Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. D. ir O. D. bei ieškovės A. L. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1606-151/2016 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams V. D. ir O. D. dėl iškeldinimo iš patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, bylos iš esmės nenagrinėjo. Šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas gali priteisti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ieškinio atsisakymo atveju – esant įrodymams, kad ieškinio reikalavimus atsakovai įvykdė po bylos iškėlimo.

Nurodo, kad net ir ieškovei atsisakius ieškinio, tarp šalių liko ginčas dėl atsakovų išsikraustymo iš ginčo buto datos, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo bylos, todėl neturėjo galimybės nuspręsti kuri iš šalių buvo teisi. Tuo tarpu iš atsakovų pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad taikos sutartį ir buto priėmimo-perdavimo akta dar 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje atsisakė pasirašyti būtent ieškovės atstovai. Nurodo, kad ginčo butas buvo perduotas 2016 m. kovo 4 d. su virtuvės ir vonios baldais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teigdamas kad negali nustatyti atsakovų iškėlimo iš ginčo buto datos, tačiau priteisdamas iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, tuo pačiu patvirtindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, sau prieštarauja. Kadangi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, tai ieškovei atsisakius ieškinio, atsakovai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina, nes bylinėjimosi išlaidų paskirstymui ir priteisimui šią bylą būtina išnagrinėti iš esmės, siekiant nustatyti, kada atsakovai išsikėlė iš buto, ar ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma ir dėl kurios šalies kaltės iki 2016 m. kovo 4 d. nebuvo pasirašytas buto perdavimo-priėmimo aktas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad atsakovų procesinis elgesys nebuvo tinkamas, todėl teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį. Ieškovė, siekdama taikiai susitarti ir atsakovams suteikti papildomo laiko naujos gyvenamosios vietos susiradimui ir išsikraustymui, siūlė sudaryti rašytinę taikos sutartį dėl išsikėlimo iš ginčo buto sąlygų, tačiau atsakovai su ieškovės pasiūlytomis sąlygomis nesutiko, taikos sutarties nesudarė, raktų nuo ginčo buto ieškovei neperdavė ir toliau naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu. Dėl šių priežasčių ieškovė turėjo kreiptis į teismą, kas sąlygojo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovai, ieškinio pateikimo metu, ginčo buto nebuvo atlaisvinę, ginčo butą ir nuo jo raktus ieškovei perdavė tik 2016 m. kovo 4 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo patikrinimas, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teisme gautas ir 2016 m. gruodžio 16 d. priimtas ieškovės A. L. ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5). 2016 m. sausio 28 d. teisme gautas atsakovų atsiliepimas į ieškinį, kuriuo nurodė, kad atsakovai jau yra išsikraustę 2015 m. gruodžio 5 d. iš ginčo buto, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (b. l. 32-33). Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2016 m. kovo 1 d. (b. l. 34). 2016 m. kovo 1 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas, šalių prašymu, paskelbė pertrauką iki 2016 m. kovo 7 d., suteikdamas galimybę šalims ginčą išspręsti taikiai (b. l. 35). 2016 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, kuriuo prašė nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti bei priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 36-39). Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų, civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovės naudai iš atsakovų 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (b. l.45-48).

Apeliantai (atsakovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria po bylos nutraukimo dėl ieškinio atsisakymo ieškovei buvo priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, tuo tarpu apeliantė (ieškovė) nesutinka su jai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžiu, kurią pirmosios instancijos teismas sumažino nuo 800,00 Eur iki 500,00 Eur sumos.

Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. įmonė „Šoklys“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamos bylos atveju byla buvo baigta priėmus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovės prašomų atlyginti išlaidų už advokato padėjėjos pagalbą, turėjo atsižvelgti į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė sąžiningai naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, taip pat, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti turi būti sumažintos. Pažymėtina, kad atsakovai savo nesutikimą su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas, norėdamas teisingai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turėjo bylą nagrinėti iš esmės, ir nustatyti, kada atsakovai išsikėlė iš ginčo buto, tam, kad būtų aišku ar ieškovei ši aplinkybė buvo žinoma ir dėl kurios šalies kaltės nebuvo pasirašytas ginčo buto perdavimo-priėmimo aktas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nesutinka su šiais atsakovų atskirojo skundo argumentais.

Pažymėtina, kad ieškovė, nagrinėjamu atveju, buvo pareiškusi reikalavimą, kuriuo siekė iškeldinti atakavus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi taikaus ginčo sprendimo atveju, atsakovai gera valia turėjo išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo buto. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad, atsakovų teigimu, jie iš ginčo buto buvo išsikraustę dar 2015 m. gruodžio 5 d., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiu būtu atsakovai gera valia jau buvo įvykdę ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2015 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S5-48995 (CPK 715 str.). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2016 m. kovo 1 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas sudarydamas galimybę šalims susitarti taikiai, byloje paskelbė pertrauką, dėl ko darytina išvada, kad nuo ieškinio pareiškimo momento iki įvykusio pirmojo parengiamojo teismo posėdžio ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad realiai ginčo buto perdavimas, t. y. ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, buvo pašalintas šalims sudarius 2016 m. kovo 4 d. buto perdavimo-priėmimo aktą, kurio pagrindu ieškovė 2016 m. kovo 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Taigi, atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės procesinis elgesys, siekiant pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, neatitiko proceso dalyviams taikytinų sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimų (CPK 7 str. 2 d.), kurių pasėkoje ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jai priteistos jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, jos teigimu, nepagrįstai sumažintos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

Pažymėtina, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisės susitarti dėl advokato (advokato padėjėjo) atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, tuo tarpu, bylą nagrinėjančiam teismui išimtinais atvejais yra suteikiama teisė nukrypti nuo jose įtvirtintų fiksuotų dydžių, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais teisės principais (Rekomendacijų 2 p., CPK 98 str. 2 d., CK 1.5 str.).

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės (ieškovės) prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, pagrįstai atsižvelgė ne tik į rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo klausimo naujumą, advokato padėjėjo laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes, kurių pagrindu sprendė, kad apeliantės (ieškovės) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl jas pagrįstai sumažino iki 500,00 Eur dydžio.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad tiek apeliantų V. D. ir O. D., tiek apeliantės A. L. atskiruoliuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.