Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui D. L. apie teismo posėdį pranešta (32 b. l.). Atsakovas į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad J. L. ir D. L. šeima pirmą kartą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta 2008 metais. Iš apskaitos šeima išbraukta 2009 metais. 2011metais šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku. Šeimai atvykus gyventi į Šiaulių miestą, šeima pakartotinai įtraukta į apskaitą ir šiuo metu nėra išbraukta. Šalių sūnui Tajui globa nėra ir nebuvo nustatyta. Šiuo metu ieškovės J. L. sveikatos būklė yra stabili, pakankamai gerai kontroliuojama vaistais, jai nustatytas 80 procentų darbingumas. Skyriaus žiniomis, ieškovė dalyvauja Lietuvos Carito projekte, mokėsi profesinio rengimo centre, baigė mokymus ir gavo manikiūrininkės kvalifikacijos pažymėjimą. Šalių sūnus gyvena su mama, šeima dažnai keičia gyvenamąją vietą. Vaiko tėvo psichikos sveikatos būklė nėra stabili. Skyriaus nuomone, šalių sūnaus gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Skyriaus nuomone, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą apriboti atsakovui tėvo valdžią, todėl, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, tikslinga būti svarstyti klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės J. L. ir atsakovo D. L. bažnytinė santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Lygumų Romos katalikų bažnyčioje ir įregistruota Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas, ji sukelia civilines teisines pasekmes, tačiau šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos - ji gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, tačiau bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis Nr. 3K-7-6/2007). Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste - LR CK), nei kiti įstatymai nenustato santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (LR CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios LR CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos atvejus (LR CK 3.24 str., 3.49 str.).

Ieškovės reikalavimas panaikinti šalių bažnytinės santuokos, sudarytos 2008-08-30, Lygumų Romos katalikų bažnyčioje, akto įtraukimą į apskaitą Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad šeima faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Šiuo metu sutuoktiniai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuokos apskaitos įrašas naikintinas (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovas prieš trejetą metų pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, psichotropiniais vaistais, daug kartų yra baustas administracinėmis nuobaudomis, gyvena atskirai ir šeima visiškai nesirūpina. Atsakovas yra įrašytas į Psichiatrijos klinikos pacientų registrą. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2014 metais atsakovas daugiau negu dešimt kartų baustas pagal ATPK 178 str. 3 dalį (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose),šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas taipogi per areštinės administraciją. Teismo nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir psichotropiniais vaistais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Toks atsakovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Teismas, panaikinęs akto įrašą dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, išsprendžia kitus klausimus: turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo (CK 3.49, 3.59 straipsniai).

Teismui panaikinus šalių bažnytinės santuokos akto įtraukimą į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, ieškovei J. L. jos prašymu paliekama santuokinė L. pavardė, atsakovui D. L. – L. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Ieškovė priteisti jai išlaikymą iš atsakovo nereikalauja (CK 3.59 str.).

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė ir posėdžio metu patvirtino, kad santuokoje įgyta ir atsakovo vardu registruota transporto priemonė yra parduota, kito santuokoje įgyto turto nėra, teigė, kad kreditorių šalys neturi. Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl santuokinio turto ir skolinių įsipareigojimų klausimai nagrinėjamu atveju nesprendžiami.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šalių sūnus T. L. gimė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis vaikas gyvena su savo mama ieškove J. L.. Teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio T. L. gyvenamosios vietos nustatymo, pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Šiam prašymui pritaria ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CK 3.194 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustato konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 900 Lt suma: maistui reikia 400 Lt, 90-100 Lt reikia rūbams ir avalynei, būsto išlaikymo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį vidutiniškai sudaro 200 Lt, vaistams reikia apie 30 Lt, ugdymui, edukacijai – 80 Lt per mėnesį, higienos poreikiams 30 Lt, laisvalaikiui- po 20 Lt savaitgaliui, transportui – 20 Lt, mobilaus ryšio paslaugoms 10 Lt.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad byloje duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius nėra. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, ugdymui. Teismo nuomone, ieškovės pateikta išlaidų sąmata yra pagrįsta, ieškovė į sąmatą įtraukė tik būtinai reikalingus ir pagrįstus vaiko poreikius.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro 1000 Lt socialinė pašalpa ir 195 Lt pašalpa vaikui. Sunkią ieškovės materialinę padėtį patvirtina tai, kad ieškovei 2014-01-20 sprendimu Nr. SP-136(7.0149) buvo suteikta valstybės teikiama antrinė teisinė pagalba.

Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, VSDFV duomenų bazėje duomenų apie atsakovo darbines pajamas taip pat nėra. Nagrinėjant šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad yra neįgalus, serga depresija ir jo gaunamos pajamos yra 350 Lt pašalpa (2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2728-883/2014), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis mėgintų susirasti darbą

Sprendžiant dėl atsakovo galimybių teikti sūnui išlaikymą, reikia įvertinti ne tik atsakovo turimą turtą ir pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Todėl vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių įrodymų apie šiuo metu nustatytą neįgalumą. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl privalo vykdyti savo pareigą - išlaikyti vaiką, o vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu - tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, nes vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1d.). Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas nėra pajėgus teikti savo sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad atsakovui teikiant sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, o likusias išlaikymo išlaidas prisiimant ieškovei, bus galima patenkinti minimalius šalių sūnaus T. poreikius, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas T. L. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2014-04-17 iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio T. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. L., ji paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas nors ir nori matytis su sūnumi, tačiau į susitikimus ateina neblaivus; vaikas supranta, kad tėvas apsvaigęs, todėl nenori su juo bendrauti, bijo.

Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (35 b. l.). Be kitų susirgimų, jam diagnozuota ir priklausomybės sindromas alkoholiui. Medicininiu požiūriu priklausomybė nuo alkoholio vertinama kaip sveikatos problema, lėtinė liga, diagnozuojama remiantis tarptautinės ligų klasifikacijos kriterijais, todėl, teismo nuomone, nesirūpinimą vaiku gali sąlygoti atsakovo sveikatos būklė. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kokius veiksmus atliko vaiko tėvas, kurie sudarytų įstatyme numatytą pagrindą tėvo valdžiai riboti. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys bandė santuoką nutraukti bendru sutikimu, tarėsi, kad atsakovas D. L. dalyvaus auginant, auklėjant ir lavinant sūnų T. L. pagal savo bei sūnaus galimybes ir poreikius, atsižvelgiant išimtinai į sūnaus interesus ( civ. byla Nr. 2-2728-883/204, 19 b. l.), ir tik nepavykus susitarti dėl išlaikymo dydžio, buvo pateiktas ieškinys ir reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo netenkintinas, nes, kaip jau minėta, tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.). CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Nagrinėjamu atveju nepilnametis šalių sūnus lieka gyventi su savo mama ieškove J. L., todėl spręsti dėl atsakovo atskyrimo nuo sūnaus taip pat nėra pagrindo.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 288 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt pašto siuntimo išlaidų bei 960 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. ,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Lygumų Romos katalikų bažnyčioje, akto įtraukimą į apskaitą Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo D. L. kaltės.

Panaikinus bažnytinės santuokos akto įtraukimą į apskaitą Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, J. L. palikti pavardę L., D. L. palikti pavardę – L..

Nustatyti nepilnamečio T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. L..

Priteisti iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2014-04-17 iki vaiko pilnametystės.

Paskirti J. L., nepilnamečiam vaikui T. L. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš D. L.,a. k. (duomenys neskelbtini) 312 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 960 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.