- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1654-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Evaldas Burzdikas, Jolita Cirulienė
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Antanas Pliauga
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovo atstovei ir trečiajam asmeniui M. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B., atsakovo R. B., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei L. B. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais M. B. ieškinį dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Alytuje, po ½ dalį, pripažinti negaliojančia 1997-02-21 sutartį, sudarytą tarp R. B. ir M. B. dėl 40000 Lt paskolos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas priešieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Alytuje, metalinį garažą, priteisiant jam 500 Lt kompensaciją, ir 2634 JAV dolerių kompensaciją už indėlį banke, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais M. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė iš ieškovės ir atsakovo priteisti po 28826 Lt iš kiekvieno, pripažįstant ją kiekvieno asmenine nuosavybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Alytuje, padalinimo ir bylą šioje dalyje nutraukė.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės L. B. ieškinio netenkino, atsakovo R. B. priešieškinį tenkinti iš dalies - priteisė R. B. 800 Lt vertės garažą ir 2634 JAV dolerius indėlio kompensaciją iš L. B., trečiojo asmens M. B. ieškinį tenkino iš dalies - priteisė M. B. iš R. B. 40000 Lt paskolą, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad L. B. ir R. B. susituokė 1991-11-09, 1992-06-11 santuokoje gimė dukra I. B., sutuoktiniai gyveno ieškovės tėvų bute, 1997-02-27 sutuoktiniai pirko butą (duomenys neskelbtini) , Alytuje, butas registruotas R. B. vardu, 2005 m. sutuoktiniai išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, 2006 m. liepos mėnesį į JAV dukrą I., lydėjo močiutė M. B., sutuoktiniai JAV pirko brangų turtą: automobilį, kotedžą, nuo 2008 m. gegužės 30 d. sutuoktiniai gyvena skyrium, 2009 m. gegužės mėnesį R. B. padavė prašymą JAV teismui dėl santuokos nutraukimo, 2009-10-22 sprendimu santuoka nutraukta, išspręsti visi reikalavimai, liko nepadalintas butas Lietuvoje. Ieškovės L. B. ieškinio dalies pripažinti 1997-02-21 sutartį, sudarytą tarp R. B. ir M. B. dėl 40000 Lt paskolos, teismas netenkintino, kadangi ieškovė neįrodė, kad ši sutartis tarp motinos ir sūnaus nebuvo sudaryta, o tik abejojo dėl jos sudarymo laiko. Atsakovo R. B. priešieškinį tenkintino iš dalies. Teismas sprendė, kad šalims garažas nereikalingas, nes jie abu gyvena užsienyje, o ieškovei sutikus, kad garažas būtų paskirtas atsakovui, ir nereikalaujant už jį kompensacijos, todėl garažą priteisė atsakovui natūra. Santuokoje ieškovės vardu buvo sudaryta terminuotojo indėlio sutartis, kurią ieškovė nutraukė ir indėlio sumą išleido be sutuoktinio sutikimo, todėl pusė indėlio sumos teismas priteisė atsakovui (CK 3.88; 3.117 str. 3 d.; 3.119; 3.127 str.). Trečiojo asmens M. B. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad pagal paskolos sutartį M. B. paskolino R. B. 40000 Lt buto pirkimui, tačiau įrodymų, kokiam tikslui panaudoti šie pinigai byloje nepateikta, apie šią paskolą L. B. nežinojo, grąžinti šią paskolą iš ieškovės niekas nereikalavo. L. B., liudytojos A. A., S. K. parodė (2t. 130 b.l.), kad buto pirkimui davė pusę sumos 20000 Lt L. B. motina A. A., kitą pusę davė atsakovo tėvai, tai patvirtino ir R. B., kuris nutraukdamas santuoką su L. B., nurodė, kad šalys bendrų skolų, įsiskolinimų ir skolinių įsipareigojimų neturi (1t. 146 b.l.), 2009-10-06 finansinėje pažymoje (2 t. 91, 92 b.l.), nurodo, kad butas Alytuje įgytas kaip dovana, nors jau 2009-09-17 buvo gavęs ieškovės ieškinį ir ruošė priešieškinį. Taip pat nurodė, kad atlikus ekspertizę, nenustatyta, kada sudaryta paskolos sutartis, tik nurodyta, kad sutarties 20 eilutėje esantis įrašas „Pinigus gavau R. B.“ ir parašas yra parašyti kitu rašikliu nei likę sutarties įrašai ir parašai. Kadangi R. B. sutiko, kad 40000 Lt paskolino M. B., todėl šią sumą teismas priteisė iš jo (CK 3.111 str.) Trečiojo asmens ieškinio dalies dėl kitų išlaidų teismas netenkino. Nurodė, kad M. B. nepateikė dokumento, įgaliojančio ją mokėti mokesčius už buto komunalinius mokesčius, draudimo įmokas, be to, ginčo butu naudojosi tretysis asmuo, nes sutuoktiniai jame negyveno, ir mokėjo komunalinius mokesčius. Teismas darė išvadą, kad M. B. vaikaitę I. lydėjo į Ameriką savo noru, norėdama gauti vizą, nes iki tol vizos negaudavo, ten nuvykusi dirbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 2634 JAV dolerių piniginės kompensacijos R. B. priteisimo ir R. B. priešieškinį šioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja įrodymams. Nurodo, kad 2008-08-04 nutraukė terminuoto indėlio, buvusio AB „Ūkio banke" sutartį, ir šias lėšas išleido šeimos reikmėms: bendro turto (buto) išlaikymui, jo remontui, dukters draudimo įmokoms, vaiko poreikiams (atostogoms prie jūros, maistui, automobilio nuomai, drabužiams ir kt.), ką patvirtina teismui pateiktos fotografijos, ieškovės paaiškinimai, liudytojo parodymai. Teigia, kad atsakovas R. B. žinojo ir neprieštaravo, kad indėlio lėšos būtų panaudotos bendriems šeimos poreikiams. Todėl mano, kad teismo išvada, kad be sutuoktinio sutikimo išimtinai savo interesams ji – ieškovė panaudojo bendras lėšas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad reikalavimo dėl kompensacijos už panaudotą šeimos reikmėms indėlį, atsakovas R. B. santuokos nutraukimo byloje nereiškė, be to, JAV teismo sprendime užfiksuotas L. B. ir R. B. susitarimas, kad piniginiai indėliai bus naudojami to sutuoktinio, kurio vardu jie yra, nes prieš apsigyvendami skyrium sutuoktiniai faktiškai pasidalijo visą turtą, išskyrus butą Alytuje. Teigia, kad minėtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp ginčo šalių yra prima facie įrodymas šioje byloje, įrodantis, kad santuokos nutraukimo metu visas turtas, išskyrus butą Lietuvoje, buvo padalintas, dėl ko atsakovas R. B. pareiškė nepagrįstą priešieškinį, kuris negalėjo būti tenkinamas.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimą dalyje dėl 40 000,00 Lt paskolos ir priimti naują sprendimą, iš ieškovės L. B. ir atsakovo R. B. priteisiant, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais M. B. po lygią 20 000,00 Lt skolos dalį iš kiekvieno, pripažįstant ją kiekvieno asmenine skola; panaikinti sprendimą dalyje dėl M. B. turėtų 17 652, 00 Lt išlaidų, susijusių buto išlaikymu, ir priimti naują sprendimą, iš ieškovės L. B. ir atsakovo R. B. priteisiant trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais M. B. po 5862,50 išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, po 773,00 Lt už gyvybės draudimą, po 1805,50 Lt už lėktuvo bilietus ir po 385,00 Lt už durų atrakinimą ir spynos cilindro pakeitimą, t. y. iš viso po 8826,00 Lt iš ieškovės ir atsakovo, pripažįstant ją kiekvieno asmenine skola; panaikinti sprendimą dalyje dėl atsakovui natūra priteisto 800,00 Lt vertes garažo ir priimti naują sprendimą, priteisiant natūra 800,00 Lt vertės garažą ieškovei L. B., įpareigojant ją, R. B., išmokėti už jį 400,00 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovės L. B. atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, netinkamai taikė teisės normas. Nurodo, kad 1997 m. vasario 21 d. sudaryta rašytinė sutartis yra galiojanti, kadangi teismas sprendime jos nepripažino negaliojančia, ir pagal šią sutartį ieškovė su atsakovu yra solidarūs M. B. bendraskoliai. Ieškovė nepateikė jokių įrodomąją galią turinčių įrodymų, patvirtinančių, jog ji nieko apie šią skolos sutartį nežinojo, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad 40 000,00 Lt skola priteistina tik iš atsakovo. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nuostata, kad bendros sutuoktinių prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jeigu jis sudarytas šeimos interesais, o 1997 m. vasario. 21 d. sudarytoje sutartyje aiškiai nurodyta jos paskirtis „nusipirkti butą su sąlyga, kad butas bus įregistruotas R. B. vardu". Teismas nepagrįstai perkėlė pareigą atsakovui ir trečiajam asmeniui M. B. įrodyti, kam buvo panaudota gauta paskola. Teigia, kad teismas, priimant sprendimą, 40 000,00 Lt skolą priteisti vienam atsakovui, tik todėl, kad jis - atsakovas sutiko, jog tokia skola buvo, pažeidė CK 3.92 str. 3 d. nuostatas bei nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, be to, teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad 1997 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas butas, nutraukus santuoką, tarp šalių buvo padalintas po 14 dalį buto kiekvienam, todėl atsižvelgiant į šį faktą, lygiai taip pat privalėjo būti padalinta ir bendra sutuoktinių skola, kai į bylą įstojo trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais, kadangi įgyta skola buvo panaudota šeimos interesais, konkrečiai - šeimos nuosavam būstui įsigyti. Nurodo, kad nutraukiant šalių santuoką JAV, jo – atsakovo, patvirtinimas, kad, šalys jokių bendrų skolų, įsiskolinimų ar skolinių įsipareigojimų neturi, visiškai nesusijęs su šią civiline byla, kadangi JAV nutraukiant santuoką, tarp sutuoktinių dalijamas tik JAV įgytas turtas ir tik JAV turimi skoliniai įsipareigojimai, todėl būtent dėl šios priežasties, nutraukiant šalių santuoką, nebuvo padalintas nei butas, esantis Lietuvoje, nei garažas, nei Lietuvoje įgyti skoliniai įsipareigojimai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo bute M. B. gyveno ir tokią poziciją teismas motyvavo tuo, kad sutuoktiniai jame negyveno, o buvo mokama už dujas ir elektrą, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į M. B. pateiktus dokumentus ir pažymas iš atitinkamų įstaigų, kurios patvirtino, kad bute niekas negyveno ir jis niekam nuomojamas nebuvo, bei už kokias paslaugas ir kokias pinigų sumas ji sumokėjusi laikotarpyje nuo 2005 metų gegužės mėnesio iki 2010 metų gegužės mėnesio imtinai. Nurodo, kad teismas nepasisakė, jog abi šalys nei parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, nei savo parodymuose neginčijo ir sutiko, jog už buto išlaikymą, minėtą laikotarpį mokėjo M. B., bei neatkreipė dėmesio ir į tai, kad šalys neginčijo, jog bute niekas negyveno ir jis nebuvo niekam nuomojamas. Ieškovė mėgino teismą įtikinti, jog ji neprivalanti grąžinti pinigų už bilietus į JAV ir, kad lėšų buto išlaikymui atsiųsdavome mes (sutuoktiniai), tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teigia, kad M. B. išlaidos, susijusios su šio buto išlaikymu, taip pat turėjo būti priteistos sutuoktiniams, kaip bendraskoliams po atitinkamą dalį kiekvienam. Apelianto nuomone, kadangi jis gyvena užsienyje ir ginčo garažu naudotis neturi galimybės, o juo iki šiol nuolat naudojasi ieškovės tėvai, todėl garažas natūra priteistinas ieškovei, iš jos atsakovui priteisiant 400,00 Lt piniginę kompensaciją.
Apeliaciniu skundu tertysis asmuo M. B. prašo: panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimą dalyje dėl 40 000,00 Lt paskolos ir priimti naują sprendimą, iš ieškovės L. B. ir atsakovo R. B. priteisiant, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais M. B. po lygią 20 000,00 Lt skolos dalį iš kiekvieno, pripažįstant ją kiekvieno asmenine skola; panaikinti sprendimą dalyje dėl M. B. turėtų 17 652, 00 Lt išlaidų, susijusių buto išlaikymu, ir priimti naują sprendimą, iš ieškovės L. B. ir atsakovo R. B. priteisiant trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais M. B. po 5862,50 išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, po 773,00 Lt už gyvybės draudimą, po 1805,50 Lt už lėktuvo bilietus ir po 385,00 Lt už durų atrakinimą ir spynos cilindro pakeitimą, t. y. iš viso po 8826,00 Lt iš ieškovės ir atsakovo, pripažįstant ją kiekvieno asmenine skola, priteisti iš šalių trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas 1997 m. vasario 21d. sudarytos rašytinės paskolos sutarties nepripažino negaliojančia, ieškovė neįrodė, kad apie šią paskolos sutartį nieko nežinojo ar kad ji buvo sudaryta vėliau, t. y. tarp šalių prasidėjus skyrybų procesui, taip pat ieškovė neįrodė, kad butui įsigyti, po 20 000 Lt dovanojo sutuoktinių tėvai, todėl atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes, teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad įgyta paskola nėra bendra sutuoktinių prievolė. Taip pat nurodo, kad akivaizdžios ir byloje jokiais leistinais įrodymais nenuginčytos aplinkybės, patvirtinančios, kad paskolos sutartis sudaryta ir gauta 40 000,00 Lt panaudota bendriems šeimos interesams patenkinti, konkrečiai - šeimos nuosavam būstui įgyti, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo šios paskolos sutarties nepripažinti bendra sutuoktinių prievole. Mano, kad teismas be jokio pagrindo darė išvadą, kad ginčo bute gyveno ji – tretysis asmuo, nurodo, kad mokėti buto išlaikymo mokesčius jos prašė abu sutuoktiniai, dėl to buvo sudarę žodinį susitarimą, kurį ji sąžiningai vykdė ir visas turėtas išlaidas patvirtino teismui pateiktos atitinkamos pažymos ir kiti rašytiniai įrodymai, tačiau teismas jų nevertino. Teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neobjektyviai vertino šalių ir liudytojų parodymus, pažeidė teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, aukščiau minėtose dalyse.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens apeliacinis skundais tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis dėl santuokoje įgyto turto bei dėl sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas R. B. susituokė 1991 m. lapkričio 9 d. (b.l. 8, 1 t.). Šalių santuoka nutraukta Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos DuPage apygardos aštuonioliktosios teisminės apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėtu sprendimu, šalims nutraukiant santuoką, buvo padalinta sutuoktinių nuosavybė, išskyrus butą, esantį Alytuje, Lietuvos Respublikoje. Sprendime teismas nustatė, kad šalys, santuokos nutraukimo metu neturi bendrų banko sąskaitų ar kitos bendros nuosavybės, neturi bendrų skolų, įsiskolinimų ar skolinių įsipareigojimų (Sprendimo I punktas), sprendimu šalys buvo įpareigotos susimokėti visas savo įgytas ar vėliau įgyjamas skolas, įsiskolinimus, mokesčių skolas ir sąskaitas trečioms šalims. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria sutuoktiniai gera valia pasidalijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Alytuje (b.l. 16-17, 3 t.).
Ginčas tarp šalių iškilo dėl ieškovės L. B. vardu atidaryto indėlio AB Ūkio bankas Alytaus filiale ir metalinio garažo padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad santuokoje ieškovė sudarė terminuoto indėlio sutartį, kurią nutraukė šalims gyvenant skyriumi, sprendė, jog indėlis buvo panaudotas be sutuoktinio sutikimo, todėl tenkindamas priešieškinio reikalavimus iš ieškovės atsakovui priteisė ½ dalį šio indėlio kompensaciją. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklę aplinkybes dėl lėšų įgytų santuokoje padalijimo turi įrodyti asmuo, pareiškęs šį reikalavimą. Rungimosi civiliniame procese principas įtvirtina, kad šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Viena iš įstatyme numatytų bendrosios įrodinėjimo pareigos išimčių atsiranda tais atvejais, kai kalbama apie aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta speciali norminė taisyklė, nereikalaujanti įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šioje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, dalyvavę kitoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo (bylos Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos DuPage apygardos aštuonioliktosios teisminės apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas Lietuvos Respublikoje). Šioje, kaip ir kitoje nurodytoje civilinėje byloje, šalys sprendė bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus. Kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, priimti teismų sprendimai įgavo ne tik res judicata teisinę galią, bet ir įgijo prejudicialumo (nenuginčijamumo) savybę tiems asmenims. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Paminėta įstatyminė taisyklė leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad šioje civilinėje byloje nebegali būti ginčijami ar kitaip aiškinami teismo jau nustatyti faktai bei teismo įvertintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas.
Kaip jau minėta, sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje pripažino, kad šalys nebeturi bendrų banko sąskaitų ar kitos nuosavybės, įvardintas turtas, tame tarpe ir butas Lietuvoje, kurį šalys yra įgiję santuokoje. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškus reikalavimą dėl indėlio padalijimo, atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, jam nebuvo žinoma visa santuokoje įgyto turto apimtis, nepateikė. Byloje pateikta terminuoto indėlio sutartis, objektyviai nepaneigia ne tik teismine tvarka jau nustatytų aplinkybių dėl santuokoje įgyto turto apimties, bet ir neįrodo aplinkybių, kad nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas šio turto padalijimo klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant vienoje byloje nustatytoms aplinkybėms dėl šalių santuokoje įgyto turto apimties, jo padalijimo būdo, šios aplinkybės kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėtinos, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos aukščiau nurodytos civilinio proceso įstatymo normos, įtvirtinančios teismų sprendimų prejudicialumo (nenuginčijamumo) savybę tiems patiems procese dalyvaujantiems asmenims. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo spręsti, kad indėlis buvo panaudotas be sutuoktinio sutikimo ir santuokos nutraukimo metu nebuvo susitarimo jį pasidalinti.
Taip pat kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl metalinio garažo padalijimo. Ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto - buto padalijimo, reikalavimo dėl garažo padalijimo nereiškė, atsakovui pareiškus reikalavimą dėl šio turto padalijimo pripažino (CPK 187 straipsnis), kad garažas nutraukiant šalių santuoką nebuvo padalintas bei sutiko, nereikšdama reikalavimo dėl kompensacijos pritesimo, kad garažas būtų priskirtas atsakovui. Kadangi poreikis garažą dalinti atsirado tokį reikalavimą pareiškus atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismui nusprendus priteisti garažą atsakovui bei nepriteisus kompensacijos ieškovei, kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog netinkamai išspręstas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas. Byloje nustatyta aplinkybė, jog kilnojamasis daiktas - metalinis garažas randasi ieškovės tėvų namų valdoje, įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, jog priskyrus garažą atsakovui, bus apribotos atsakovo daiktinės teisės.
Dėl kreditorinių reikalavimų.
Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas R. B. su šioje byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais M. B. sudarė sutartį dėl 40 000 Lt paskolos (b.l. 50, 1 t.). Asmeninėmis laikomos prievolės, kurias sutuoktinis įgyja savarankiškai. CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, ar atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamoje byloje kilusio teisės normų, reglamentuojančių bendrų sutuoktinių prievolių nustatymą bei kreditorių teisių apsaugą užtikrinančiomis materialiosios teisės normų taikymo klausimais LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime R. Aleknienė v. A. Alekna byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškina, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamasis. Bendromis sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija anksčiau minėtoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje yra išaiškinusi, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskirta prievolių grupė, atsiradusi iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir jo motinos paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie šios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju tretysis asmuo, siekdamas, kad jo sudaryta su atsakovu prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir paskola priteista iš abiejų sutuoktinių solidariai, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tyrė aplinkybes apie paskolos panaudojimą ir nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, jog šalys geruoju pasidalino butą bei keliamos abejonės apie sutuoktinių darbo užmokesčio dydį, pinigų stygį nesudaro pagrindo išvadai, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepriskirdamas pagal atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytą paskolos sutartį prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl pagrindo keisti šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Tretysis asmuo M. B. nagrinėjamojoje byloje pareiškusi reikalavimą priteisti iš šalių lėšas, patirtas jų turto išlaikymui, nurodė, kad komunalinius bei kitus mokėjimus sumokėjo abiejų buto savininkų prašymu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant įgaliojimo trečiajam asmeniui mokėti mokesčius už buto komunalinius patarnavimus, draudimo įmokų, tenkinti trečiojo asmens reikalavimo pagrindo nėra. Su tokia teismo išvada kolegija sutinka iš dalies. Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Alytuje. Byloje taip pat neginčijama aplinkybė, jog L. B. ir R. B. 2005 m. išvyko gyventi į JAV. Byloje pateikti su buto išlaikymu susiję mokėjimo dokumentai (b.l. 100-105, 82-151, 3 t., 1-129, 4 t.) patvirtina, kad šių mokesčių mokėtoju nurodytas tretysis asmuo M. B.. Kaip jau minėta, tretysis asmuo nurodė, kad mokesčius mokėjo šalių valia. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad egzistavo žodinis susitarimas, jog mokesčius, susijusius su buto išlaikymu mokės, jiems gyvenat JAV, tretysis asmuo - atsakovo motina M. B., tačiau ieškovė, nesutikdama su trečiojo asmens pareikštais reikalavimais nurodo, kad mokesčiai buvo sumokėti iš jų, t.y. buto savininkų perduotų piniginių lėšų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Šalims pripažinus (CPK 187 straipsnis), kad egzistavo susitarimas dėl mokesčių, susijusių buto išlaikymo ir draudimo įmokų mokėjimu, bei bylos duomenimis nustačius, kad tretysis asmuo tinkamai šį susitarimą įvykdė - atliko mokėjimus, pareigą įrodyti, kad perdavė pinigines lėšas skirtas buto išlaikymui ir draudimo įmokų mokėjimui, turėjo ieškovė, tvirtindama, jog mokesčiai buvo mokami iš sutuoktinių lėšų. Kadangi byloje surinktais įrodymais toks faktas nenustatytas, spręstina, kad trečiojo asmens sumokėtos įmokos be pagrindo nepriskirtos bendroms sutuoktinių prievolėms (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ieškovė nepripažino, jog buvo sudarytas susitarimas dėl išlaidų atlyginimo dėl durų atrakinimo ir trečiojo asmens su anūke skrydžio į JAV. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę susitarimo egzistavimo faktą turėjo įrodyti tai tvirtinantis asmuo. Kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikti įrodymai, kurių pagrindu galima išvada, jog durų atrakinimas susijęs su buto išlaikymu. Pirkti trečiojo asmens bilietai skrydžiui su anūke į JAV, laikytini, kad tretysis asmuo geranoriškai neatlygintinai (nesavanaudiškai) pagelbėjo patekti anūkei į JAV, kas iš esmės atitinka prigimtinės moralės nuostatas dėl artimųjų tarpusavio paramos teikimo. Tokiu atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti, kad anūkės tėvai yra nesąžiningai praturtėję (sutaupę) trečiojo asmens sąskaita ar, kad egzistavo susitarimas dėl šių išlaidų atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Tenkinus trečiojo asmens reikalavimą iš ieškovės ir atsakovės priteistina po 6635,50 Lt (13271-4381 t.y. neįskaičiavus durų atidarymo ir bilietų pirkimo išlaidų ):2.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis tenkinant priešieškinį iš ieškovės priteista 2634 JAV dolerių atsakovui kompensacija bei iš dalies patenkinti M. B. reikalavimai, keistinos. Atsakovo R. B. reikalavimas priteisti 2634 JAV dolerių kompensaciją iš ieškovės atmestinas, M. B. reikalavimai tenkintini iš dalies: priteista iš R. B. suma didintina iki 46635,50 Lt bei iš ieškovės priteistina 6635,50 Lt išlaidos, patirtos buto išlaikymui.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl priešieškinio reikalavimų bei trečiojo asmens ieškinio reikalavimų patenkinimo, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat keistina. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, priteistina ieškovei iš atsakovo 186 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tenkinus iš dalies trečiojo asmens apeliacinį skundą, priteistina trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovo po 464,18 Lt (398 Lt žyminis mokestis, 1/2 dalis 1000 Lt atstovavimo išlaidų, ½ dalis 60,70 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 928,35 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovo R. B. reikalavimas ir priteista iš ieškovės L. B. 2634 JAV dolerių kompensaciją už indėlį, panaikinti ir atsakovo R. B. reikalavimą šioje dalyje atmesti.
Sprendimo dalį, kuria tenkintas M. B. reikalavimas ir priteista M. B. iš R. B. paskola, pakeisti priteistą sumą padidinti iki 46635,50 Lt.
Sprendimo dalį, kuria atmestas M. B. reikalavimas priteisti iš L. B. turto išlaikymo išlaidas panaikinti, šioje dalyje M. B. reikalavimus tenkinti iš dalies ir priteisti M. B. iš ieškovės L. B. 6635,50 Lt išlaidų, patirtų buto išlaikymui.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti:
Priteisti iš L. B. 1024 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš R. B. 186 Lt žyminio mokesčio ieškovei L. B..
Priteisti iš L. B. 464,18 Lt ir iš R. B. 1664,18 Lt bylinėjimosi išlaidų M. B..