Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui R.K., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie LR TM 2013 m. gegužės 7 d. aktą Nr. 2S-1672 dalyje dėl 2013 m. sausio 9 d. prašymo.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. sausio 9 d. pateikė prašymą Alytaus PN direktoriui, prašydamas leidimo Alytaus PN įsteigti žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“, kurios valdybos pirmininku yra išrinktas pareiškėjas, ir pridėjęs asociacijos „Skaidra“ įstatus bei steigimo sutartį, paprašė padaryti šių dokumentų kopijas po tris egzempliorius (b.l. 40). Kadangi atsakovas neatsakė į pareiškėjo prašymą, pareiškėjas, laikydamasis ikiteisminės tvarkos, kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR TM. 2013 m. balandžio 4 d. skundu prašė įpareigoti Alytaus PN duoti atsakymus į 2013 m. sausio 9 d. ir 2013 m. sausio 16 d. prašymus (b.l. 26). 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 2S-1672 Kalėjimų departamentas nurodė, jog 2013-01-09 pareiškėjo prašymas Alytaus PN Nuteistųjų prašymų ir skundų registre nėra užregistruotas, todėl teiginys, kad įstaigos administracija neatsako į R.K. 2013 m. sausio 9 d. prašymą, neatitinka tikrovės (b.l. 5). Pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie LR TM 2013 m. gegužės 7 d. aktą Nr. 2S-1672 dalyje dėl 2013 m. sausio 9 d. prašymo, kuris jo manymu yra neteisingas, neobjektyvus, biurokratiškas, dangstantis pavaldžios institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Ginčijamą sprendimą priėmusi institucija - Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai yra taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

2006-01-27 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-31 patvirtinto Kalėjimo departamento darbo reglamento X skyrius, reglamentuojantis prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarką, numato, jog skundai ir prašymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų skundus šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja LR Bausmių vykdymo kodeksas (103 p.). Asmenų skundai ir prašymai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Administracinė procedūra baigiama sprendimo priėmimu (34 str. 1d.). Vadovaujantis Viešojo administravimo 8 straipsnio 1, 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Bausmių vykdymo kodeksas – numato privalomą bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų išankstinio nagrinėjimo tvarką (BVK 143 str.8 d., 183 str.1-3 d.). Pareiškėjui pasinaudojus nustatyta ikiteismine tvarka ir 2013 m. balandžio 4 d. apskundus Alytaus PN pareigūnų veiksmus Kalėjimų departamentui, minėta institucija 2013 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. 2S-1672 nurodė, jog 2013-01-09 pareiškėjo prašymas Alytaus PN Nuteistųjų prašymų ir skundų registre nėra užregistruotas, todėl teiginys, kad įstaigos administracija neatsako į R.K. 2013 m. sausio 9 d. prašymą, neatitinka tikrovės.

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 2S-1672 dalyje dėl pareiškėjo 2013-01-09 prašymo, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas Alytaus PN teismui pateikė pareiškėjo 2013-01-09 prašymą, kuris Alytaus PN „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre“ buvo užregistruotas 2013-01-10 (b.l. 89,90). Taigi, atsakovas pripažino, kad pareiškėjas 2013-01-09 prašymu kreipėsi į Alytaus PN, jo prašymas buvo užregistruotas, tačiau Alytaus PN pareiškėjui raštu į jo prašymą neatsakė. Vadinasi, Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 2S-1672 dalyje dėl pareiškėjo 2013-01-09 prašymo nebuvimo, yra akivaizdžiai neteisingas. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad Kalėjimų departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėjo 2013-04-04 skundo, dalyje dėl atsakymo negavimo iš Alytaus PN į jo 2013-01-09 skundą, ikiteismine tvarka iš esmės neišsprendė, nes konkretus, aiškus sprendimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str., 34 str. 1 d. reikalavimus, nebuvo priimtas. Remiantis išdėstytais argumentais, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog konkrečiu atveju, priimant ginčijamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, todėl yra pagrindas ginčijamą Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 2S-1672 dalyje, dėl 2013 m. sausio 9 d. prašymo, panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Nors pareiškėjas savo skunde pateikė reikalavimą – panaikinti Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 2S-1672 dalyje, dėl 2013 m. sausio 9 d. prašymo, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad tik panaikinus minėtą sprendimą nebus išspręstas materialinės teisės klausimas, nes pareiškėjas turi teisę gauti atsakymą į jo 2013 m. sausio 9 d. prašymą. Todėl, siekiant pareiškėjo teises apginti realiai, Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. 2S-1672 dalyje, dėl 2013 m. sausio 9 d. prašymo, naikinamas ir Kalėjimų departamentas įpareigojamas R. K. 2013 balandžio 4 d. skundo dalį dėl Alytaus PN įpareigojimo duoti jam atsakymą į 2013 m. sausio 9 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Dėl reikalavimo įpareigoti Alytaus PN direktorių suteikti leidimą Alytaus PN įsteigti Žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“.

Pareiškėjas savo skundo reikalavimą - įpareigoti Alytaus PN direktorių suteikti leidimą Alytaus PN įsteigti Žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“ kildina iš, jo vertinimu, Alytaus PN neveikimo, t.y. neatlikimo pagal kompetenciją priskirtų veiksmų, neatsakant į 2013 m. sausio 9 d. pareiškėjo prašymą (b.l. 4).

Ginčas tarp šalių yra kilęs iš administracinės procedūros pagal pareiškėjo 2013 m. sausio 9 d. prašymą (b.l. 40), kuriuo jis prašė leidimo Alytaus PN įsteigti žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau - ir Taisyklės), 30 punkte reglamentuota, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Taisyklių 31 punkte nurodyta, jog, jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki šių Taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Iš šių teisės normų darytina išvada, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, išskyrus tą atvejį, kai terminas pratęsiamas dar iki 10 darbo dienų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka bausmę Alytaus PN. 2013 m. sausio 9 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir prašė leidimo Alytaus PN įsteigti žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo 2013 m. sausio 9 d. prašymas buvo užregistruotas 2013 m. sausio 10 d. 2 būrio Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre, registracijos Nr. 25 (b.l. 89,90). Teismui pateikti duomenys patvirtina (šios aplinkybės neneigia ir atsakovas), kad Alytaus PN direktorius į 2013 m. sausio 9 d. R.K. prašymą neatsakė raštu per Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje nustatytą terminą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog į pareiškėjo R.K. 2013 m. sausio 9 d. prašymą pareiškėjui galėjo būti atsakyta žodžiu, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

Kadangi prašymo nagrinėjimo terminas Taisyklių 31 punkte įtvirtinta tvarka nebuvo pratęstas, apie tai neinformuotas pareiškėjas, darytina išvada, kad jį Alytaus PN turėjo išnagrinėti nuo 2013 m. sausio 10 d. per 20 darbo dienų. Be to, Taisyklių 39 punkte įtvirtinta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Minima norma yra įpareigojančio pobūdžio, suponuojanti viešojo administravimo subjekto privalomą elgesio modelį. Tai reiškia, kad, pateikus prašymą raštu ir nepageidaujant gauti atsakymo kitokia forma, pareiškėjui turėjo būti atsakyta raštu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A662-1211/2010). Šiuo atveju pareiškėjas nėra išreiškęs pageidavimo, kad jam būtų atsakyta žodžiu, todėl jam turėjo būti atsakyta raštu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad iki šios dienos joks atsakymas pareiškėjui į jo 2013 m. sausio 9 d. prašymą nėra duotas. Teismas taip pat pažymi, kad pataisos įstaigos direktoriui pateikti nuteistųjų rašytiniai prašymai (skundai) turi būti išnagrinėti ir į juos atsakyta raštu, nes tik taip gali būti užtikrinta nuteistųjų teisė kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių dėl jų apskundimo (Bausmių vykdymo kodekso 183 str.).

Pareiškėjas prašo teismą įpareigoti Alytaus PN direktorių suteikti leidimą Alytaus PN įsteigti Žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“. Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas yra išankstinis. Byloje nustatyta, jog Alytaus PN iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. sausio 9 d. prašymo dėl leidimo Alytaus PN įsteigti žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“, todėl atsakovui iš esmės neišnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. sausio 9 d. prašymo ir nepateikus motyvuoto, teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo, teismas neturi jokio pagrindo patenkinti šio pareiškėjo skundo reikalavimo (ABTĮ 57 str.). Prašymą išnagrinėti ir priimti individualų administracinį aktą pirmiausia turi Alytaus PN. Nesutikdamas su Alytaus PN sprendimu pareiškėjas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d., turi teisę sprendimą skųsti laikydamasis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos Kalėjimų departamento direktoriui. Po to gali būti kreipiamasi į administracinį teismą (ABTĮ 32 straipsnis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepasinaudojo šios kategorijos byloms nustatyta išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar galima ja pasinaudoti, todėl R.K. skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas (LR ABTĮ 103 str. 1 p.). Pažymėtina, kad teismas nusprendė įpareigoti Kalėjimų departamentą R.K. 2013 balandžio 4 d. skundo dalį, dėl Alytaus PN įpareigojimo duoti jam atsakymą į 2013 m. sausio 9 d. prašymą, nagrinėti iš naujo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti 3000 lt neturtinę žalą, nes atsakovas jokio sprendimo dėl pareiškėjo 2013 m. sausio 9 d. prašymo nepriėmė, o Kalėjimų departamentas 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 2S-1672 atsakė neteisingai ir neobjektyviai.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė pareiškėjo konstitucines teises, Viešojo administravimo įstatyme, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas normas ir t.t., dėl ko pareiškėjas patyrė nepatogumų, nervinę įtampą, daugiau nei metai laiko Alytaus PN negali įsteigti Žmogaus teisių gynimo asociacijos „Skaidra“.

Tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CK 6.271 straipsnį civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; kt.). Žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų (neatsakymo į 2013 m. sausio 9 prašymą), jis patyrė neturtinę žalą, tai yra patyrė nepatogumų, nervinę įtampą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Alytaus PN neatliko pagal kompetenciją priskirtų veiksmų - Alytaus PN direktorius į 2013 m. sausio 9 d. R.K. prašymą neatsakė raštu per Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnyje nustatytą terminą. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad Alytaus PN neturėjo ir objektyviai negalėjo atsakyti į pareiškėjo prašymą. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog valdžios institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Šie Alytaus PN veiksmai sąlygojo atitinkamą neigiamą poveikį pareiškėjui. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į pirmiau nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Alytaus PN pareigūnai būtų tinkamai ir laiku įvykdę teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau pripažįstant, jog R.K., kaip asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisė į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą (teisė gauti atsakymą į savo prašymą iš įstaigos, kurioje atlikinėja bausmę) buvo pažeista ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Pareiškėjas savo skundu taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus, įvertinti Alytaus PN administracijos veiksmus, valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų prasme, nepateikiant pareiškėjui atsakymų į jo 2013 m. sausio 16 d. ir 2013 m. sausio 9 d. prašymus, tuo pačiu varžant pareiškėjo teises įsteigti asociaciją „Skaidra“. Teisminio nagrinėjimo metu šių reikalavimų pareiškėjas atsisakė ir šią bylos dalį prašė nutraukti. Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjas, išreikšdamas savo valią, šia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo, todėl atsisakymas priimtinas, ši bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 2S-1672 dalyje dėl 2013 m. sausio 9 d. prašymo ir įpareigoti Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos R. K. 2013 balandžio 4 d. skundo dalį, dėl Alytaus Pataisos namų įpareigojimo duoti atsakymą į jo 2013 m. sausio 9 d. prašymą, nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Alytaus pataisos namų direktorių suteikti leidimą Alytaus pataisos namuose įsteigti Žmogaus teisių gynimo asociaciją „Skaidra“ palikti nenagrinėtu.

Pripažinti, kad R. K. teisė, į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl įpareigojimo Kalėjimų departamentą atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus, įvertinant Alytaus PN administracijos veiksmus, valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų prasme, nepateikiant pareiškėjui atsakymų į jo 2013 m. sausio 16 d. ir 2013 m. sausio 9 d. prašymus, tuo pačiu varžant pareiškėjo teises įsteigti asociaciją „Skaidra“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.