Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. rugpjūčio 4 d., atlikus statybos patikrinimą, nustatyta, jog I. D. savavališkai, pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius, statė du dvibučius blokuotus gyvenamuosius namus, (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I-ojo aukšto perdangoje pakeistos laiptų angų vietos ir skaičius, išorės sienos ašyse EDAB neatitinka projekto sprendinių, pakeista stogo konstrukcija, pakeista pastato konfigūracija ašyje 12, pastato plotis didesnis apie 1,5 m). Tokiais savo veiksmais I. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir 22 dalį, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu I. D. nurodė, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažįsta pilnai, gailisi dėl to kas įvyko. Paaiškino, jog jis šiuo metu jau yra gavęs visus statyboms reikalingoms leidimus. Patikrinimo metu neturėjo leidimų, kadangi jis nežinojo, jog reikia pirma gauti leidimus, o tik po to atlikti statybos darbus, jis manė, kad viską galima daryti lygiagrečiai, nestabdant darbų.

Motyvuojamoji dalis

ANK 351 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis statybos darbus yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą statytojo teisė yra įgyvendinama tik tuomet, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje imperatyviai numatyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą statytojui (užsakovui) kyla pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą, o rangovas turi pareigą be kita ko vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą <...> (Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Iš I. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl nusižengimo pripažino pilnai, paaiškino, jog nusižengimas padarytas dėl nežinojimo, ne piktybiškai, bylos nagrinėjimo metu pažeidimai yra ištaisyti. Be I. D. prisipažinimo jo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-992 (23.2) ir jo priedais. Taigi byloje nėra ginčo, kad statybos darbai atlikti pažeidžiant statybą leidžiančio dokumento esminius statinio projekto sprendinius, to neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukia­mas asmuo. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

I. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų admi­nis­tracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą.

Įvertinus tai, pripažintina, kad nors I. D. padarė tyčinį nusižengimą, tačiau nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, bylos nagrinėjimo metu statybą leidžiantys dokumentai yra gauti, nėra duomenų, kad anksčiau I. D. būtų buvęs baustas administracine tvarka, jis išlaiko mažametį vaiką, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad dėl visų šių aplinkybių yra pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes dėl šių itin svarbių aplinkybių, pirmą kartą už šį nusižengimą baudžiamam asmeniui sankcijoje numatyta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Todėl jo atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir jam paskirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje nustatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. D. (I. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 17072932027 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.