- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2-10014-944/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06305-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. V. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas, kad galėtų priimti palikimą prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą 1996-10-04 privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai, sudarytai tarp E. G. ir Z. B., patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., registracijos Nr. 4VJ-23791, registruoti. Nurodė, kad po Z. B. mirties, pareiškėjas sužinojo, kad ne visas įgytas turtas yra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad Z. B. buvo įsitikinusi, kad įsigytas sodas buvo registruotas, nes prieš metus buvo pirkusi gretimą sodą, todėl manė, kad nusipirkusi šalia esantį sodą prisijungė prie turimo. Paaiškino, kad nuostata dėl sutarties įregistravimo yra neaiški, nes nėra nurodyta, kas konkrečiai turi atlikti šiuos veiksmus, kokios bus pasekmės neįregistravus nusipirkto sodo. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone sudaro pagrindą atnaujinti terminą sutarčiai registruoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjui jokių pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1996-10-04 sudaryta privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp E. G. ir Z. B. dėl 0,06 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „V.“ įsigijimo; šioje sutartyje nurodyta, kad ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Kauno rajono žemėstvarkos tarnybos Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. (b. l. 8). Z. B. 2013-05-21 mirė, jos palikimą priėmė pareiškėjas R. B. (b. l. 9–10). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. G. vardu (b. l. 12). E. G. 2002-03-10 mirė, jos palikimą priėmė J. V. (b. l. 13, 18). J. V. 2011-12-28 mirė, jos palikimą priėmė A. V. (b. l. 22).
Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą 1996-10-04 sutarčiai registruoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodo, kad 1964 m. LR CK 149 str. buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal sandorio metu galiojusį LR CK 255 str., LR žemės įstatymo 14 str. visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami Nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka; piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotas sandoris negalioja, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.
Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal LR CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ „Maturė“ v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Darytina išvada, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.
Šiuo atveju teismas nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo motinai registracijos terminas buvo neaiškus, nes ši pareiga nebuvo tinkamai išaiškinta. Taip pareiškėjas nurodė, kad sutarties sudarymo metu jo motina buvo garbaus amžiaus, pas notarą vyko viena, t. y. pareiškėjas jos nelydėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pareiga registruoti sutartį galėjo nebūti tinkamai išaiškinta.
Teismo nuomone šioje byloje svarbiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ginčo sutartis buvo visiškai įvykdyta. Pirkėja visiškai atsiskaitė už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad įsiskolinimų nėra. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Kitų asmenų pretenduojančių į ginčo žemės sklypą nėra. Byloje nėra duomenų, kad Z. B. būtų nesąžiningai naudojusi, ar piktnaudžiavusi suteiktomis teisėmis, todėl numatytos teisinės pasekmės – sutarties negaliojimas, pripažintinos neproporcingomis ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.).
Teismas spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d.), taip pat turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas ir Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka.
Šioje byloje teismas daro išvadą, kad nors sandoris nebuvo įregistruotas (LR žemės įstatymo 14 str. , 1964 m. LR CK 255 str.), tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: Z. B. nusipirko, o E. G. pardavė 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ; suinteresuotas asmuo gavo žemės sklypo kainą; turtą perdavė įgijėjai, kurį ji priėmė, valdė, naudojosi, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius (1964 m. CK 253 str.). Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, todėl pareiškimas tenkintinas ir tikslu priimti palikimą atnaujintinas terminas įregistruoti sutartį S. P. K. vardu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas
nutaria:
pareiškėjui R. B., kad galėtų priimti palikimą, atsiradusį po Z. B. mirties, atnaujinti įstatymo nustatytą terminą 0,06 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „V.“, 1996-10-04 pirkimo–pardavimo sutarčiai Nr. 4VJ-23791 įregistruoti mirusios Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.