Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarei V. P., dėl santuokos metu įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmeniniu turtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamu atveju dalis nekilnojamojo turto įsigyta iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl sprendžiant ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir anksčiau galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgyta dalis ginčo turto. CK 3.89 straipsnyje numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.

Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

CK 3.100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Taigi asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nesant santuokinių santykių.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp ieškovo motinos Č. S. (mergautinė pavardė – G.) ir tėvo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė sūnus, t. y. ieškovas R. S.. Tais pačiais metais S. S. paliko šeimą išvyko nuolat gyventi į kitą vietą. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) Č. S. mirė. 1975 m. birželio 19 d. Č. S. persikėlė iš (duomenys neskelbtini) miestelio į (duomenys neskelbtini) kaimą ir perėmė nuomos teises į savo tėvui – K. G. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) – priklausiusį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šias faktinės aplinkybės patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Sarių seniūnijos 2025 m. birželio 10 d. pažyma Nr. (7.6) S/8-74, kad Č. S., K. (G.) dukra, gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis turimais dokumentais: Buto kortelės įrašu, eilės Nr. 3: nurodyta, kad šeimos galva – S. Č., K., gyvenanti nuolat (duomenys neskelbtini), nuo 1975 m. birželio 19 d. Įregistravimo kortelės įrašuose Nr. 1, 2, 3 nurodyta „S. Č. K.“, atvykusi 1975-06-19 iš (duomenys neskelbtini). Įraše eilės Nr. 11 nurodytas nepilnametis sūnus – S. R. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Ūkinėje knygoje Nr. 8 (1991–1998), asmeninės sąskaitos Nr. 260 Č. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi(duomenys neskelbtini).) vardu III skyriuje (ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai) 1991 m. sausio 1 d. įrašyta gyvenamasis namas, tvartas, svirnas, esantys (duomenys neskelbtini). Namų ūkių knygoje Nr. 11 (1998–2002), namų ūkio Nr. 333 Č. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) vardu II skyriuje (ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai) įrašyta gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (tvartas, svirnas), esantys (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygoje Nr. 11 (2003–2007), namų ūkio Nr. 259, Nr. 9 (2008–2012), namų ūkio Nr. 287 Č. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi(duomenys neskelbtini)) vardu II skyriuje (namų ūkiui priklausantys pastatai) įrašyta gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (l.virtuvė 2|1/ž, terasa 3| 1/m, svirnas 4| 1/m, malkinė 5|1/ž, stoginė 6|1/ž, 10|1/ž, 11|1/ž, tvartas 7|1/m, 9|1/ž, daržinė 8|1/m, pirtis 12|1/m, priestatas, 13|1/ž), esantys (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygose: Nr. 8 (1991-1998), asmeninės sąskaitos Nr. 260, Nr. 11 (1998-2002), namų ūkio Nr. 333, Nr. 11 (2003-2007), namų ūkio Nr. 259, Nr. 9 (2008-2012), namų ūkio Nr. 287 – nurodyta namų ūkio galvos vardas, pavardė Č. S. – vienas asmuo. Remiantis aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad Č. S. nuo 1975 m. birželio 19 d. nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) ir ūkį vedė viena, be sutuoktinio.

1998 m. rugpjūčio 20 d. Švenčionių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 170, buvo pripažintos Č. S. nuosavybės teisės į statinius: gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, indeksas 2J1/ž, 2,04x2,75 kv.m., terasa, indeksas 3J1/ž, 3,25x2,75 kv.m., esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

2007 m. sausio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ŠMM-135 ir 2007 m. sausio 10 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. ŠMM-136 Č. S. įsigijo iš Lietuvos Respublikos valstybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ūkinės knygos įrašų, Č. S. 1975 m. birželio 19 d. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), jau be sutuoktinio. Č. S. sutuoktinis S. S. nėra registruotas nei tuo metu, nei vėliau jokioje ūkinėje knygoje kaip kartu gyvenęs asmuo. Tai patvirtina, kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir šeiminių santykių nepuoselėjo. Minėtą nekilnojamąjį turtą Č. S. įgijo už asmenines lėšas, nors ir būdama santuokoje su S. S., kuris neprisidėjo nei prie turto įsigijimo, nei prie jo išlaikymo. Nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas išimtinai Č. S. vardu.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Č. S., įsigydama nekilnojamąjį turtą, aiškiai išreiškė valią jį įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Nuo turto įsigijimo momento iki pat savo mirties ji nuosekliai rūpinosi turtu kaip asmeniniu – juo naudojosi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, atliko visus savininkei būdingus veiksmus. Tuo tarpu S. S. nuo 1969 m. buvo faktiškai nutraukęs santuokinius ryšius su Č. S., kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, prie turto įsigijimo, naudojimo ar išlaikymo neprisidėjo, jokių pretenzijų į minėtą turtą nereiškė. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas paneigė 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpciją, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Teismo turėtos pašto išlaidos (4,91 Eur) neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad Č. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įgytas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), svirnas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr., priestatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, indeksas 2J1/ž, 2,04x2,75 kv.m., terasa, indeksas 3J1/ž, 3,25x2,75 kv.m., esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Č. S. asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.