- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- eI2-4196-438/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01427-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- UAB „VAS Transport“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriui
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „VAS Transport“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriui dėl 2024 m. spalio 3 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „VAS Transport“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 38821, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas, UĮ) 57 straipsnio 3 dalimi (pirmą kartą) už Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą pareiškėjai paskirta 200,00 Eur bauda (toliau – Nutarimas).
Remiasi UĮ 57 straipsnio, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 4 dalies nuostatomis.
Nurodo, kad 2023 m. balandžio mėn. UAB „Vlantana“ pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kurio pagrindu asmeniui R. K. (toliau – Darbuotojas) nuo 2023 m. liepos 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Paaiškina, kad pareiškėja ir UAB „Vlantana“ yra įmonių grupei (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės, kuriose tam tikri veiklos procesai yra administruojami ir vykdomi tų pačių darbuotojų. Abi įmonės yra įsteigtos su tikslu vykdyti tarptautinių krovinių vežimą transporto priemonėmis, jų buveinės adresas yra tame pačiame pastate. Už personalo įdarbinimą atsakingas darbuotojas vidinėje įmonės informacinių duomenų bazėje klaidingai pažymėjo, kad Darbuotojas turi būti įdarbintas pas pareiškėją, o ne UAB „Vlantana“. Tokiais savo veiksmais darbuotojas jokiais būdais nesiekė sudaryti sąlygų kilti nelegalaus darbo sąlygoms ar tyčiniais savo veiksmais pažeisti imperatyvias įstatymo normas, nustatytas dėl užsieniečio įdarbinimo, t. y. apie asmens įdarbinimo faktą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, su asmeniu sudaryta darbo sutartis, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.
Pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėja ir UAB „Vlantana“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, pareiškėja paaiškino 2024 m. rugpjūčio 23 d. atsakyme viešojo administravimo subjektui. Tačiau, priimant Nutarimą, į tai nebuvo atsižvelgta.
Remiasi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio bei 44 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis. Teigia, kad pareiškėja aktyviai veikia rinkoje, joje ne tik dirba darbuotojai, bet yra sudarytos lizingavimo sutartys, pervežimo paslaugų teikimo sutartys bei kiti įsipareigojimai. Nutarimas, sąlygojantis iš to išplaukiančius suvaržymus, nustatytus UTPĮ 35 ir 44 straipsniuose, neproporcingai apsunkintų jos galimybę pritraukti/įdarbinti darbuotojus (vairuotojus) iš trečiųjų šalių, tuo pačiu apsunkintų konkurenciją su kitomis transporto sektoriuje veikiančiomis įmonėmis, o tokia situacija keltų pernelyg didelę riziką toliau sėkmingai vystyti pareiškėjos veiklą ir gebėti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tiek jos darbuotojams, tiek visuomenei ir valstybei.
Akcentuoja, kad padariusi užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą jokios apčiuopiamos ekonominės naudos ar konkurencinio pranašumo rinkoje neįgijo, nesukėlė žalos asmenims ar valstybės interesams. Atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, teigia, kad paskirtoji nuobauda yra akivaizdžiai neteisinga, kadangi viešojo administravimo subjektas neįvertino visų jam nurodytų aplinkybių, o tik formaliai pažiūrėjo į pažeidimo sudėtį. Viešojo administravimo subjektas neatsižvelgė į proporcingumo principą, t. y. už minėtą įstatymo pažeidimą pareiškėjai sankciją taiko nepriklausomai nuo to, ar užsienietį įdarbinantis asmuo imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidė vedamas tyčios, ar tokie veiksmai kilo dėl mažareikšmės juridinio asmens darbuotojo klaidos, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, kad juridinio asmens darbuotojas, per kurį pasireiškė juridinio asmens klaida, yra susijęs darbo santykiais su abiem juridiniais asmenimis, t. y. tiek su juridiniu asmeniu, kurio tarpininkavimo raštu vadovaujantis buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, tiek su juridiniu asmeniu, kuris įdarbino Darbuotoją, t. y. su pareiškėja. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad nebuvo padaryta žala nei Darbuotojui, nei visuomenės interesams, nei valstybei. Tuo tarpu paskirta nuobauda nepagrįstai ir neproporcingai suvaržys pareiškėjos teises.
Mano, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes priimant jį nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas aplinkybes, kurių visetas leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios, pažeidimo mastas niekam nedaro jokio neigiamo poveikio.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad pagal UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio numatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.
Nurodo, kad 2024 m. liepos 26 d. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) gautas sprendimų projektų skyriaus pranešimas, kokiu pagrindu Bendrovės Darbuotojas, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi tarpininkaujant UAB „Vlantana“, dirba Bendrovėje. Patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, kad asmuo buvo ne tik įdarbintas, bet ir faktiškai dirbo turėdamas teisėto buvimo dokumentą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui.
Pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui.
Akcentuoja, kad nagrinėtinu atveju buvo atliekamas ne darbdavio keitimas, o naujo leidimo laikinai gyventi užsakymas tarpininkaujant pareiškėjai. Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu priimtas ne dėl Darbuotojo darbo be leidimo dirbti, o dėl Darbuotojo darbo turint leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Darbuotojas dirbo neteisėtai.
Remiasi UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata ir teigia, kad jos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą), ar ne. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti/būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik tuomet, kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje, tačiau pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) Klaipėdos teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 38821, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Įstatymas, UĮ) 57 straipsnio 3 dalimi (pirmą kartą) už Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą pareiškėjai paskirta 200,00 Eur bauda (toliau – Nutarimas).
Bauda pareiškėjai skirta už tai, kad juridinis asmuo UAB „VAS Transport“ įm. k. 163176386, būdamas darbdaviu, atstovaujamu direktoriaus D. S., 2023 m. spalio 23 d. įdarbino savo įmonėje užsienietį, R. K., kuriam 2023 m. liepos 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pagal UAB „Vlantana“ tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Tokiais savo veiksmais pareiškėja, pažeidė LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 4 d. kurioje yra numatyta, kad: Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2023 m. spalio 23 d. įdarbino savo įmonėje užsienietį, R. K., kuriam 2023 m. liepos 25 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pagal UAB „Vlantana“ tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Byloje ginčo tarp šalių dėl šių faktinių aplinkybių, nėra.
Pareiškėja nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad jos padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti pažeidimą, padariusi užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą jokios apčiuopiamos ekonominės naudos ar konkurencinio pranašumo rinkoje neįgijo, nesukėlė žalos asmenims ar valstybės interesams. Priešingai, pareiškėja laikėsi ir laikosi visų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatų, t. y. vairuotojui buvo mokamas atlyginimas padaugintas iš koeficiento, sumokami mokesčiai už darbuotojo darbu uždirbtas pajamas ir pan., dėl ko Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes neatitinka proporcingumo, teisėtumo, protingumo principų reikalavimų.
Šiems teiginiams pagrįsti nurodo, kad pareiškėja ir UAB „Vlantana“ yra įmonių grupei (duomenys neskelbtini) priklausančios įmonės, kuriose tam tikri veiklos procesai yra administruojami ir vykdomi tų pačių darbuotojų, t. y. tas pats darbuotojas darbo santykiais yra susijęs su abejomis bendrovėmis. Abi įmonės yra įsteigtos su tikslu vykdyti tarptautinių krovinių vežimą transporto priemonėmis, jų buveinės adresas yra tame pačiame pastate. Šiuo konkrečiu atveju, už personalo įdarbinimą atsakingas darbuotojas, vidinėje įmonės informacinių duomenų bazėje klaidingai pažymėjo, kad asmuo R. K. turi būti įdarbintas pas pareiškėją, o ne UAB „Vlantana“. Tokiais savo veiksmais darbuotojas jokiais būdais nesiekė sudaryti sąlygų kilti nelegalaus darbo sąlygoms ar tyčiniais savo veiksmais pažeisti imperatyvias įstatymo normas, nustatytas dėl užsieniečio įdarbinimo, t. y. apie asmens įdarbinimo faktą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, su asmeniu sudaryta darbo sutartis, laikantis visų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. Tokie veiksmai jokiais būdais nesudaro aplinkybių, kurias objektyviai įvertinus būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja turėjo tikslą pažeisti imperatyvias įstatymo nuostatas įdarbinant užsienietį.
Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte ( 2022 06 30 įstatymo Nr. XIV-1287 redakcija) nustatyta, kad Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis: <...> įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstruota, jog šios teisės normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias nors materialias pasekmes. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Taigi, užsieniečio įdarbinimas pas konkretų darbdavį yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, kai: i) užsieniečiui yra išduotas Migracijos departamento leidimas laikinai gyventi; ii) šis leidimas turi būti išduotas arba pakeistas konkrečios įmonės (darbdavio) tarpininkavimo pagrindu (atžvilgiu); iii) užsienietis turi būti įdarbintas šioje konkrečioje įmonėje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-789/2025).
Nustatytos byloje faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėja savo veiksmais realizavo Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos dispozicijos sudėtį. Dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjos skundo argumentai yra nepagrįsti.
Pagal Įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios nutraukė pažeidimą, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Iš Nutarimo matyti, kad pareiškėjai skirta minimalaus dydžio sankcija už pažeidimo padarymą, įvertinus pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent, jog pareiškėja prisipažino padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti.
Visa tai patvirtina, kad pareiškėjai paskirtos bausmės pobūdis bei dydis atitinka Įstatymo 57 straipsnio 3 dalies ir 60 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
Minėta, kad pareiškėja nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad jos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis bei formalus, padaryta veika yra mažai pavojinga, nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl ji neturėtų būti traukiama atsakomybėn, o Nutarimas panaikintas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat konstatuota, jog Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose.
Nesant nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame būtų įvardinta, kad tam tikri Užimtumo įstatymo reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais, ar kuriame būtų nustatyti tokių pažeidimų kriterijai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti padarytą veiką mažareikšmiškumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-789/2025).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad Nutarimas, kaip neteisėtas, būtų panaikintas ir ji aplamai už padarytą pažeidimą nebūtų traukiama atsakomybėn. Tačiau jos nurodomos aplinkybės, ir aptarta teisinė situacija galėtų tik sudaryti teisines prielaidas spręsti dėl mažesnės nei sankcijoje nustatytos minimalios baudos skyrimo ar atleidimo nuo bausmės, neskiriant sankcijoje numatytų poveikių priemonių, bet visa tai nesudaro pagrindo Nutarimo pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti visa apimtimi, nes net ir atleidus pareiškėją nuo bausmės, Nutarimas toje dalyje, kurioje konstatuotas pažeidimo padarymo faktas, liktų galioti.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iš esmės nenurodo jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę nei sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.
Apibendrinus daroma išvada, kad Nutarimas yra pagrįstas, teisingas bei teisėtas, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „VAS Transport“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.