Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J. ir E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad N. Š. faktiniu valdymu priėmė po vyro V. Š. mirties likusį palikimą. Iš Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Aldonos Stričkienės 2021 m. balandžio 14 d. pateiktos pažymos matyti, kad po V. Š. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. V. Š. turėjo du vaikus: D. J. ir E. K.. Mirusiojo V. Š. sutuoktinė N. Š. po vyro V. Š. mirties liko gyventi jos vardu registruotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris įgytas esant santuokoje su V. Š., ten ji gyvena iki šiol, toliau naudojasi nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius, prižiūri paveldėtą turtą.

5. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 str. 1 d.), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

6. N. Š. laiku į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio V. Š. mirties, priėmimo nesikreipė, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėja iš karto, po palikėjo mirties, naudojosi jo turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. jame liko gyventi, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo. N. Š. po vyro mirties paveldėtu turtu pradėjo rūpintis kaip savu, o tai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str.).

7. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog N. Š. mirusiojo V. Š. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu priimti visą po palikėjo V. Š. mirties likusį palikimą, nes N. Š. yra palikėjo V. Š. įstatyminė įpėdinė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pardėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.