- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 1-66-795/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02027-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Civilinis ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Civilinis atsakovas
- BUAB „A.“
- Kaltinamasis
- I. A.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:
civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus įgaliotai atstovei R. Ž.,
civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui Giedrei Vėberytei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sodai „R.“, Šiauliai, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Budrikų k., Klaipėdos r., dirbanti UAB „B.“ direktore, teista: 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 221 str.1 d. 18 MGL (2340Lt) bauda, bausmės neatlikusi, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. A. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros:
I. A., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktore pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <…>, Klaipėdos mieste, laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-07-31 apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, t.y. 14 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais - apyvartos žiniaraščiais „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“ 50859 Lt priskaityto ir kasos išlaidų orderiais 14000 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, minėtų ūkinių finansinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose: apyvartos žiniaraščiuose „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“ – 50859 Lt priskaityto darbo užmokesčio, kasos knygose – 14000 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir įsiskolinimo darbuotojams - 21600 Lt, iš jų:
- laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. - L. L. iš viso 3 atvejais 23572 Lt priskaityto, 3500 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei 13000 Lt įsiskolinimo,
- laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. - K. S. iš viso 4 atvejais 20430 Lt priskaityto, 6300 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei 8000 Lt įsiskolinimo, iš jų: laikotarpiu nuo 2007-11-01 iki 2007-12-31 – 1 atveju 4286 Lt priskaityto ir 3000 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-07-31 – iš viso 3 atvejais 16144 Lt priskaityto, 3300 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 8000 Lt įsiskolinimo,
- laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. - R. T. 1 atveju 143 Lt priskaityto ir 100 Lt išmokėto darbo užmokesčio,
- laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. - V. T. iš viso 2 atvejais 857 Lt priskaityto, 500 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei 100 Lt įsiskolinimo,
- laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. - V. V. 1 atveju 714 Lt priskaityto ir 500 Lt išmokėto darbo užmokesčio,
- laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. - B. S. 1 atveju 4429 Lt priskaityto ir 3100 Lt išmokėto darbo užmokesčio,
- laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – I. B. 1 atveju 714 Lt priskaityto darbo užmokesčio bei 500 Lt įsiskolinimo.
Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, I. A. įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
I. A., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktore pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, Klaipėdos mieste, laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2009-03-31 nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą bei neišsaugojo UAB „A.“ apskaitos dokumentų, t.y.:
- laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2009-12-31 - PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių 9200 Lt „PVM apmokestinamų tiekimų“ ir darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, pagrindžiančių priskaičiuotų 12872,72 Lt „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ ir apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 4374,15 Lt „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį“;
- laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 - darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, pagrindžiančių priskaičiuotų 2311,40 Lt „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ ir apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 924,21 Lt „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį“ į Valstybinio socialinio draudimo fondą.
Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, I. A., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:
I. A., būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktore ir atsakinga už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos)“, Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 489 „Dėl duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-295 „Dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį taisyklių patvirtinimo“, siekdama išvengti 17281,88 Lt socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų ir 50,86 Lt įmokų į garantinį fondą, laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-07-31 14 atvejų įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas apie UAB „A.“ deklaruojamas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, t.y. neužregistravo 50859 Lt priskaityto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 50859 Lt priskaityto darbo užmokesčio neužregistravo ir nedeklaravo 17281,88 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų, ir 2007-07-12, 2007-10-10, 2008-01-14, 2008-04-14, 2008-10-14 užpildytas formas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12a, Klaipėdoje, tai yra:
1) Formos Nr. 4 „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaita“ 6 eilutėje „Deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. 11 atvejų neužregistravo iš viso 34715 Lt pajamų, iš jų: 2007 II ketvirtyje – 22143 Lt, 2007 III ketvirtyje – 1429 Lt, 2007 IV ketvirtyje – 11143 Lt,
2) Formos SAM F4 „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinė ataskaita“ M3 eilutėje „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma Lt“ laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 3 atvejais neužregistravo iš viso 16144 Lt pajamų, iš jų: 2008 I ketvirtyje – 15715 Lt, 2008 III ketvirtyje – 429 Lt.
3) Formos Nr. 3SD „Pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per ataskaitinį ketvirtį“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. 11 atvejų:
- 5 stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neužregistravo iš viso 34715 Lt pajamų, iš jų: 2007 II ketvirtyje – 22143 Lt, 2007 III ketvirtyje – 1429 Lt, 2007 IV ketvirtyje – 11143 Lt,
- 6 stulpelyje „Įmokų suma, Lt“ neužregistravo iš viso 11796,15 Lt, iš jų: 2007 II ketvirtyje – 7524,19 Lt, 2007 III ketvirtyje – 485,57 Lt, 2007 IV ketvirtyje – 3786,39 Lt,
4) Formos SAM 3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 3 atvejais:
- eilutėje P7 „Iš viso lape pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neužregistravo iš viso 16144 Lt pajamų, iš jų: 2008 I ketvirtyje – 15715 Lt, 2008 III ketvirtyje – 429 Lt,
- eilutėje P8 „Iš viso lape įmokų suma, Lt“ neužregistravo iš viso 5485,73 Lt, iš jų: 2008 I ketvirtyje – 5339,96 Lt, 2008 III ketvirtyje – 145,77 Lt.
Kaltinamoji I. A. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad UAB „A.“ buvo įregistruota 2006m. Pagrindinė įmonės veikla buvo statybų veikla. Įmonės buhalterinę apskaitą vedė ir tvarkė ji pati. Ji buvo įmonės direktorė, finansininkė ir kasininkė. Ji priimdavo ir atleisdavo darbuotojus. Su visais darbuotojais be išimties buvo sudaromos neterminuotos darbo sutartys ir mokamas 800 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Jei statybų darbai vykdavo užsienyje, darbuotojams buvo mokami dienpinigiai pagal vyriausybės nustatytus tarifus. Atlyginimai buvo mokami grynais į rankas. Darbo užmokestį mokėdavo ji pati, kartais mokėdavo jos tėvas V. A.. Darbuotojams duodavo pasirašyti Kasos išlaidų orderiuose. Įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje, užsakovai Norvegijoje ir Vokietijoje neatsiskaitė už suteiktas paslaugas. Bendrovė liko skoloje darbuotojams, kurie dirbo objektuose Norvegijoje ir Vokietijoje, tačiau konkretaus skolos dydžio nurodyti kaltinamoji negali. Ne visi darbuotojai suprato darbo sutarties sąlygas, manė, kad jiems mokami dienpinigiai ir komandiruotpinigiai yra darbo užmokestis. L. L. UAB „A.“ darbininku pradėjo dirbti 2007 m. gegužės 16 d. Jam buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis. Dirbant užsienyje prie pagrindinio atlyginimo buvo skaičiuojami ir mokami dienpinigiai. Už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės iki 2007 m. birželio 28 d. L. L. apskaičiuota 7480 Lt dienpinigių ir 1257,14 Lt darbo užmokesčio. Nuo 2007 m. liepos 3 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. L. L. sirgo. Nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki lapkričio mėnesio L. L. dirbo Lietuvoje ir jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis 800 Lt per mėnesį. Nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki atleidimo datos buvo fiksuojamas nedraudiminis laikotarpis (tai matosi 12 SD formoje). UAB „A.“ L. L. liko skoloje 159 Lt darbo užmokesčio ir 4583 Lt neišmokėtų dienpinigių. Kaltinime nurodytos sumos yra atlyginimai susumuoti su dienpinigiais. K. S., R. T., V. T., V. V., B. S., I. B. buvo mokamas atlyginimas toks, koks ir buvo paskaičiuojamas. Gavę atlyginimą jie pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, ar pasirašydavo už gautus dienpinigius, neatsimena. Joks neoficialus atlyginimas nebuvo mokamas, darbuotojai pasirašydavo už tokią algą, kokią faktiškai gaudavo.
Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. įmonės buhalterinę apskaitą ji tvarkė kompiuterizuotai, apskaitos dokumentai elektronine forma buvo saugomi tik kompiuterio atmintyje. Sudegė kompiuterio pagrindinis diskas, kuriame saugomi duomenys, todėl neišliko ir UAB „A.“ buhalterinės apskaitos duomenys. Sutinka, kad apskaitos dokumentai turėjo būti išspausdinti ir saugomi, bet per neapsižiūrėjimą jų neatspausdino.
Liudytojas K. S. parodė, kad 2007 m. spalio mėnesį pradėjo dirbti UAB „A.“ statybininku. Direktorė I. A. jam sakė, kad uždirbs per mėnesį po 3-5 tūkstančius Lt. K. S. I. A. automobilyje pasirašė darbo sutartį. Joje buvo numatytas darbo užmokestis 700 Lt per mėnesį. Su kaltinamąja sutarė, kad gaus papildomą darbo užmokestį už atliktą darbą. Šiaulių Arenoje jis dirbo 1,5 mėnesio, jam buvo išmokėtas 3000 - 3500 Lt darbo užmokestis. Atlyginimą išmokėjo I. A.. Gavęs pinigus, K. S. pasirašė atšviestuose popieriaus lapuose. Po ilgos pertraukos dirbo Kelmės rajone. I. A. tėvas kiekvieną dieną išmokėdavo po 100 Lt avansą. Už darbą šiame objekte jis gavo 3000 Lt. Už darbą Kelmės rajone UAB „A.“ liko skoloje 8000 -10000 Lt. Vėliau teko 4-5 dienas dirbti Gargžduose. Už šį darbą kažkoks buvęs bendradarbis perdavė 300 Lt. Už gautus pinigus niekur nepasirašė. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio pripažintas kreditoriumi UAB „A.“ bankroto byloje.
Liudytojas L. L. parodė, kad nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2007 metų pabaigos dirbo UAB „A.“ darbininku. Į darbą jį priėmė direktorė I. A.. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Teko dirbti Norvegijoje ir Lietuvoje. Dirbant Norvegijoje jam turėjo būti mokamas minimalus 800 atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Iš viso už darbo dieną Norvegijoje turėjo gauti po 300 Lt per dieną. Už 2 mėnesių darbą Norvegijoje grįžus į Lietuvą I. A. jam dalimis išmokėjo 3500 Lt, neišmokėjo 12000 Lt darbo užmokesčio. Dirbant Lietuvoje atlyginimą mokėdavo pati I. A.. Įmonė liko skolinga 13000 Lt darbo užmokesčio. Pagal susitarimą su I. A. oficialiai buvo rodomas minimalus atlyginimas, o iš tikro darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal padirbtą darbą. Darbo užmokesčio žurnaluose buvo rašomas tik darbo sutartyje sutartas atlyginimas, o faktiškai išmokėtam atlyginimui A. vedė atskirus užrašus. Gaudamas pinigus L. L. niekur nepasirašydavo.
Liudytojas R. T. parodė, kad 2007 m. dirbo UAB „A.“ statybininku. Dirbo 3 savaites Direktorė I. paaiškino darbo sąlygas, po savaitės ji atvežė darbo sutarties blanką ir liepė pasirašyti. Blankas buvo neužpildytas. Dirbo objektuose Šiauliuose ir Vilniuje. Su direktore susitarė, kad R. T. uždirbs nuo 2000 iki 3000 Lt, atlyginimas bus mokamas du kartus per mėnesį. Jis atlyginimo negavo, todėl po 3 savaičių nusprendė išeiti iš darbo. Po savaitės darbo į R. T. į namus parvežė Inesa. Automobilyje jam padavė 100 Lt. Už gautus pinigus jis nepasirašė jokiame dokumente. Daugiau pinigų negavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis)perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų parodymai:
Liudytojas B. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „A.“ plataus profilio montuotoju. Darbo sutartį pasirašė su direktore I. A.. Su ja susitarė, kad B. S. bus mokamas 900 Lt fiksuotas atlyginimas ir papildomas atlyginimas už atliktą darbą. Įmonėje dirbo du mėnesius. Išėjo iš darbo, nes nemokėjo atlyginimo. Atlyginimas buvo išmokėtas tik vieną kartą 2600 Lt „į rankas“: 2100 Lt atlyginimas ir 500 Lt avansas. Pinigus išmokėjo direktorė A. ( III t., b.l.4-6).
Liudytojas I. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2007 m. įsidarbino UAB „A.“ tinkuotoju. Dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio tarėsi su I. A. tėvu V. A.. Susitarė, kad jam bus mokamas 900 Lt fiksuotas darbo užmokestis ir papildomas užmokestis už atliktą darbą. Bendrovėje dirbo apie 3 mėnesius. Nebedirbo, nes jam nemokėjo darbo užmokesčio. Per visą darbo laikotarpį jam buvo išmokėtas atlyginimas 2 kartus, už kurį pasirašė. Kiek buvo sumokėta, neprisimena. Bendrovė jam skoloje liko 500 Lt ( I t., b.l. 11-12).
Liudytojas V. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2008 m. įsidarbino UAB „A.“ pagalbiniu darbininku. Dėl darbo sąlygų tarėsi su V. A.. Bendrovei vadovavo I. A.. V. V. buvo įdarbintas puse etato, tačiau dirbo pilną darbo dieną. Susitarė, kad bus mokamas pusės minimalios algos dydžio fiksuotas atlygis ir papildomas atlygis už atliktą darbą. Tai buvo numatyta darbo sutartyje. Bendrovėje pradirbo 1,5-2 mėnesius. Nebedirbo, nes jam nebemokėjo atlyginimo. Per visą laikotarpį jam buvo išmokėti tik 500 Lt, per keletą kartų, mažomis sumomis grynais į rankas. Už gautus pinigus niekur nepasirašė ( III t., b.l. 13-14).
Liudytojas V. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė kad 2007 m. rudenį įsidarbino UAB „A.“ statybininku. I. A. pasiūlymu jam buvo nustatytas minimalus atlyginimas, nors žodžiu jie susitarė, kad atlyginimas bus mokamas didesnis nuo 2000 iki 3000 Lt į rankas. Dirbant Šiaulių mieste, atlyginimus išmokėdavo V. A.. Pinigus atveždavo I. A.. Pinigus išmokėdavo pagal V. A. pateiktą sąrašą, kuriame buvo atspausdintos darbuotojų pavardės, šalia nurodytos išmokamos pinigų sumos. Išmokamos pinigų sumos atitikdavo parašytas sumas. Už darbą Vilniuje A. jam sumokėjo 500 Lt ir liko skoloje 100 Lt. Už gautą atlygį kažkokiame dokumente pasirašė. Tiek jam, tiek kitiems darbuotojams buvo mokami didesni, negu buvo numatyta darbo sutartyse, atlyginimai (III t., b.l. 16).
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-04-20 raštu Nr. (6.4)-D2-5058 dėl UAB „A.“, informavo ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad 2008-09-23 pasitikėjimo telefonu gavo informaciją apie UAB “A.“ apgaulingai vedamą buhalterinę apskaitą bei darbo užmokesčio mokėjimą buhalterinėje apskaitoje neapskaitytais pinigais. Siekiant patikrinti šią informaciją, atliktas operatyvus patikrinimas. Patikinimo metu 10 iš 11 UAB “A.“ darbuotojų parašė paaiškinimus, kuriuose nurodė gavę neapskaitytą atlyginimą ( I t., b.l. 1-2).
2011-03-15, 2011-10-18, 2011-11-14 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolai ir 2011-11-14 pakvitavimas patvirtina, kad I. A. pateikė dalį UAB “A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir nurodė pateikusi visus turimus apskaitos dokumentus, daugiau apskaitos dokumentų neturinti ( I t., b.l. 69-71,72).
Žemesnės instancijos teismas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veikslo tyrimo skyriaus 2011-12-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/ 120, konstatuota, kad UAB „A.“ direktorė I. A. nenustatė tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., bei neišsaugojo UAB „Adomstonas“ laikotarpio nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų:
-PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių 9200 Lt PVM apmokestinamų tiekimų;
-darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, pagrindžiančių priskaičiuotų 12872,72 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei ir 4374,15 Lt apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį;
-laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. neišsaugojo darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, pagrindžiančių priskaičiuotus 2311,40 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei 924,21 Lt apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Tuo įmonės direktorė pažeidė:
1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“;
2) Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodyta, kad „Nustatyti, kad <...> uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus <...>“.
UAB „A.“ direktorė I. A. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 17 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (apyvartos žiniaraščiais „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“ bei kasos išlaidų orderiais) ir neužregistravo apskaitos registruose (apyvartos žiniaraščiuose „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“, įsiskolinimas darbuotojams bei kasos knygose) 35715 Lt priskaityto ir 25000 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio bei 60858 Lt priskaityto ir 42600 Lt neišmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, ir tuo pažeidė:
1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
Žemesnės instancijos teismas
- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.
- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“.
- 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“,
- 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.
Be to, UAB „A.“ direktorė I. A. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 17 atvejų pateikė neteisingus duomenis apie deklaruojamas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, iš viso 96573 Lt ir įmokų sumas (30,98%+3%), iš viso 32815,50 Lt.
UAB „A.“ direktorė I. A. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 17 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose 96573 Lt priskaityto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 96573 Lt priskaityto darbo užmokesčio neužregistravo: 9643,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 32815,50 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų ir 96,57 Lt įmokų į garantinį fondą, iš viso 42555,62 Lt (9643,55 + 32815,50 +96,57) mokesčių, kurių nesumokėjo į Valstybės biudžetą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
1) Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535:
9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti
- 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“,
- 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti.“.
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-295 „Dėl SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį taisyklių patvirtinimo“.
3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 489 „Dėl duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas teikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui“;
Žemesnės instancijos teismas
4) Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,1 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos)“ – 17 atvejų nuo 96573 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 96,57 Lt (96573 x 0,1%) įmokų.
Dėl padarytų UAB „A.“ direktorės I. A. Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų specialistas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ( b.t. 1 b.l. 83-167).
Specialistės V. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotame paaiškinime dėl 2011-12-15 specialisto išvados Nr. 5-3/ 120 nurodyta, kad nevertinant A. L. 2009-05-13 duotų parodymų kyla pasekmės, duotos 2011-12-15 specialisto išvadoje dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos, t.y. negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šios pasekmės kyla todėl, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. UAB „A.“ (direktorė I. A.) 14 atvejų nepagrindė apyvartos žiniaraščiais „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“ iš viso 50859 Lt priskaityto bei kasos išlaidų orderiais 14000 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio, minėtų ūkinių finansinių operacijų neužregistravo apskaitos registruose: apyvartos žiniaraščiuose „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“ – 50859Lt priskaityto darbo užmokesčio, kasos knygose – 14000 išmokėto darbo užmokesčio ir įsiskolinimo darbuotojams - 21600 Lt, iš jų:
- laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. - L. L. iš viso 3 atvejais 23572 Lt priskaityto, 3500 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei 13000 Lt įsiskolinimo,
- laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. - K. S. iš viso 4 atvejais 20430 Lt priskaityto, 6300 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei 8000 Lt įsiskolinimo, iš jų: laikotarpiu nuo 2007-11-01 – 2007-12-31 – 1 atveju 4286 Lt priskaityto ir 3000 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei laikotarpiu nuo 2008-02-01 – 2008-07-31 – iš viso 3 atvejais 16144 Lt priskaityto, 3300 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir 8000 Lt įsiskolinimo,
- laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. - R. T. 1 atveju 143 Lt priskaityto ir 100 Lt išmokėto darbo užmokesčio,
- laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. - V. T. iš viso 2 atvejais 857 Lt priskaityto, 500 Lt išmokėto darbo užmokesčio bei 100 Lt įsiskolinimo,
- laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. - V. V. 1 atveju 714 Lt priskaityto ir 500 Lt išmokėto darbo užmokesčio,
- laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d. - B. S. 1 atveju 4429 Lt priskaityto ir 3100 Lt išmokėto darbo užmokesčio,
- laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – I. B. 1 atveju 714 Lt priskaityto darbo užmokesčio bei 500 Lt įsiskolinimo.
Nevertinant A. L. 2009-05-13 duotų parodymų, UAB „A.“ direktorė I. A. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 14 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose 50859 Lt priskaityto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 50859 Lt priskaityto darbo užmokesčio neužregistravo: 5400,97 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 17281,88 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų ir 50,86 Lt įmokų į garantinį fondą, iš viso 22733,71 Lt (5400,97 + 17281,88 + 50,86) mokesčių, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą:
1) Valstybės biudžetui nedeklaravo ir nesumokėjo 5451,83 Lt (4162,14 + 1289,69) gyventojų pajamų mokesčio: laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 4162,14 Lt (4127,42 + 34,72); laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. – 1289,69 Lt (1273,55+16,14) gyventojų pajamų mokesčio;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nedeklaravo ir nesumokėjo 17281,88 Lt (11796,15 + 5485,73) socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų: laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 11796,15 Lt ir laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. – 5485,73 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų.
Nevertinant A. L. 2009-05-13 duotų parodymų, UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 14 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neužregistravo apskaitos registruose 50859 Lt priskaityto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo 50859 Lt priskaityto darbo užmokesčio neužregistravo ir nedeklaravo 17281,88 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų ataskaitose, pateiktose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui:
1) Forma Nr. 4 „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaita“ 6 eilutėje „Deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. 11 atvejų neužregistravo iš viso 34715 Lt pajamų, iš jų: 2007 II ketvirtyje – 22143 Lt, 2007 III ketvirtyje – 1429 Lt, 2007 IV ketvirtyje – 11143 Lt,
2) Forma SAM F4 „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinė ataskaita“ M3 eilutėje „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma Lt“ laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. 3 atvejais neužregistravo iš viso 16144 Lt pajamų, iš jų: 2008 I ketvirtyje – 15715 Lt, 2008 III ketvirtyje – 429 Lt.
3) Forma Nr. 3SD „Pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per ataskaitinį ketvirtį“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. 11 atvejų:
- 5 stulpelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neužregistravo 34715 Lt pajamų: 2007 II ketvirtyje – 22143 Lt, 2007 III ketvirtyje – 1429 Lt, 2007 IV ketvirtyje – 11143 Lt,
Žemesnės instancijos teismas
- 6 stulpelyje „Įmokų suma, Lt“ neužregistravo 11796,15 Lt: 2007 II ketvirtyje – 7524,19 Lt, 2007 III ketvirtyje – 485,57 Lt, 2007 IV ketvirtyje – 3786,39 Lt,
4) Forma SAM 3SD „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d.:
- eilutėje P7 „Iš viso lape pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ neužregistravo iš viso 16144 Lt pajamų, iš jų: 2008 I ketvirtyje – 15715 Lt, 2008 III ketvirtyje – 429 Lt,
- eilutėje P8 „Iš viso lape įmokų suma, Lt“ neužregistravo iš viso 5485,73 Lt, iš jų: 2008 I ketvirtyje – 5339,96 Lt, 2008 III ketvirtyje – 145,77 Lt (II t., b.l. 173-175).
VĮ „Registrų centras“ 2009-05-08 raštu Nr. 2050/14-1647 patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2006-10-26 I. A. yra UAB “A.“ direktorė.
Specialistė V. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu suteiktą specialisto išvadą 2011-12-15 Nr. 5-3/ 120, patikslintą 2012-04-18 specialisto paaiškinime. Papildomai paaiškino, kad Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje reglamentuota, kaip turi būti skaičiuojamai dienpinigiai darbuotojams, vykstantiems į komandiruotes. Turi būti priimtas įsakymas dėl komandiruotės, išmokami komandiruotpinigiai (kelionės išlaidos ir dienpinigiai). Grįžęs darbuotojas turi atsiskaityti su darbdaviu pagal avansines apyskaitas už panaudotas lėšas. Visi šie veiksmai turi atsispindėti apskaitos dokumentuose: įsakymuose, avansinėse apyskaitose, atskaitingų asmenų žiniaraštyje. Visų šių dokumentų įmonėje „A.“ nebuvo. Bendrovėje buvo vedamas tik darbo užmokesčio žiniaraštis. Įmonės darbuotojai, apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūno, patvirtino, kad darbo sutartyse jiems buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, bet buvo skaičiuojamas atlyginimas už padarytą konkretų darbą. Tokios išmokos už atliktą darbą vertinamos, kaip darbo užmokestis. Sodrai ir valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaruojamos tik tos išlaidos darbuotojams, kokios buvo užfiksuotos apskaitos dokumentuose, t.y. minimalus darbo užmokestis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodymu I. A. pateikė tik dalį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nurodė, kad daugiau dokumentų ji neturi. Buhalterinė apskaita UAB „A.“ buvo tvarkoma nesistemingai, pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tarp I. A. pateiktų apskaitos dokumentų trūko darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, žiniaraščiai pateikti tik už laikotarpį nuo 2006m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Daugiau nei metus laiko buhalterinė apskaita nebuvo iš viso tvarkoma, todėl ir tiriamasis laikotarpis 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Dienpinigių mokėjimas darbuotojams įmonėje nebuvo apskaitomas, nėra jokių duomenų, kad dienpinigiai, ar komandiruotpinigiai buvo mokami. Apskaitos registruose nebuvo apskaičiuota 50859 Lt darbo užmokesčio. Nuo šio neapskaityto darbo užmokesčio nebuvo sumokėti mokesčiai ir privalomosios įmokos. Kasos knygoje taip pat neužregistruotas dalies darbo užmokesčio mokėjimas, dienpinigių, ar kitų išmokų darbuotojams mokėjimas.
Nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, I. A. padarė tiesiogine tyčia: ji suprato, kad nevykdydama savo pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, sąmoningai trukdo valstybės institucijoms įvertinti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, ir to siekė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji I. A. laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2009-03-31 aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo įmonės apskaitos dokumentų: PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių 9200 Lt PVM apmokestinamus tiekimus, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, pagrindžiančių priskaičiuotų 12872,72 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ ir apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 4374,15 Lt apskaičiuotas įmokas, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščių, pagrindžiančių priskaičiuotus 2311,40 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 924,21 Lt apskaičiuotų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jo turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši kaltinamosios I. A. veika kvalifikuojama pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
Šį nusikaltimą I. A. padarė neatsargia kaltės forma. Ji, nenustatydama dokumentų saugojimo tvarkos ir įstatymų nustatytą terminą jų nesaugodama, nenumatė, kad dėl tokio jos neveikimo gali atsirasti BK numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirba įmonės vadove dviejose įmonėse) galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamoji I. A., siekdama išvengti 17281,88 Lt socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų, bei 50,86 Lt įmokų į garantinį fondą, laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2008-07-31 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas apie UAB „A.“ deklaruojamas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 2007-07-12, 2007-10-10, 2008-01-14, 2008-04-14, 2008-10-14 užpildytas ataskaitas su tikrovės neatitinkančiais duomenimis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Mokesčių, kurių I. A. siekė išvengti, suma viršija 10 MGL (1300 Lt) sumą. Kaltinamosios I. A. veika kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimą I. A. padarė tiesiogine tyčia: valstybės įgaliotai institucijai pateikdama neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, turtą ir jo panaudojimą, suprato, kad tokiu būdu vengia teisingo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo, ir norėjo taip veikti.
Kaltinamoji I. A. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamų veikų padarymo metu ji nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta ir nuteista už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 221 str.1 d., padarymą. Po šių nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau nei trejiems metams ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė. 2011-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu I. A. buvo nubausta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ straipsnio 2 dalyje (valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už tokį patį pažeidimą). I. A. yra jauno amžiaus, turi darbinį veiksnumą ir teisnumą, nuosprendžio priėmimo metu dirba UAB „B.“ direktore. Nusikaltimų padarymo metu ji augino ir materialiai išlaikė nepilnametį sūnų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamosios I. A. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.
I. A. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas, kritiškai savo elgesio nevertina ir išgyvena tik dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o ne dėl savo nusikalstamos veikos pasekmių. Ji nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, tokiu savo elgesiu nesistengdama sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. I. A. gera valia aktyviais veiksmais nepadėjo išaiškinti visų jai žinomų nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, detalių, taip nepadėdama nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Kaltinamosios I. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajai I. A. skiriamos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės- baudos, kurių dydis nustatomas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatyti šios bausmės vidurkiai. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 2 dalies redakcija (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos.
Nusikalstamas veikas kaltinamoji I. A. padarė prieš priimant 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 221 str.1 d. 18 MGL (2340Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinama nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamosios I. A. atlyginti 32815,50 Lt turtinę žalą (III t., b.l. 23-24).
Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Civiliniame ieškinyje ieškovas nurodo, kad pareikštą civilinį ieškinį grindžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-12-15 specialisto išvada Nr. 5-3/ 120, kurioje nustatyta, jog UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. neužregistravo apskaitos registruose 96573 Lt priskaityto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo jo nesumokėjo 9643,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 32815,50 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų ir 96,57 Lt įmokų į garantinį fondą. Civilinio ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad priskaitytas darbo užmokestis valstybės įgaliotai institucijai nebuvo deklaruotas, nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos, todėl socialinio draudimo įmokų nepriemoka nustatyta vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tačiau atlyginama tik ta žala, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu specialistė atliko papildomą tyrimą ir savo paaiškinime, kurį patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvadoje 2011-12-15 Nr. 5-3/ 120 nurodytą priskaitytą darbuotojams darbo užmokestį sumažino iki 50859 Lt, nuo 50859 Lt priskaityto darbo užmokesčio nedeklaruotas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas sumažino iki 17281,88 Lt, įmokas į garantinį fondą iki 96,57 Lt. Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustatyta, kad kaltinamoji I. A., dėl savo nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, išvengė 17281,88 Lt socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo. Ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas 17331,86 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys atmetamas.
Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamosios I. A. atlyginti 9740,12 Lt turtinę žalą (III t., b.l. 34-36).
Civiliniame ieškinyje ieškovas nurodo, kad pareikštą civilinį ieškinį grindžia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2011-12-15 specialisto išvada Nr. 5-3/ 120, kurioje nustatyta, jog UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. neužregistravo apskaitos registruose 96573 Lt priskaityto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo jo nesumokėjo 9643,55 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 32815,50 Lt socialinio draudimo įmokų ir sveikatos draudimo įmokų. Civilinio ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad priskaitytas darbo užmokestis valstybės įgaliotai institucijai nebuvo deklaruotas, nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos gyventojų pajamų mokestis, todėl šio mokesčio nepriemoka nustatyta vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tačiau atlyginama tik ta žala, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu specialistė atliko papildomą tyrimą ir savo paaiškinime, kurį patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvadoje 2011-12-15 Nr. 5-3/ 120 nurodytą priskaitytą darbuotojams darbo užmokestį sumažino iki 50859 Lt, nuo 50859 Lt priskaityto darbo užmokesčio paskaičiavo 5400,97 Lt gyventojų pajamų mokestį ir 50,86 Lt įmoką į garantinį fondą. Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustatyta, kad kaltinamoji I. A., dėl savo nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, neapskaičiavo ir įstatymų nustatyta tvarka nesumokėjo 5451,83 Lt (5400,97 Lt +50,86 Lt ) mokesčių. Ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas 5451,83 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija civilinis ieškinys atmetamas.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, šiuo atveju netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taigi, nors civiliniai ieškovai pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudami iš kaltinamosios I. A. atlyginti jos nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, teisėjo sprendimu civiliniu atsakovu į procesą buvo įtraukta bankrutuojanti UAB „A.“ (IV t., b.l. 12-195). Nuo nutarties pripažinti juridinį asmenį civiliniu atsakovu priėmimo, UAB „A.“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo partneriai“ įgijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises.
UAB „A.“ nuo jos įregistravimo mokesčių mokėtojų registre dienos, įgijo pareigą įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti įmonės turtą ir pajamas, bei mokėti privalomus mokesčius ir kitas įmokas. Šiuo atveju mokestinė prievolė kilo ūkinės veiklos subjektui – UAB „A.“, o ne fiziniam asmeniui I. A.. Kaltinamoji I. A. nusikaltimų padarymo metu buvo UAB „A.“ direktorė, atsakinga už juridinio asmens veiklą. Nustatyta, kad turtinė žala valstybės biudžetui ir socialinio draudimo fondui atsirado dėl neteisėtų bendrovės direktorės I. A. veiksmų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, šiais nusikalstamais veiksmais nulėmus bendrovės „A.“ negalėjimą įvykdyti mokestinių prievolių. UAB „A.“ šiuo metu nėra likviduota, tačiau bendrovė veiklos nebevykdo, 2011-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Juridinio asmens vienasmenio vadovo – I. A. nusikalstami veiksmai lėmė juridinio asmens UAB „A.“ negalėjimą įvykdyti mokestinių prievolių, todėl kaltinamoji I. A. atsako prieš trečiuosius asmenis (civilinius ieškovus) pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai (CK 2.45 straipsnis ir 2.50 straipsnis). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys 5451,83 Lt turtinei žalai atlyginti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys 17331,86 Lt turtinei žalai atlyginti priteisiamas iš BUAB „A.“ ir kaltinamosios I. A. subsidiariai.
UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodami bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo partneriai“.
Liudytojo K. S. kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidos- 115,30 Lt, apmokėtos iš teismo lėšų, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios I. A. (IV t., b.l. 3,4).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nusprendė:
I. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai baudą 18 MGL (2340 Lt);
- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai baudą 26 MGL (3380 Lt);
- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai baudą 15 MGL (1950 Lt);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę baudą 35 MGL (4550 Lt). Vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę baudą 35 MGL (4550 Lt).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, šią subendrintą bausmę subendrinti su 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės 2010-03-08 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę baudą 40 MGL (5200 Lt). Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2010-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 32815,50 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 17331,86 Lt turtinei žalai atlyginti subsidiariai iš bankrutuojančios UAB „A.“ ir kaltinamosios I. A.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 9740,12 Lt civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti 5451,83 Lt turtinei žalai atlyginti subsidiariai iš bankrutuojančios UAB „A.“ ir kaltinamosios I. A.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo partneriai“.
Priteisti iš kaltinamosios I. A. proceso išlaidas- 115,30 Lt į valstybės biudžetą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.