Kauno apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Griškevičiūtei,

viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo.

Šalys posėdžio metu pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti (e. b. l. 133–134). Taikos sutarties 8 punkte nurodo, kad taikos sutarties pasekmės šalims yra žinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalimi taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei kitus ginčytinus klausimus.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalimi šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymo sąlygos ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje šalims yra žinomos ir suprantamos.

Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtinama (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Šalims išaiškinamos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnyje, tai yra, kad teismui patvirtinus taikos sutartį bei nutraukus bylą, šalys nebegalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią bei yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinamos (e. b. l. 27–29).

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2019 m. sausio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl patvirtinus byloje taikos sutartį ir atsižvelgus, kad ieškovė atsisakė reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteisiama 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 46,00 Eur: 27,00 Eur (4 × 100,00 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc. × 25 proc. = 27,00) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 19,00 Eur (100,00 Eur × 75 proc. × 25 proc. = 18,75) už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo) (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Šalys taikos sutartyje (6 punkte) susitarė, kad dėl valstybės patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, palieka spręsti teismo nuožiūra. Byloje nepateikta įrodymų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl šiuo atveju klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesprendžiamas. Iš atsakovo priteisiamos 10,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294–295 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti ieškovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Šalių nepilnamečių vaikų E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatomos su ieškove A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja skirti po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. balandžio 11 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 15 dienos.

3. Ieškovė nuo likusio išlaikymo įsiskolinimo (14 400,00 Eur) atsisako.

4. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė.

5. Teismo išlaidas atlygina atsakovas.

6. Dėl valstybės patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą, palieka spręsti teismo nuožiūra.

7. Nuo likusių ieškinio reikalavimų ieškovė atsisako.

8. Šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės.

9. Ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

Civilinę bylą Nr. e2-12201-955/2019 nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) D. K., gimusios (duomenys neskelbtini) T. K., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo dienos – 2019 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.

Priteisti iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 10,62 Eur (dešimt eurų 62 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.