitinka tokiam statiniui keliamų reikalavimų, nes tokį faktą patvirtina 2004 m. balandžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 19.

4. Akto ir jo pagrindu atliktos statinių ir teisių į juos teisinės registracijos teisėtumu ir skaidrumu verčia abejoti tai, jog tiek Aktas priimtas, tiek ir teisinė registracija atlikta tą pačią dieną, t.y. 2004 m. kovo 3 d. (vieną dieną prieš Klaipėdos apygardos teisme paskirtą teismo posėdį).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Kanceliarija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 111 – 115) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka, kad pareiškėjai nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Nurodo, jog Sprendimas Nr. 388 priimtas remiantis jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis.

2. Nesutinka su teiginiu, jog Sprendimas Nr. 388 priimtas pažeidžiant Nutarimą Nr. 987. Pažymi, kad tokiu nutarimu patvirtintos tvarkos 6 punkte nėra reikalavimo įvertinti ploto dydį „būtinumo atžvilgiu“. Be to, sklypo dydžio formavimo metu visi tokio pobūdžio sklypai buvo valstybės išperkami (tuo metu galiojusios Atkūrimo įstatymo redakcijos 12 str. 3 p. ir Atkūrimo tvarkos 70 str. 4 d.), todėl net nebuvo būtinybės spręsti dėl konkretaus jo dydžio. Taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog Sprendimo Nr. 388 priėmimo metu nuosavybės teisių į žemę atkūrimas natūra buvo apskritai negalimas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutarimas negalėjo būti taikomas iki jo priėmimo susiformavusiems santykiams.

3. Reikalavimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 metų turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U.13 esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Remiasi Atkūrimo įstatymo (redakcija įsigaliojusi nuo 2002-04-19) 12 straipsnio 3 punktu, faktu, kad ginčo teritorija pagal Detalųjį planą, kurio pareiškėja neginčija, yra užimta statiniais ir skirta rekreacijai, 1998 m. birželio 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 160 patvirtintu detaliuoju planu kvartalui tarp S. Daukanto, Kęstučio, Birutės al., J. Simpsono gatvių, 2008 m. kovo 14 d. ekspertų V. J. D. ir A. M. ekspertizės „Dėl LR Seimo kanceliarijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ išvada, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos).Taip pat nurodo, jog ginčo žemės sklype yra trečiajam asmeniui priklausantys statiniai.

4. Nesutinka su teiginiu, kad Kanceliarijai priklausančių kiemo statinių teisinė registracija atlikta neteisėtai. Nurodo, kad teisinė registracija atlikta įstatymų nustatyta tvarka, remiantis Aktu. Pažymi, kad ginčo statinio statybos metu Statybos įstatymo nuostatos negaliojo, todėl vertinant statinio teisėtumo faktą, jos negali būti taikomos, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos, kaip turi būti registruojami sovietmečiu pastatyti pastatai miestuose. Nurodo, kad statinio būklė nekeičia jo, kaip nekilnojamojo turto, statinio statuso, o ginčo pastatai nėra beverčiai. Pabrėžia, kad ginčo sklypas niekada nebuvo laisvas, neužstatytas, nes iš byloje esančių 2004 m. vasario 24 d. statinių kadastrinių matavimų, matyti, jog Aikštelė buvo pastatyta 1970 metais. Be to, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsniu, pažymi, kad pastatų teisinė registracija savaime nesukuria paties statinio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1997m. gruodžio 24d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į žemę 0,2448 ha, esančią Palangos m., natūra (NTAB b.l. 14).

Pažymėtina, kad tuo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nenumatė galimybės mieto teritorijoje grąžinti žemę natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės (Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Be to galiojęs Įstatymas, jo 12 straipsnio 3 punktas, nustatė, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir perduodamas neatlygintinai nuosavybėn.

Pareiškėja žemėje, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, jokių pastatų nuosavybės teise neturi, todėl jos prašyme išreikšta valia – grąžinti žemę natūra – negalėjo būti įgyvendinta.

Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, ir po to, kai LR Seimas 2002 04 02 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-832 pakeitė atitinkamas įstatymo 5, 12 straipsnių nuostatas, buvo numatyta galimybė mieto teritorijoje grąžinti žemę buvusioje vietoje, t.y. natūra.

Pareiškėjos ginčijamas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas tuo laikotarpiu, kai Įstatymas tokią žemę numatė kaip valstybės išperkamą, kai Įstatymas nenumatė galimybės grąžinti žemę mieste natūra, jei pilietis toje žemėje nuosavybės teise neturi gyvenamojo namo ar kitų statinių, todėl Palangos miesto valdyba, priimdama ginčo sprendimą neturėjo jokio įstatyminio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos 1997m. gruodžio 24d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo pačiu nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu Palangos miesto valdybos sprendimas būtų neteisėtas ar pažeidžiantis pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Palangos miesto valdyba veikė pagal tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 388 priimtas iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 9d. nutarimu Nr. 260 priimtai Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkai, todėl šis teisės aktas šioje byloje nėra aktualus, o visi pareiškėjos argumentai, susiję su neva atsakovo padarytais šio teisės akto reikalavimų pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos ginčijamas sprendimas, kaip ir nurodyta jo paties aprašomojoje dalyje, priimtas vadovaujantis ir galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. liepos 17d. nutarimui Nr. 987 Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos. Šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktas numatė, kad sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimant pareiškėjos ginčijamą Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) buvo įvertinti teisiniai žemės sklypo suteikimo dokumentai, faktinis žemės sklypo naudojimas bei galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, t.y. Palangos miesto tarybos 1998 06 25 sprendimu Nr. 160 patvirtintas miesto kvartalo tarp S.Daukanto g., Kęstučio g., Birutės al. Ir J.Simpsono g. detalusis planas (Žemės tvarkymo byla b.l. 1-38), kuriuo kvartale esantys žemės sklypai suformuoti tokiomis ribomis, kokios vėliau yra nustatytos ginčijamu Palangos miesto valdybos 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 388. Darytina išvada, kad Palangos miesto valdyba 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 388 (šio sprendimo 1.45 punktą) priėmė nepažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. liepos 17d. nutarimo Nr. 987 reikalavimų, todėl pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje netenkino pagrįstai.

Kita vertus pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta virš, pareiškėja šioje byloje iškeltu ginču siekia realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę natūra. Šiam procesui aplinkybė - ar valstybinė žemė yra išnuomota ar suteikta panaudos teise – esminės reikšmės neturi, nes žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise patys savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokia – žemės yra valstybės išperkama ir į ją nėra galimybės atkurti nuosavybės teises. Valstybinė žemės gali būti pripažįstama valstybės išperkama tik tada, kai ji atitinka Įstatymo 12 straipsnyje numatytas sąlygas. Tarp šių sąlygų kaip savarankiškų sąlygų žemės nuoma ar jos suteikimas panaudos teise nėra numatyti.

Vertinant pareiškėjos reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog sporto aikštelė pastatyta 1970 metais. Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pateikti statinių kadastro duomenys (t. 3 b.l. 135-137). Taigi aikštelė pastatyta iki šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo įsigaliojimo. Remiantis teisės aktų galiojimo laike taisyklėmis, minėto įstatymo nuostatos, kiek tai liečia ginčo aikštelės statybos teisėtumą, negali būti taikomos, nes aikštelės pastatymo bei eksploatavimo pradžios metu, negaliojo. Todėl nagrinėjant ar ginčijamas aktas yra teisėtas būtina įvertinti šio akto atitikimą akto surašymo dieną galiojusiems ir šią sritį reglamentavusiems teisės aktams.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 (2003 05 23 redakcija) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai privalomu priedu Nesudėtingų statinių sąrašo 2.3.2 punktą prie nesudėtingų II grupės statinių yra priskiriamos atviros (futbolo, krepšinio, tinklinio, rankinio, lauko teniso bei kt.) bei žaidimų aikštelės su įranga. Iš esmės analogiškai reglamentuota ir šiuo metu galiojančio STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 2 lentelės 17 punkte. Taigi ginčo aikštelė priskiriama prie nesudėtingų II grupės statinių.

Ginčo akto surašymo metu STR 1.01.07:2002 (2003 05 23 redakcija) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 14 punktas nustatė, kad II grupės nesudėtingiems statiniams turi būti rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema (14.2 punktas), savivaldybės mero išduotas statybos leidimas be statinio projekto patikrinimo Nuolatinėje statybos komisijoje (14.3 punktas).

Ginčo akto surašymo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka 27 punktas (2003 12 19 įsakymo Nr. 665 redakcija) nustatė, kad statytojas turi pateikti komisijos pirmininkui dokumentus, išvardytus Reglamento 3 priede. Šiame priede numatyta, kad statytojas II grupės nesudėtingiems statiniams turi pateikti projekto schemą, statybos leidimą, statybos darbų žurnalą, statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šiuo metu galiojančios šio STR 1.11.01:2002 atatinkamos nuostatos iš esmės kelia analogiškus reikalavimus, išskyrus nebėra reikalaujama pateikti statybos leidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus teisės aktų nuostatas bei įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad ginčo akte įvardintas statytoju tretysis suinteresuotasis asmuo nepateikė visų teisės aktuose numatytų būtinų pateikti dokumentų (projekto schemos, statybos leidimo, statybos darbų žurnalo, statybos darbų priėmimo-perdavimo akto), todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisija nepagrįstai savo 2004 m. kovo 3 d. aktu pripažino 651 kv.m. kiemo statinį (sporto aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamu naudoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, ginčijamas aktas dalyje dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 889 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetant trečiojo suinteresuotojo asmens argumentus, kad jis neturėjo kitokio būdo 1970 metais statytų statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, pažymėtina, kad CK 4.58, 4.68, 4.69, 4.70 straipsniai numato realius būdus kaip teismo sprendimu gali būti išspręsti statinių nuosavybės klausimai bei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Vertinant pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Palangos m. centrinės dalies detalųjį planą), konstatuotina, kad šio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas tiesiogiai susijęs su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio nuostatomis, t.y. būtinumu įvertinti ar žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėja priskirtina valstybės išperkamai.

Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijai (visam kvartalui) įstatymo nustatyta tvarka Palangos miesto tarybos 1998 06 25 sprendimu Nr. 160 yra patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskiriama trečiojo suinteresuotojo asmens pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti (Žemės tvarkymo byla b.l. 38-6). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo teritorija patenka į Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 5d. sprendimu Nr. 31 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu suplanuotą teritoriją ir šio detaliojo plano sprendiniais ginčo teritorija priskirta rekreacinei teritorijai (t. 3 b.l. 45-53). Duomenų, kad abu šie detalieji planai būtų pakeisti ar panaikinti, byloje nėra. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės – neaptverta ginčo teritorija bei laisvas priėjimas prie sporto aikštelės – patvirtina, kad ginčo teritorija realiai naudojama rekreacijai (t. 3 b.l. 60, 133). Atsižvelgiant į aptartus detalių planų sprendinius bei faktinį ginčo teritorijos naudojimą kolegija konstatuoja, jog ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, nes ji atitinka Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – ši teritorija buvo Palangos miestui priskirta iki 1995m. birželio 1d., ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti, be to ši teritorija pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu yra skirta rekreacijai.

Šia nutartimi teismo priimamas sprendimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo žemė tampa laisva nuo statinių, nes sporto aikštelė kaip statinys faktiškai egzistuoja, o Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad yra išperkama žemė užimta tiek statomiems, tiek pastatytiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Tai reiškia, kad valstybės išperkama ir ta žemė, kuri užimta ir nebaigtais statyti pastatais, statiniais ar įrenginiais, t.y. dėl kurių atitinkamos institucijos nėra priėmusios administracinių aktų dėl jų tinkamumo naudoti.

Padarius išvadą, kad ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai, teisinio pagrindo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra K. P. iki 1940 m. turėtoje posesijoje, kiek ji patenka į kvartale U. 13 esantį sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti. Šio sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjos skundą tenkinti – panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisijos 2004 m. kovo 3 d. akto dalį dėl 651 kv.m. kiemo statinio (sporto aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti.

Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius