Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

L. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2016 m. rugsėjo 30 apie 08.20 val. parduotuvėje „XXX“ adresu (duomenys neskelbtini), paėmė 13 pakelių kavos „Paulig“, kurio 1 vnt. vertė 5,19 eurų, susidėjo juos į maišelį ir išėjo iš parduotuvės pro kasas, nesumokėjusi už prekes. Viso pavogė prekių už 67,47 eurų, tuo ji įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantė L. Č. neneigia padarius jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. L. Č. mano, kad paskirtoji nuobauda – administracinis areštas per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ATPK 50 str. nustatyta, kad už smulkų svetimo turto pagrobimą, numatyta baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas nuobaudą skyrė atsižvelgdamas į L. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi teisės pažeidimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pagrobtų daiktų kiekį ir vertę, į tai, kad pažeidimu žala nepadaryta, prekės grąžintos į prekybą, į pažeidėjos asmenybę – ji ne kartą bausta administracine tvarka už administracinius pažeidimus, didžioji jų dalis už vagystes. Įvertinus šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad L. Č. yra linkusi daryti teisės pažeidimus nuolat, savo elgesio nekeičia ir jokių išvadų nedaro, visiškai ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio taisykles, todėl jai paskyrus baudą ar viešuosius darbus nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai užtikrinti įstatymų laikymąsi, bendro gyvenimo taisyklių gerbimą, kad pažeidėja nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Aplinkybių, dėl kurių administracinis areštas negali būti skiriamas (ATPK 29 straipsnio 3 dalis), nenustatyta, todėl konstatavo, kad yra pagrindas L. Č. paskirti ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą administracinį areštą.

Apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas L. Č. nuobaudą – administracinį areštą argumentavo ir individualizavo tinkamai.

Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ATPK 50 str. numatytas pažeidimas yra ne pirmą kartą, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su kėsinimusi į nuosavybę. Laikytina, kad apeliantui dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgus į tai, kas paminėta ir įvertinus byloje surinktus duomenis, apygardos teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai L. Č. paskirta nuobauda – administracinis areštas skirta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ankstesnius baustumus, nuobauda paskirta pagrįstai ir nėra aiškiai ne per griežta, todėl keisti teismo nutarimą nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 nutarimą nepakeistą. L. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.