Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1212-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-14
Bylos Nr.
1-1212-946/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18642-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
L. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1212-946/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18642-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5; 2.10.2.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.liepos 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij,kaltinamajam R. S.,nukentėjusiajai L. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016-04-20 apie 16.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos narei – nukentėjusiajai buvusiai sutuoktinei L. S., su kuria toliau gyvena ir veda bendrą ūkį, sukėlė fizinį skausmą, stipriai abiem rankomis suimdamas ją už kaklo bei suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas.

Kaltinamasis teisme dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad padarė nedidelį nusikaltimą, bet nukentėjusiajai smūgių nesudavė, tik pastūmė. Jis buvo labai girtas, nes gėrė 3-4 dienas. Pradėjo vaidentis, todėl norėjo nuimti televizorių nuo sienos. Kai paėmė televizorių ir ėjo, gavo smūgį iš posūnio. Nežino, kur tuo metu buvo sutuoktinė. Gal ir pastūmė ją, tačiau negali pasakyti, kada. Gal kai televizorių ėmė, ją pastūmė. Už kaklo sutuoktinės nesuėmė. Jis buvo labai girtas, pripūtė 3 promiles, todėl smaugti negalėjo. Jis pats nukentėjo, dar dabar ant veido randas. Buvo nuvežę jį į ligoninę. Įvykis buvo balandžio mėnesį. Jie su nukentėjusiąja ne sutuoktiniai, bet kartu gyvena. Nežino, ar sutuoktinė buvo išgėrusi, ar ne, bet jos nebuvo sugriebęs už kaklo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, bet neprisipažino. Tyrėjai taip pat sakė, kad tik pastūmė buvusią sutuoktinę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios L. S. parodymais, kad su kaltinamuoju yra išsituokę, bet įvykio metu gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu. Kaltinamasis tuo metu gėrė daug dienų ir jam pasimaišė, pasivaideno. Kai ji jam liepė jam eiti miegoti, jis ją ėmė stumdyti. Ji taip pat jį stumdė, norėjo paguldyti į lovą. Jis nesileido paguldomas, nes nenorėjo miegoti. Už kaklo sugriebęs jos nebuvo, jie tik apsistumdė. Įvykio metu nieko baisaus nebuvo. Jis norėjo tk išnešti televizorių. Paskui pavyko jį nuraminti. Įvykio metu jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Kai buvo atvykusi policija, tai labai pyko ant buvusio sutuoktinio, tačiau dabar jam atleidžia. Kai apsistumdė, tai skausmo nejuto. Policijos tik prašė, kad jį paimtų ir jis išsimiegotų. Atėjo jos sūnus, klausė, kas darosi. Ramino jį, sudavė į akį. Pareiškimą parašė, nes buvo labai užpykusi, kad jis ją stūmė. Lyg norėjo mesti televizorių, todėl jį paėmė. Jis buvo paėmęs jai tik už rūbų, bet ne už kaklo. Kai ji trenkė jam, tai jis jai trenkė tik iš delno į veidą. Sužalojimai padaryti nebuvo. Nei nubrozdinimų, nei apdraskymų nebuvo. Įvykio metu ji pati buvo blaivi.

Liudytojo I. T. parodymais, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes medikai prašė pagalbos. Atvykus buvo matyti, kad kaltinamasis buvo sumuštas. Paaiškino, kad nukentėjusiosios sūnus panaudojo fizinę jėgą prieš smurtautoją. Nukentėjusioji minėjo, kad ją ar sumušė, ar draskė už plaukų. Kaltinamasis buvo girtas, todėl vežė jį Klinikas. Su nukentėjusiąja daugiau bendravo jo kolega. Paaiškėjo, kad kaltinamasis sumušė blaivią sugyventinę, o nepilnametis sūnus, gindamas mamą, sužalojo vyriškį. Moteris irgi buvo sužalota. Nepilnametis taip pat paaiškino, kad gynė mamą. Moters į Klinikas nereikėjo vežti, ją apžiūrėjo medikai vietoje. Moteris aiškino, kad kaltinamasis kabinėjosi, tampė, mušė ją. Lyg minėjo, kad už plaukų tampė, daužė. Buvo nustatytas fizinis smurtas. Nukentėjusioji pati rodė, kur ją sužalojo. Jie apžiūri sužalojimus. Ką mato, tą ir užfiksuoja.

Liudytojos K. R. parodymais, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. S. buvo apklaustas areštinėje. Jam buvo išaiškinta dėl gynėjo, pareikštas įtarimas ir apklausa. Parodymai buvo surašyti, ką jis sakė, perskaityti ir jei teisingi, jis pasirašė. Iš pradžių jis bandė pats skaityti, bet vėliau prašė perskaityti jos. Pastabų neturėjo. Pasirašė ant suoliuko, nes jis buvo už grotų, tai atsitūpė ir pasirašė. Negali pasakyti, ar tik parašą parašė ar visą prierašą padarė. Būna, kad pati parašo prierašą. Parašus pasirašo tik patys asmenys. Kiek pamena, jis lyg ir areštinėje buvo apklaustas. Jo apklausa užtruko galbūt apie 20 min. 5 minutes apklausa negalėjo užtrukti, tai gali būti techninė klaida protokole dėl trukmės. Jis pats viską pasakojo. Jei gerai pamena, tai vyras su moterimi sukonfliktavo, moters ginti atėjo sūnus. Neprisimena, ar ant kaltinamojo matėsi smurto žymių. Nukentėjusiąja apklausinėti taip pat teko. Ji ją apklausė vieną kartą. Papildoma apklausa buvo atlikta, siekiant išsiaiškinti, kiek smūgių buvo suduota, ar moteris buvo nuvykusi į medicininę ekspertizę. Viskas užrašyta apklausos protokole taip, kaip nukentėjusioji pasakė. Nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš sugyventinį.

Liudytojo E. Ž. parodymais, kad kai jis atvyko į įvykio vietą, S. jau buvo sulaikytas ir jį turėjo vežti į gydymo įstaigą. Atvyko į įvykio vietą, nes S. smurtavo prieš L. Lyg smaugė, ar smūgius sudavė, o išgirdęs konfliktą sūnus gynė mamą. L. lyg teigė, kad sužalojimai nebuvo žymūs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pagal 140 str. 2 d., nes buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis paėmė pareiškimą iš L., tačiau jo pamaina baiginėjosi, todėl viską perdavė kitiems. Jis dalyvavo pirminiuose veiksmuose. Tokių įvykių per parą būna 4-5, dėl to negali visko atsiminti. Į įvykio vietą vyko vienas. Patruliai reaguoja pirmi į įvykį, po to važiuoja jie. Operatyvaus valdymo skyriuje pareigūnai surašinėja tarnybinius pranešimus. S. buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Ant S. veido lyg nesimatė sumušimų, ji buvo susijaudinusi.

2016-04-20 protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad L. S. pranešė, jog 2016-04-20 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, jos buvęs vyras R. S. pradėjo prie jos priekabiauti, vyti iš buto. Virtuvėje susistumdė, pagrasino, kad ją užmuš, tada nuo sienos nuėmė televizorių. Ji norėjo televizorių paimti, o jis ją stovinčią su abejomis rankomis pradėjo smaugti. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą (b. l. 3).

2016-04-20 testo alkoholiui protokolu Nr. 616, iš kurio matyti, kad 2016-04-20 21 val. 56 min. R. S. nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 36).

2016-04-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo L. S. parodymus, jog prieš ją smurtavo buvęs sutuoktinis R. S., tai yra jai sudavė ranka į veido sritį du kartus bei pradėjo smaugti, taip pat užfiksuotais sužalojimais ant jos kūno (b. l. 9-10).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Nors pats kaltinamasis prisipažino tik iš dalies ir iš esmės neigė sudavęs smūgius bei sugriebęs už kaklo savo buvusiai sutuoktinei L. S., pripažino tik tai, kad galėjo pastumti nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai trenkė iš delno į veidą. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji neigė, kad jis jai buvo sugriebęs už kaklo, tvirtino, kad buvo paėmęs jai tik už rūbų, o sužalojimai padaryti nebuvo, tačiau iš karto po įvykio nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė daugiau aplinkybių ir pateikė detalesnius paaiškinimus dėl įvykio, iš kurių matyti, kad smurtas jos atžvilgiu pasireiškė ne tik vieninteliu smūgiu delnu į veidą, tačiau ir dar vienu smūgiu bei smaugimu, ko pasėkoje buvo padaryti ir sužalojimai. Kaip matyti iš liudytojo I. T. parodymų, nukentėjusioj aiškino, jog kaltinamasis kabinėjosi, tampė, mušė ją, pati nurodė, kur ją sužalojo. Liudytojas E. Ž. taip pat paaiškino, kad įvykio vietoje, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jai padaryti sužalojimai, bet nežymus. Liudytoja K. R. patvirtino, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole yra užfiksuota tai, ką ji iš tikrųjų parodė. Kaip matyti iš jos apklausos protokolo, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis ne tik ją suėmė rankomis už kaklo, bet ir sudavė ne mažiau 3 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas (b. l. 16). Iš 2016-04-20 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji pranešė, jog kaltinamasis ją stovinčią su abejomis rankomis pradėjo smaugti ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 3). Iš 2016-04-20 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo L. S. parodymus, jog prieš ją smurtavo buvęs sutuoktinis R. S., tai yra jai sudavė ranka į veido sritį du kartus bei pradėjo smaugti. Pagal tarnybinį parnešimą, tai nukentėjusiajai buvo užfiksuoti tokie sužalojimai – smakro ir žando nubrozdinimas, patinimas, apdraskyta kaklo sritis (b. l. 9-10).

Taigi, tokie teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai L. S. kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais jos sugriebimu už kaklo abejomis rankomis bei ne mažiau kaip 2 smūgių į įvairias kūno vietas jai sudavimu, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors nukentėjusioji apklausiama jau teisiamojo posėdžio metu neigė jai sukeltą fizinį skausmą, tačiau įvertinus tarnybiniame pranešime jai nustatytus sužalojimus (b. l. 10) ir jų pobūdį (nubrozdinimai, apdraskymai, patinimas), nekyla abejonių, kad visi jie buvo lydimi ir fizinio skausmo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, neturi reikšmės kaip buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra, ar jai suduoti smūgiai ar ji veikiama kitokiu būdu fiziškai. Svarbu yra tai, kad būtų nustatyta, jog mušimu ar kitokio pobūdžio smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę L. S., stipriai abiem rankomis suimdamas ją už kaklo bei suduodamas ne mažiau kaip 2 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, su kuria jis veda bendrą ūkį, tai ji yra kaltinamojo šeimos narys pagal BK 248 str. 2 d. prasmę, kuriai kaltinamasis tokia veika sukėlė fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. S. yra neteistas, nedirbantis, jis padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia ir smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo buvusią sutuoktinę, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti R. S. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-20 22.30 val. iki 2016-04-22 9.41val. (b. l. 23, 24). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros prilyginamos keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str., į R. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-04-20 iki 2016-04-22 (iš viso 2 dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo bausmės dienoms.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis