- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-299-891/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00051-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 59-114 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S. (toliau ir – nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 7 mėnesiams. Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 12 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. liepos 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 13 d. buvo 1 metai 10 mėnesių ir 29 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijai 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 59-114 nutarus taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino. Teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. S. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, nusikaltimų, už kuriuos M. S. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį M. S. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
3. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį M. S. apskundė apygardos teismui, prašydamas ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą bei taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, apylinkės teismas nutartį grindė prieštaraujančiomis faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgė į byloje surinktų duomenų visumą, vadovavosi selektyviai atrinktais medžiagos duomenimis, prioritetą teikė vien pavieniams medžiagos duomenims ir pasvarstymams, tinkamai neišanalizavo jų visumos, todėl padarė neteisingas išvadas. Nuteistasis prašo atsižvelgti į Komisijos nutarimą, kuriame jis yra teigiamai vertinamas, nes ši Komisija mato jį ir jo elgesį pačioje pataisos įstaigoje, taip pat lygtinio paleidimo atveju pasižada laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, būti doru ir sąžiningu bei visaverčiu Lietuvos piliečiu, nedaryti jokių nusikalstamų veikų. Nuteistasis pažymi, kad turi šeimą – mamą, brolius, seses, su kuriais jį sieja itin stiprūs socialiniai ryšiai, taip pat yra jauno amžiaus, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, darydamas nusikalstamas veikas buvo nepilnametis, nesubrendęs, negalvojo apie galimas pasekmes, gyveno palaidą gyvenimą, o pataisos namuose atlikdamas bausmę subrendo, suprato ir suvokė savo klaidas, įgijo siuvėjo specialybę, pagal kurią ir laisvėje norės susirasti darbą. Teigia, kad laisvėje su savo šeima jis gyventi negali, nes šeima yra gavusi socialinį būstą, bet turi patvirtinimą, kad dirbs ir gyvens VšĮ „Socialiniai paramos projektai“ įgyvendinamame projekte „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymi, kad su malonumu dirbtų pataisos įstaigoje, kad galėtų dengti žalą ir visus įsiskolinimus, bet pataisos įstaiga dėl darbo vietų trūkumo negali suteikti jam darbo, bet laisvėje jis tikrai dirbs ir sieks padengti visus įsiskolinimus, padėti šeimai bei susikurti savo asmeninį gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.
4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų (kurias M. S. atitinka), bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
5. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo M. S. Socialinio tyrimo išvadoje (teikimo b. l. 7-12) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 93 balais. Pažymėtina, kad M. S. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artimesnė aukštai rizikai, taip pat po paskutinio vertinimo rizika nors ir išliko vidutinė, tačiau padidėjo 6 balais dėl kriminogeninių veiksnių pokyčių, be to, didesnę dalį, t. y. 48 balus, pakartotinio M. S. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantis M. S. kriminogeninis veiksnys yra įvardintas netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Išvadoje taip pat pažymima, kad narkotikų vartojimas, nusikalstamu būdu pinigų įgijimas jiems pirkti buvo tapusi kasdiene M. S. veikla, nuteistasis nebandė nutraukti narkotikų vartojimo. Nors nuteistasis pataisos namuose dalyvavo reabilitacijos programose, dalyvauja kassavaitiniuose NA susirinkimuose, narkotikų vartojimo žalą supranta, pataisos namuose jau virš 3 metų narkotinių medžiagų vartojimo atvejų nefiksuota, tačiau turėtos narkotinių medžiagų priklausomo vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tolesnis jų vartojimas didintų jo nusikalstamumo riziką ateityje. Nuteistasis skunde teigia, kad jis pataisos įstaigoje subrendo, suprato ir suvokė savo klaidas, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad šiuo metu stebima ganėtina nuteistojo motyvacija išvengti nusikalstamo elgesio ateityje. Kita vertus, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. S. turi emocinės gerovės problemų, kurios sietinos su jo nusikalstamu elgesiu – jausmų slopinimas, polinkis galios jausmą palaikyti asocialia veikla, nebrandžiu elgesiu, taip pat jo mąstyme ir elgesyje pastebima, kad nuteistajam būdingi problemų sprendimo sunkumai, neigiamų savo elgesio pasekmių nenumatymas, pratrūkstantis agresyvus kontroliuojantis elgesys sietinas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, taip pat nuteistajam kyla sunkumų laikantis režimo sąlygų. Taigi, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, nuteistojo byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Kyla pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje M. S. iš tikrųjų sugebės elgtis tinkamai ir teisėtais būdais spręsti iškilsiančias problemas.
6. Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai M. S. charakterizuojančius duomenis. Iš teismo nutarties matyti, kad išsamiai buvo įvertinta M. S. pažanga, teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimą. Be to, nuteistasis skunde nevisiškai pagrįstai teigia, kad pataisos įstaigoje jis pasitaisė, suprato ir suvokė savo klaidas. Iš nuteistojo M. S. asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (paskutinį kartą baustas 2017 m. birželio 19 d.), supranta įstatymų svarbą, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pačiam dar nepavyksta šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis, nes bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs net 13 kartų, visus kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat yra baustas ir už sunkius režimo reikalavimų pažeidimus (už smurto naudojimą kitų suimtųjų atžvilgiu), nei karto nėra skatintas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pataisos namuose M. S. įgijo specialybę, šiais mokslo metais mokosi 8-oje bendrojo lavinimo klasėje. Tokie nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad M. S. tik pastaruoju metu iš esmės pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme.
7. Aptartos socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S. yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Iš išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad M. S. gali akivaizdžiai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, vieną kartą pažeidė probacijos sąlygas ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurioms būdingas modelis. Taigi, M. S. jau buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, ne kartą parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
8. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į likusią neatliktos bausmės dalį, apygardos teismas daro išvadą, kad M. S. turi galimybę laiko realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis iš tikrųjų yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.