- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-875-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00554-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas M. P. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio (toliau Institucija) 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. kovo 28 d. 20.15 val. Šilutės m., Lietuvininkų g., vairuodamas automobilį „Peugeot 107“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tokiu būdu sukeldamas pavojingą situaciją, ir privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 28, 33 p. reikalavimus.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu M. P. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam penkių šimtų litų baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones keturiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu M. P. su skundu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes M. P., priversdamas kito automobilio vairuotoją staiga keisti važiavimo kryptį ir greitį, sukėlė pavojingą situaciją.
Šalies argumentai
M. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Institucijos 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad įvykio dieną jis automobiliu stovėjo prie restorano įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Norėdamas išvažiuoti iš aikštelės, jis turėjo atbuline eiga išvažiuoti į pagrindinį kelią kelis metrus tam, kad galėtų vėl važiuoti į priekį. Šalia jo vairuojamo automobilio stovėjo mikroautobusas, kuris jam trukdė matyti kelią. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto M. P., jis žinojo ir matė, kad už jo automobilio Lietuvininkų gatvėje yra pėsčiųjų perėja, todėl pagalvojo, jog jeigu automobilis važiuos šia gatve, tai jis pristabdys prie pėsčiųjų perėjos, kadangi prie perėjos laukė pėstieji, o jis tuo tarpu iš aikštelės galės išvažiuoti atbuline eiga. Tačiau kaip tik tuo metu pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris aplenkęs jį nuvažiavo. Išvažiavus iš aikštelės ir nuvažiavus kelis šimtus metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Apeliantas sutinka, kad kažkuria prasme jis sudarė kliūtį važiuojančiam automobiliui dėl susidariusio blogo matomumo, tačiau nesutinka su tuo, jog jis sukėlė pavojingą situaciją, nes automobilis jį aplenkęs nuvažiavo toliau, juo labiau kad toje vietoje kelias yra pažymėtas balta punktyrine linija, leidžiančia lenkti, o iš priekio jokių kitų transporto priemonių tuo metu nebuvo, kas trukdytų lenkti. Pažymi, kad ši nepalanki situacija susidarė tik dėl to, jog jam išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės per kitą automobilį – mikroautobusą jis negalėjo nieko matyti, todėl jis tik pusę metro išvažiavo į pagrindinį kelią, kad galėtų matyti atvažiuojančius automobilius. Apelianto teigimu, atsakomybė už pavojingą vairavimą kyla tik tuomet, kai pažeidimas yra padaromas tyčia ir vienu metu, paeiliui pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Institucijos nutarime nurodyta, jog jis padarė vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. išvažinėdamas iš stovėjimo vietos, nepraleido pagrindiniu keliu atvažiuojančios transporto priemonės. Mano, kad to nepakanka, kad jis būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už pavojingą vairavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad pavojingai vairavo, t. y. už tai, kad jis, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tokiu būdu priversdamas kitą eismo dalyvį staiga keisti judėjimo greitį bei kryptį, t. y. kelyje sukėlė pavojingą situaciją.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas: 1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar M. P. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. P. transporto priemonę vairavo pavojingai, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad M. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nutartyje nurodė, jog tai, kad M. P. pavojingai vairavo transporto priemonę, neabejotinai patvirtina liudytojo R. J. bei policijos pareigūnų V. Š., V. G. parodymai. Šie liudytojai patvirtino, jog M. P., išvažiuodamas automobiliu atbuline eiga į pagrindinį kelią, privertė atvažiuojantį pagrindiniu keliu R. J. automobilį staiga keisti važiavimo kryptį. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šių liudytojų parodymus padarė išvadą, jog jie neabejotinai patvirtina, kad M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tiek Institucija priimdama nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas, palikdamas šį nutarimą galioti, netinkamai M. P. elgesį kelyje įvertino kaip pavojingą vairavimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. nuo pat proceso pradžios iš esmės aplinkybės, kad atbuline eiga įvažiavo į pagrindinį kelią, neneigė, tačiau tvirtino, kad taip automobiliu manevravo, nes per kitą aikštelėje stovintį automobilį negalėjo matyti pagrindinio kelio, todėl automobiliu atbuline eiga pavažiavo kelis metrus į pagrindinį kelią (b. l. 6, 26).
Liudytojas R. J. tiek duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams, tiek duodamas parodymus teisme parodė, kad jis važiavo automobiliu pagrindine gatve. Prie pėsčiųjų perėjos sumažino greitį. Matė, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga pajudėjo automobilis, kuris stabtelėjo, ir R. J. atvažiuojant bei likus iki jo apie dešimt metrų šis vėl pradėjo važiuoti atgal. Nors jis artėjo, tačiau automobilis vis tiek išvažiavo į jo važiavimo juostą. Tam, kad nesusidurtų su atbuline eiga išvažiuojančiu automobiliu, jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip apvažiuodamas kliūtį (b. l. 9, 27).
Taigi analizuojant M. P. veiksmus matyti, kad jis automobiliu atbuline eiga į pagrindinį kelią įvažiavo ne dėl to, kad kitų transporto priemonių dalyviams be jokios realios priežasties, visiškai nepaisydamas Kelių eismo taisyklių bei elgesio normų, sukeltų pavojų, tačiau šiuos veiksmus – kelis metrus atbuline eiga įvažiavo į pagrindinį kelią, jis atliko, kadangi iš stovėjimo aikštelės išvažiavimas ir matomumas vairuotojui buvo apsunkintas, jis tai nuosekliai tvirtino viso proceso metu. Pastebėtina, kad liudytojas R. J. pats patvirtino, kad važiuodamas keliu matė, jog iš automobilių stovėjimo aikštelės atbuline eiga pajudėjo automobilis, kuris stabtelėjo, ir jam atvažiuojant bei likus iki jo apie dešimt metrų šis vėl pradėjo važiuoti atgal. Taigi liudytojas dalyvaudamas eisme jau iš anksto matė, kad M. P. vairuojama transporto priemonė atbuline eiga juda iš stovėjimo aikštelės, ir patvirtino, kad M. P. automobilis kažkiek pavažiavęs stabtelėjo, taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia susidariusi situacija kelyje negali būti laikoma kaip pavojinga. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.). Akivaizdu, jog jei minėtas liudytojas, vairuodamas automobilį, iš anksto matė, kad kitas eismo dalyvis iš stovėjimo aikštelės lėtai juda atbuline eiga ir dar pajudėjęs stabtelėjo, tai liudytojo vairuojama transporto priemonė neabejotinai galėjo išvengti staigaus judėjimo krypties keitimo, jei būtų pristojusi ir leidusi kitai transporto priemonei užbaigti manevrą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. P. vairuojama transporto priemonė būtų staiga išvažiavusi į pagrindinį kelią.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju M. P. veiksmai kelyje – atbuline eiga įvažiavimas į pagrindinį kelią, įvertinus susidariusių aplinkybių visumą, neatitinka pavojingo vairavimo sudėties turinio, tačiau užtraukia atsakomybę pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 d., kadangi M. P., važiuodamas atbulas, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, o to nepadaręs pažeidė KET 119 p. reikalavimus, todėl jo veika iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.
ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Apeliacinės instancijos teismas, M. P. skirdamas nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka baustas tik kartą – įspėjimu, galiojančių nuobaudų neturi, todėl daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti M. P. paskyrus ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies sankcijos minimumą atitinkančią piniginę nuobaudą – 20 Lt (5,79 Eur) dydžio baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto V. K. 2014 m. balandžio 1 d. nutarimą, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį, kuria atmestas M. P. skundas dėl 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo, pakeisti ir M. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 124² straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir paskirti dvidešimt litų (5,79 Eur) baudą.
Nutartis neskundžiama.