Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai nutraukiama darbo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu, t. y., kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, sudarius darbo sutartį su UAB „Aurespa“. Leidimas galiojo iki 2024 m. liepos 27 d. 2023 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, tačiau šio prašymo dar neišnagrinėjus, pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo atleistas iš darbo UAB ,,Aurespa“. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad darbo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nutraukta nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino. Nesutikdamas su tuo pareiškėjas pateikė skundą.

II. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. Nagrinėjamam ginčui reikšmingas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

2022 m. liepos 5 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad ketina dirbti (profesija neįtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) (b. l. 20–25). UAB ,,Aurespa“ tarpininkavimo raštas patvirtina darbdavio įsipareigojimą priimti jį dirbti (b. l. 30–32). Atsižvelgęs į tai, atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760173719 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y., kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Leidimas galiojo iki 2024 m. liepos 27 d.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023, 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1172-1047/2024).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalėjo šiuo laikotarpiu dirbti nurodytoje UAB ,,Aurespa“ arba pakeisti darbdavį tik gavęs atsakovo leidimą.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Sodra) duomenų bazės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas UAB ,,Aurespa“ dirbo iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., po šios datos kiti pareiškėjo darbo santykiai nefiksuoti (b. l. 36–38).

Atsižvelgus į tai, spręstina, kad remiantis aukščiau minėta Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta imperatyvia nuostata pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje privalėjo būti panaikintas. Vykdydamas šią pareigą, Migracijos departamentas, 2021 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 24S10657 pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760173719, galiojusį iki 2024 m. liepos 27 d. panaikino (b. l. 18–19).

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimą vertinti pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrindus bei aplinkybes. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės netaikyti minėtos Įstatymo nuostatos, nustatęs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, nes nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje nustatytų pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Teikdamas prašymą ir jame pažymėdamas varnele atitinkamą sąlygą, pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog jis turi informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

Aptartame kontekste, aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį (b. l. 28–29, 33–35) ir dirbti UAB ,,Drontela“, o 2023 m. gruodžio 19 d. paprašė pastarojo prašymo nagrinėjimo procedūrą nutraukti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo klausimą, nes pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo atleistas iš UAB ,,Aurespa“.

Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Pareiškėjas skundo negrindžia aplinkybėmis, kad jam taikomos Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos išimtys, todėl šiuo aspektu teismas plačiau nepasisako.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti faktiniai ir teisiniais sprendimo priėmimo pagrindai, motyvai yra aiškūs ir pakankami.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tai, kad pareiškėjas siekia kitu pagrindu (sudarius santuoką) gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste, nes tokį prašymą pareiškėjas turi teikti Migracijos departamentui, nes tik pastarasis dėl šio pareiškėjo prašymo kompetentingas priimti administracinį sprendimą.

Likusieji procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra esminiai sprendžiant šį ginčą, niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam negali būti priteistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. U. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.