- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-112-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bentalija“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bentalija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bentalija“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Bentalija“ 7 439 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Nurodė, kad ieškovas apdraudė UAB „PBMH“ priklausantį turtą, esantį adresu Ulonų g. 5, Vilnius, pagal 2005 11 15 išduotą draudimo poliso liudijimą Nr.0296035. Draudimo sutartimi ieškovas įsipareigojo atlyginti dėl apdrausto turto sugadinimo UAB „PBMH“ patirtus nuostolius. 2006 08 29-30 d. iš atsakovui UAB „Bentalija“ nuosavybės teise Ulonų g. 5, priklausančių patalpų, esančių 4 aukšte, buvo aplietos UAB „PBMH“ priklausančios patalpos bei kitas turtas, esantys adresu Ulonų g. 5 (3 aukštas, patalpos nuo 3-26 iki 3-30 su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 3-51), Vilnius, dėl ko UAB „PBMH“ padaryta 8 939 Lt dydžio žala, iš kurios išskaičiavęs 1 500 Lt besąlyginę išskaitą, ieškovas išmokėjo 7 439 Lt dydžio draudimo išmoką. Žala padaryta dėl atsakovo patalpose trūkusios karšto vandens žarnelės, kuri yra atsakovui priklausančių patalpų įrenginys ir nuosavybė, todėl atsakovas, kaip patalpų ir įrenginių savininkas bei valdytojas, turėjęs užtikrinti, kad nebūtų daroma žala tretiesiems asmenims, privalo atlyginti žalą. Žala padaryta prasiskverbus vandeniui iš atsakovo patalpų, ją sudaro faktiškai turėtos atlikto remonto išlaidos.
Atsakovas UAB „Bentalija“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad avarija įvyko trūkus karšto vandens žarnelei, kurios trūkimo priežastis – nesandariai sumontuotas kranas – maišytuvas. Pastato generalinis rangovas buvo UAB „Statybos rimtas“, santechnikos įrangą, statant pastatą, administracinėse patalpose įrengė subrangovas UAB „Pastatų inžineriniai tinklai“, o santechnikos įrangą tiekė UAB „Celsis“. Avarija įvyko dėl netinkamai atliktų santechnikos darbų. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. viduryje, todėl pastato generalinis rangovas, santechniką montavęs subrangovas bei santechnikos įrangą tiekęs asmuo atsako dėl netinkamai atliktų darbų ir/ar panaudotos netinkamos santechnikos įrangos atsiradusią žalą, nekokybiškai atlikti santechnikos montavimo darbai priskiriami prie paslėptų defektų, kurių numatyti, nustatyti ir nuspėti apdairiam ir sąžiningam savininkui yra neįmanoma. Ieškovo ir draudėjo draudimo sutartyje neaiškiai apibrėžtas, nekonkretizuotas draudimo objektas - pastatai.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš UAB „Bentalija“ 7 439 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 7 439 Lt sumą nuo 2007 09 10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė ir nėra duomenų, kad žalos atsiradimą būtų lėmusi nenugalima jėga, UAB „PBMH“ tyčia ar neatsargumas. Teismas, spręsdamas ar atsirado atsakovui prievolė atlyginti padarytą žalą CK 6.266 str. pagrindu, nurodė, jog byloje neturi būti vertinamas atsakovo kaltės klausimas, tačiau reikalinga nustatyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Teismas, nustatęs, jog atsakovui priklausančiose patalpose trūkusi karšto vandens pervedimo vamzdelis – žarnelė, esanti san. mazge (patalpų plane patalpa pažymėta 4-35), buvo surūdijusi (b.l.23-25), konstatavo, jog atsakovas neprižiūrėjo jo patalpose esančių įrengimų ir tokiu būdu pažeidė kiekvieno savininko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas į bylą nepateikė vandentiekio avarijos priežastį paneigiančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad UAB „PBMH“ patirti nuostoliai dėl jam priklausančių patalpų ir jose esančio turto sugadinimo atsirado dėl atsakovo patalpose esančių įrengimų nepriežiūros, lėmusios avariją. Teismas konstatavo, jog žalos padarymo fakto šalys byloje neginčija, atsakovas pripažįsta, kad žala padaryta ir kad ji padaryta įvykus avarijai jam priklausančiose patalpose, tačiau nesutinka dėl atlygintinos žalos dydžio. Teismas nustatė žalos dydį remiantis ieškovo 2006 08 30 surašytu Turto sunaikinimo aktu (b.l.63-64) pagal UAB „PBMH“ turėtas patalpų remonto išlaidas, kurios yra 8 939 Lt be PVM. Atsakovas neįrodė, kad patirta mažiau išlaidų dėl patalpų užliejimo padarytiems sugadinimams pašalinti. Nustačius, kad atsakovas, kaip patalpų ir juose esančių įrengimų savininkas, yra atsakingas už iš jo patalpų prasiskverbusio vandens į UAB „PBMH“ patalpas padarytą žalą, ieškovui iš jo priteisė išmokėtą 7 439 Lt dydžio žalos atlyginimą. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą, t.y. 7 439 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2007 09 10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Bentalija“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog UAB „PBMH“ patirti nuostoliai dėl jam priklausančių patalpų ir jose esančio turto sugadinimo atsirado dėl atsakovo patalpose esančių įrengimų nepriežiūros, lėmusios avariją, nes ieškovas šia aplinkybe visiškai nesirėmė, o savo reikalavimus grindė CK 6.266 str. ir prašė atlyginti patirtus nuostolius iš atsakovo kaip statinio savininko, o ne kaip avarijos kaltininko. Be to, teismas nepagrįstai padarė priešingą nei eksperto išvadą, jog avarija įvyko dėl žarnelės nepriežiūros, bet ne dėl netinkamo jos sumontavimo, tokia teismo nustatyta aplinkybė apriboja atsakovo galimybes reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų dėl avarijos asmenų. Teismas visiškai netyrė nei pastato generalinio rangovo, nei santechniką montavusio subrangovo, nei santechnikos įrangą tiekusio asmens kaltės dėl avarijos pasekmių. Teismas nepagrįstai atsisakė į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis pastato generalinį rangovą ir santechnikos įrangos tiekėją, tokiu būdu pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
Atsakovas nėra atsakingas už žalą padarytą įvykus avarijai, nes neabejotinai avarija įvyko dėl netinkamai atliktų santechnikos darbų.
Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė reikalaujamos priteisti žalos dydį.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės dėl to, jog netinkamą įrangą sumontavo ir pagamino ne jis, nes pagal CK 6.266 str. žalą, padarytą dėl patalpų įrengimų trūkumo turi atlyginti šių patalpų savininkas ar valdytojas. Jei įrengimų trūkumai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, UAB „Bentalija“ turės atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus asmenis. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog žalos dydis neįrodytas, nepagrįsti, nes ieškovas pateikė visus turimus įrodymus dėl žalos dydžio, remonto išlaidas paskaičiavimo remdamasis Sistema programa, pagal kurią bendra remonto kaina turėjo būti mažesnė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas pagal 2005-11-15 išduotą turto draudimo liudijimą Nr.0296035 apdraudė UAB „PBMH“ priklausantį turtą, esantį adresu Ulonų g. 5, Vilnius (b.l.3-6). 2006-08- 29 30 įvykio metu iš atsakovui UAB „Bentalija“ nuosavybės teise priklausančių 4 aukšto patalpų, esančių Ulonų g. 5, Vilniuje (unikalus Nr.4400-0657-9246:5291, b.l. 69-70) buvo aplietos UAB „PBMH“ priklausančios patalpos bei kitas turtas, esantys adresu Ulonų g. 5, Vilnius, 3 aukšte (unikalus Nr.4400-0657-9259:5278 ir 4400-0657-9226:5277, patalpos nuo 3-26 iki 3-30 su b.n. patalpa, pažymėta 3-51), (b.l. 8, 27, 29). Ieškovas 2006-11-02 ir 2007-01-03 išmokėjo UAB „PBMH“ viso 7 439 Lt draudimo išmoką (b.l.39-42). Šią išmokėtą suma bei 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. pagrindu.
Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (Civilinio kodekso 6.280 straipsnis ). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 d.). Taigi ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti 7 439 Lt žalą iš šią žalą padariusio asmens. Ieškovas šią žalą atlyginti reikalauja iš atsakovo UAB „Bentalija“. Sprendžiant šį ginčą pirmos instancijos teismas teisingai taikė ne tik Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 d. nuostatas, bet ir Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d., numatančias statinių savininkų atsakomybę bei Civilinio kodekso 6.263, 6.246 – 6.248 straipsnių normas dėl žalos atlyginimo bendraisiais pagrindais iš ją padariusio asmens.
Civilinio kodekso 6.266 str. 1 ir 2 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t.y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Administracinės patalpos, esančios Ulonų g. 5, Vilniuje, iš kurių buvo užpiltos UAB „PBMH“ priklausančios patalpos, nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Bentalija“ (b.l. 69-70). Atsakovas neįrodinėjo, kad jo atsakomybės nėra dėl trijų Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 d. nurodytų aplinkybių, tačiau nurodė, jog žala galėjo atsirasti dėl trečiojo asmens netinkamai atliktų remonto darbų arba net dėl nekokybiškos santechnikos detalės. Šios nurodytos aplinkybės, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 ir 2 d., nepašalina atsakovo atsakomybės prieš nukentėjusį asmenį. Atsakovo nurodytos aplinkybės gali būti svarbios nagrinėjant kitą klausimą, kurį turi teisę iškelti kitoje byloje atsakovas, esant neigiamam jo atžvilgiu sprendimui šioje byloje, kas buvo kaltas dėl atsakovo patirtų nuostolių, atlyginus priteistą žalą ieškovui, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad patalpos užpilamos vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo patalpų ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad jo patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančiose atsakovo patalpose. Ieškovui nėra svarbu, dėl kieno konkrečių veiksmų trūko vandens žarnelė maišytuvui prijungti prie kriauklės atsakovo valdomose patalpose. Ieškovas pateikė įrodymus, kad užpylimo židinys yra viršuje esančiose atsakovo patalpose, tai pranešimas apie įvykį, turto sunaikinimo aktas, apžiūros protokolas, eksperto išvada „If draudimui“ (b.l.8, 9-20, 21-22, 23-24). Teismas iš šių įrodymų turėjo pagrindą spręsti, kad dėl UAB „PBMH“ patalpų užpylimo kaltas atsakovas, nes jis nesielgė taip, kaip turi pareigą elgtis patalpų savininkas, kad nepadarytų dėl tokio elgesio žalos kitam asmeniui (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 d.), t.y. tinkamai nesirūpino (priėmė netinkamai sumontuotą po remonto ar neatliko, neorganizavo profilaktiškų darbų, kad užtikrintų vandentiekio saugų funkcionavimą) jo patalpose esančios santechnikos būkle. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad žarnelės šarvas sukorodavo dėl to, jog atsakovas neprižiūrėjo jo patalpose įrenginių, kad jie būtų tvarkingi, tačiau tokios išvados dėl žarnelės sukorodavimo priežasčių negalima daryti dėl tą patvirtinančių įrodymų trūkumo. Ši teismo išvada iš sprendimo šalintina, nes ji gali turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms, jeigu būtų nustatinėjama, dėl kieno kaltės sukorodavo žarnelės šarvas, kaip jau minėta aukščiau, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje netiriama.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nustatė netinkamą sumą žalos dydžiui atlyginti. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus ieškovo įrodymus dėl žalos dydžio, tai turto sunaikinimo aktą (b.l. 63-64), UAB „PBMH“ turėtas patalpų remonto išlaidas (b.l. 31). Šios išlaidos atitinka ir lokalinėje sąmatoje numatytiems darbams bei šių darbų atlikimo išlaidoms (b.l. 32-34). Teismas pagrįstai apie reikalingų atlikti darbų kiekį bei jų vertę sprendė vadovaudamasis šia lokaline sąmata, o ne kita 2006-10-02 sąmata (b.l. 30), kurią ieškovas nurodė, kad ji buvo pateikta kaip komercinis pasiūlymas. Šiuo pasirinkimu nėra pažeista atsakovo teisė, nes šioje sąmatoje, kuria vadovavosi tiek ieškovas apskaičiuodamas draudimo išmoką, tiek teismas priteisdamas žalos atlyginimą, numatyta mažesnė suma remonto išlaidoms padengti. Apeliantas nurodė, kad jam yra neaišku, kiek durų UAB „PBMH“ patalpose yra sugadinta ir pakeista. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad yra sugadintos 9 vnt. durų. Nors lokalinėje sąmatoje yra nurodyta durų pagaminimui reikalingų medžiagų kiekis, o ne durys vienetais, tačiau tai nėra pagrindas laikyti neįrodytu, kad pakeistos ne visos sugadintos durys, ar daugiau nei sugadinta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų savo procesiniuose dokumentuose keliamiems argumentams pagrįsti, o tik teikė samprotavimus, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Tokiu būdu šaliai nurodant argumentus dėl ieškovo pateiktų įrodymų ir išsakant abejones dėl tokių įrodymų teisėtumo, tokias abejones turi pagrįsti jas išsakanti šalis (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią, bent galimą, patalpų remonto vertę, teismas vertindamas įrodymus, neturėjo pagrindo spręsti, jog pateikti įrodymai nepatvirtina patalpų remonto vertės, todėl kolegija sprendžia, jog teismas tinkamai nustatė padarytos žalos dydį, o būtent įvertinęs įrodymus pateigtus į bylą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.