- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-1125-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A.S.
- Atsakovas
- L.J., J.V.J.
- Trečiasis asmuo
- O.B., V.A., Vilniaus
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J.V.J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.S. ieškinį atsakovams J.V.J., L.J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti nuosavybės teisių įregistravimą viešame registre, tretieji asmenys Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarė Romutė Sipavičienė, VĮ Registrų centro Alytaus filialas, Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė Virginija Jarienė, O.B., V.A., L.J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.S., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos tėvo L.J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; pripažinti negaliojančiu 1998 m. gegužės 5 d. Kauno miesto 16 notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės atsakovams išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą;pripažinti negaliojančiu 2000 m. vasario 23 d. Kauno miesto 16 notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės atsakovams išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą;pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovams J.V.J. ir L.J. į 17,03 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);pripažinti negaliojančia teisinę registraciją atsakovų J.V.J. ir L.J. vardu Valstybinės įmonės Registrų centras Alytaus filiale į šį turtą:medinį gyvenamąjį namą su priestatu ir rūsiu 1A1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 2J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 3J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 4J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 5J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 6J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);akmeninį kiemo rūsį 7J0b unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);mūrinį ūkio pastatą 8J1p unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinę lauko virtuvę 9J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);kiemo statinius unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);17,03 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);7,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).įpareigoti Valstybinės įmonės Registrų centras Alytaus filialą atlikti teisinę registraciją A.S. vardu į šį turtą:medinį gyvenamąjį namą su priestatu ir rūsiu 1A1m unikaliu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 2J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 3J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 4J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 5J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinį ūkio pastatą 6J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);akmeninį kiemo rūsį 7J0b unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);mūrinį ūkio pastatą 8J1p unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);medinę lauko virtuvę 9J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);kiemo statinius unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);17,03 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);7,00 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).grąžinti ieškovei A.S. dalį permokėto žyminio mokesčio.priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad 1989-03-22 testamentu jos tėvas L.J. paliko jai visą savo turtą; 1991-12-09 testamentu jos mama M.J. taip pat paliko jai visą savo turtą. Tokiu būdu abu tėvai testamentais, tai yra vienašaliais sandoriais, išreiškė savo valią palikti jai visą jų turtą. L.J. mirė (duomenys neskelbtini), M.J. – (duomenys neskelbtini). Paskutinė tėvo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovė tėvui dovanojo 12/80 dalių šiuo adresu esančio namo, bei pati jame gyveno kartu su tėvu iki pat jo mirties ir po jo mirties. Tai įrodo, jog ji priėmė tėvo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Tėvui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu – sodyba (duomenys neskelbtini), po jo mirties ji taip pat naudojosi ir rūpinosi kaip ir kiti L.J. įpėdiniai, tik pastoviai joje negyveno, nes turėjo kitą gyvenamąją vietą; t.y. iš karto po tėvo mirties ji pradėjo faktiškai valdyti jo palikimą, rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, siekė įgyvendinti teisę į palikimą nuo jo atsiradimo dienos. Priėmė mirusio tėvo palikimą be jokių išlygų. Taigi, yra pakankamas pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo tėvo L.J. mirties; tokio juridinio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes, nuo kurių priklauso jos turtinių teisių atsiradimas. Nurodė, jog niekada neatsisakė priimti savo tėvo palikimo, neatsisakė savo kaip L.J. įpėdinės turtinių teisių; tik tvarkant žemės grąžinimo klausimus su visais broliais ir seserimis susitarė, kad šiuos klausimus tvarkys atsakovai, atlyginant jiems visas patirtas išlaidas, o atstačius nuosavybės teises į žemę, buvo sutarta arba pasidalinti žemę natūra, arba žemę parduoti ir pinigus, gautus ją pardavus, pasidalinti lygiomis dalimis; būtent tuo tikslu ir surašė pareiškimus notarei, jog tariamai nepriėmė L.J. palikimo. Tai patvirtino ir pats atsakovas J.V.J., 1998-11-27 kreipdamasis į Alytaus rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo. Taigi, 1998-05-05 pareiškimas Kauno miesto notarų biurui, jog ji palikimo nepriėmė, negali būti vertinamas kaip atsisakymas priimti palikimą; jame tik įvardintas faktas, kad praeityje palikimo nepriėmė. Šis pareiškimas surašytas praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po L.J. mirties, toks atsisakymas nuo palikimo, atliktas pažeidus 1964 m. CK 591 str., būtų vienareikšmiai niekiniu sandoriu; pareiškimo turinys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes ji palikimą priėmė pradėdama jį valdyti faktiškai dar iki 1998-05-05 pareiškimo surašymo. 1998-05-05 pareiškimas Kauno miesto notarų biurui vertintinas ir kaip surašytas suklydimo įtakoje, nes nežinojo apie tėvo testamentą. Aplinkybė, suformavusi klaidingą valios išraišką ir nulėmusi jos esminį suklydimą, tai yra aplinkybė, kad tėvas L.J. visą savo turtą paliko jai testamentu, egzistavo jau rašant 1998-05-05 pareiškimą Kauno miesto notarų biurui, tačiau ji nebuvo žinoma; suklydo tik dėl kito asmens, nuslėpusio jos tėvo testamentą, veiksmų. Nurodė, jog mirusio tėvo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti iš karto po tėvo mirties; ieškinio senaties termino eiga palikimo atsiradimo momentu neprasidėjo, kadangi paveldėtą turtą valdė nuosavybės teisėmis, nors dalies palikimo – nekilnojamojo turto teisinė registracija ir nebuvo atlikta, t.y. palikimo atsiradimo momentu teisės nebuvo pažeidžiamos. Atsakovams buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės. Tai, jog tėvas L.J. testamentu jai paliko visą savo turtą, sužinojo tik gavus šio testamento nuorašą Kauno apskrities archyve 2007-09-03. Prašė taikyti CK 1.127 str. nuostatas skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią. Jai, kaip mirusiojo L.J. įpėdinei pagal testamentą, perėjo jo turtinės teisės. Tačiau, nežinant apie 1989-03-22 L.J. testamentą, dalį L.J. palikimo (nekilnojamąjį turtą ir turtinę teisę atkurti nuosavybės teises) priėmė atsakovai, veikdami kaip įstatyminiai įpėdiniai. Kadangi testamentu tėvas paliko jai visą savo turtą, jo palikimui neturėjo būti taikomos įstatymo nuostatos dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, ieškovė negalėjo būti vertinama kaip įstatyminė įpėdinė, pretenduojanti ne į visą palikimą, o tik į jo dalį. Byloje nenuginčytu testamentu visas turtas buvo paliktas jai, todėl paveldėjimo pagal įstatymą, priėmus jai palikimą kaip testamentinei įpėdinei, neturėjo ir negalėjo atsirasti. Tačiau dėl to, kad nuolat gyvena užsienyje – JAV, bei dėl to, kad vienas iš atsakovų nuslėpė testamentus, iki pat 2007-09-03 ji ne tik nežinojo apie savo, kaip L.J. įpėdinės pagal testamentą, teisių pažeidimus, bet ir negalėjo pasinaudoti savo, kaip testamentinės įpėdinės teisėmis, į visą palikimą. Atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į visą L.J. turtą, pažeidė jos teisę paveldėti jos tėvams priklausiusį turtą; paveldėjimo teisės liudijimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekiniai ir turi būti pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo momento. Teisinė registracija atsakovų vardu į nekilnojamąjį turtą pažeidžia jos teises ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys O.B. ir V.A. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, jog niekada neatsisakė priimti palikimo po tėvo mirties. Kad būtų lengviau sutvarkyti žemės grąžinimo reikalus, šiuos reikalus pavedė sutvarkyti broliams (atsakovams). Nežinojo, kad tėvas ir mama testamentais visą turtą paliko A.S..
Tretysis asmuo L.J. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti.
Atsakovas L.J. atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad ieškovė su tėvu iki jo mirties gyveno kartu. Po tėvo mirties A.S. priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Kad būtų lengviau sutvarkyti žemės grąžinimo reikalus, brolių ir seserų susitarimu šiuos reikalus pavedė sutvarkyti jam ir broliui J.V.J., todėl ir nuosavybės teisės buvo atstatytos jų vardu. Jis su broliu įsipareigojo kitiems broliams ir seserims po lygiai padalinti visą turtą, į kurį bus atstatytos nuosavybės teisės. Jis nežinojo, kad tėvas ir motina testamentu visą turtą paliko seseriai A.S.. J.V.J. 2007 m. prisipažino, kad testamentus laikė pas save ir juos sunaikino.
Atsakovas J.V.J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; sutinkamai su CPK 95 str. 2 d. paskirti ieškovei baudą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje taikytinos senojo (galiojusio iki 2001-07-01) CK normos, kadangi visas ginčijamas palikimas atsirado iki įsigaliojo naujasis civilinis kodeksas, tai patvirtina teismui pateikto mirties liudijimo ir VĮ Registrų centras duomenys. Kadangi palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), mirus L.J., o paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 1998-05-05, todėl nuo šios datos skaičiuotinas ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo senaties terminas, t.y. jis pasibaigė dar 2001-05-05, dar iki įsigaliojus naujam CK. Ieškovė nenurodo nei vienos reikšmingos aplinkybės, kuri būtų pagrindas sustabdyti ieškinio senaties termino skaičiavimą. Atsakovo nuomone, atmestinas ir kritiškai vertintinas ieškovės motyvas, kad ji, iki gavo testamento nuorašą iš archyvo, nežinojo apie savo teisės pažeidimą ir testamento turinį. Jei ieškovės teisės kada nors ir galėjo būti pažeistos, tai tik tuo kai savo teises į palikimą viešai realizavo atsakovai, o tai atsakovai atliko 1998-05-19, tad vėliausia data nuo kurios įmanomas skaičiuoti ieškinio senaties terminas – 1998-05-19. Ieškovė meluoja teigdama, kad J.V.J. nuslėpė testamentą. Priešingai – kažkokius testamentus rodė ir apie juos šnekėjo pati ieškovė. Kadangi ieškovė dar 1998-05-05, pareiškė, kad atsisako nuo mirusio tėvo palikimo, todėl bet kokie jos teiginiai apie palikimo priėmimą vertintini kritiškai. Atsakovo nuomone, palikimo negalima tuo pačiu metu ir priimti ir jo atsisakyti, o teiginys, kad palikimo buvo atsisakyta tik formaliai, kad būtų lengviau forminti kitus dokumentus, yra absoliučiai nepagrįstas, nes nieko panašaus nėra buvę. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad notarė, tvirtindama atsisakymą nuo palikimo, ieškovei turėjo išaiškinti visas tokio atsisakymo pasekmes, o atsisakymą, kuris iš ieškovės teiginių laikytinas sukčiavimu, nevertinti kaip juridinio veiksmo negalima, juo labiau, kad iš ne teisės teisė neatsiranda. Nurodė, kad atsisakymai nuo palikimo nėra ginčijami, jie yra galiojantys, todėl jokio pagrindo teigti, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nėra.
Tretysis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V.Jarienė atsiliepimu patvirtino, kad ji dirbdama notare paliudijimo A.S., L.J. ir O.B. pareiškimuose parašus, kuriuose konstatuojamas faktas, kad jos palikimo nepriėmė po L.J. mirties. Ieškovė pareiškimą pasirašė, žinodama, kad vedama paveldėjimo byla pagal kitų įpėdinių pareiškimus. Jokių kitų aplinkybių ji nežino.
Varėnos r. apylinkės teismas 2008-06-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies;
nustatė, kad A.S. pareiškimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui L.J. palikimo nepriėmė ir ateityje į jį pretenzijų nereikš, patvirtintas Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarės Virginijos Jarienės, yra niekinis ir negalioja.
pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kad L.J., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldi lygiomis dalimis sūnus J.V.J., sūnus L.J., registras 16RS-2058, išduotą 1998-05-05 Kauno miesto 16 notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės.
pripažino negaliojančiu papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kad L.J., mirusio 1997-09-24 ½ dalį turto paveldi sūnus J.V.J., registras 16RS-565, išduotą 2000-02-23 Kauno miesto 16 notarų biuro notarės Romutės Sipavičienės.
pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, kad L.J., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldi lygiomis dalimis po ½ dalį sūnus J.V.J., sūnus L.J., registras Nr.12353, išduotą 2003-12-29 Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės Violetos Bogdanskienės.
pripažino negaliojančia teisinę registraciją atsakovo J.V.J. vardu įregistruotą VĮ Registrų centras Alytaus filiale nuosavybės teisėmis priklausantį turtą (½ dalį):
medinį gyvenamąjį namą su priestatu ir rūsiu 1A1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
medinį ūkio pastatą 2J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
medinį ūkio pastatą 3J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
medinį ūkio pastatą 4J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
medinį ūkio pastatą 5J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
medinį ūkio pastatą 6J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
akmeninį kiemo rūsį 7J0b unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
mūrinį ūkio pastatą 8J1p unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
medinę lauko virtuvę 9J1m unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini);
kiemo statinius unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini).
pripažino negaliojančia teisinę registraciją atsakovų J.V.J. ir L.J. vardu, įregistruotą VĮ Registrų centras Alytaus filiale į jiems nuosavybes teise priklausantį turtą (po ½ dalį):
17,0300 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini);
7,0 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.S. po tėvo L.J. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, civilinio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.
Faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisių įgijimo.
atmetė A.S. ieškinio reikalavimą įpareigoti Valstybinės įmonės Registrų centras Alytaus filialą atlikti teisinę registraciją A.S. vardu į nekilnojamąjį turtą – statinius ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
grąžino ieškovei A.S. 827,93 Lt sumokėto žyminio mokesčio daugiau, negu numato įstatymas.
priteisė iš J.V.J. A.S. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato atlyginimui apmokėti.
priteisė iš L.J. A.S. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokatui atlyginimui apmokėti.
priteisė iš L.J. į valstybės biudžetą 112 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
priteisė iš J.V.J. 112 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Varėnos r. apylinkės teismas 2008-08-21 papildomu sprendimu priteisė iš J.V.J. A.S. 644,74 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš L.J. A.S. 644,74 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimu teismas nustatė, kad L.J. mirė (duomenys neskelbtini); M.J. mirė (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-047-27 sprendimu Nr. 33-10025 L.J., jau po jo mirties, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,00 ha ploto žemės sklypą (1,92 ha žemės ir 5,08 ha miško), esantį (duomenys neskelbtini); 2001-03-29 sprendimu Nr. 38-10755 į 17,03 ha ploto žemės sklypą (6,29 ha žemės ir 10,74 ha miško), esantį (duomenys neskelbtini). Pastatai ir kiti statiniai, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) įregistruotas L.J. ir J.V.J. nuosavybės teise po ½ dalį sklypo. Pagal paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą, L.J. turtą lygiomis dalimis paveldėjo sūnūs J.V.J. ir L.J.
Dėl A.S. pareiškimo, nepriimant palikimo, po palikėjo mirties
Teismas nustatė, kad ieškovė A.S. nežinojo aplinkybių apie L.J. testamento sudarymą, nes priešingu atveju būtų nereikėję ieškovei ir kitiems įpėdiniams atlikti veiksmų, kad atsakovai įgytų teisę paveldėti pagal įstatymą; ieškovei realizuojant testamentą, nebūtų vykdomas paveldėjimas pagal įstatymą. Teismas nustatė, jog palikimas atsirado palikėjui L.J. mirus (duomenys neskelbtini), todėl civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. CK normos. Ieškovės pareiškimas dėl palikimo nepriėmimo yra vienašalis sandoris. Teismas laikė, kad ieškovės 1998-05-05 pareiškimas, kad palikimo nepriėmė po tėvo mirties, neatitiko 1964 m. CK 591 str. 1 d. reikalavimų, kadangi atsisakymas nuo palikimo buvo galimas tik per šešis mėnesius; pareiškime nebuvo nurodyta, A.S. yra įstatyminė ar testamentinė įpėdinė; nenurodyta ne tik, ar ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą ar pagal testamentą, bet ir nurodyta kokiu būdu ji nepriėmė palikimo; ieškovei nebuvo išaiškintos procesinės pasekmės, kurios atsiranda dėl jos padaryto pareiškimo; toks ieškovės pareiškimas prieštaravo faktinėms aplinkybėms dėl palikimo priėmimo, neatitiko jos ir kitų įpėdinių valios išraiškos. Dėl niekinio sandorio negalėjo būti išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai atsakovams.
Dėl pripažinimo negaliojančiais išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą
Teismas nustatė, kad esant testamentui, visą L.J. turtą turėjo teisę paveldėti ieškovė, atsakovų ir trečiųjų asmenų, įpėdinių teisė paveldėti tampa antraeile, jie paveldėti galėtų tik ieškovei atsisakius paveldėjimo pagal testamentą. Pripažinus, kad ieškovė palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai pagal testamentą, ir pagal įstatymą nepaveldima.
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo
Teismas nustatė, kad palikėjas L.J. buvo sudaręs testamentą, kad visą turtą palieka ieškovei A.S., tačiau testamentas nebuvo pateiktas paveldėjimo teisiniams santykiams sukurti, todėl paveldima pagal įstatymą. Palikėjo L.J. mirties momentu gyvi buvo jo vaikai: ieškovė A.S., atsakovai J.V.J., L.J., tretieji asmenys – O.B., L.J., V.A., tai jie ir turėjo teisę paveldėti, nesant duomenų apie testamentą. Teismas nustatė, jog tvarkant palikimo priėmimo klausimus, po palikėjo mirties, ieškovė siekė palikimo įgijimo; pareiškimą ji ir kitos seserys surašė tik todėl, kad siekė, jog greičiau, racionaliau, koncentruotumo principu išspręstų jos broliai – atsakovai. Byloje surinkti ir pateikti įrodymai patvirtina, kad A.S. palikimą priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą. Teismas liudytojų parodymus vertino pagal jų santykį su šalimis, tarpusavio giminystės ir asmeninių santykių buvimą bei visumoje su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismas nustatė, kad ieškovė rūpinosi mirusiojo tėvo kapo priežiūra, jo atminimo pagerbimu, lankėsi tėvų sodyboje, galėjo laisvai patekti į namą; atvežė statybinių medžiagų tuo tikslu, kad būtų remontuojama sodyboje esantys statiniai; bendraudavo su kitais įpėdiniais ir jų santykiai buvo geri; buvo įpėdinių pasiskirstymas dėl faktiškai paveldėto turto valdymo; tai nuolatiniai veiksmai, kurie atlikti per šešis mėnesius po palikėjo mirties. Teismas atsižvelgė ir tai, kad ieškovė nuolatos gyvena JAV, todėl lankymosi dažnumas ribojamas objektyviomis priežastimis – vietas skiriamu atstumu, tačiau ieškovė aktyviai reiškė poziciją kitiems įpėdiniams, tvarkyti palikimą ir jį dalintis, būtent sugrįžusi į Lietuvą susirinkdavo kartu su kitais įpėdiniais, aptardavo reikalus dėl palikimo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Teismas konstatavo, jog ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir tai atliko įstatymų nustatytu terminu. Tėvo L.J. 1989-03-22 sudarytą testamento kopiją gavo 2007-09-03; anksčiau ieškovė savo teisių negynė, nes tam nebuvo ir pagrindo, palikėjai buvo susitarę dėl palikimo priėmimo ir tą susitarimą faktiškai vykdė. Atsakovo atstovų aiškinimus, kad ieškovė galėjo sužinoti apie savo pažeistas teises nuo nekilnojamo daikto įregistravimo registre, teismas vertino kaip neatitinkančius šalių aiškinimų dėl pažeistų teisių gynimo pradžios; ir šiuo metu pagal nekilnojamo turto įregistravimą viešame registre, nekilnojamas turtas po palikėjo mirties nėra pilnai įregistruotas atsakovų vardu, o tai reiškia, kad į jį pretenduoti turi teisę ir kiti įpėdiniai. Ieškovei iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio nebuvo trukdymo naudotis palikimu, faktiškai jį priėmus ir valdant, taigi nebuvo ir pagrindo tikrinti duomenis nekilnojamo turto registre, kai įpėdiniai tarpusavio susitarimu vykdė faktinį palikimo priėmimą. Teismas laikė, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad palikimo atsiradimo momentu ieškovė, nežinojo apie testamento sudarymą dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, kadangi šis testamentas pas ją nebuvo, todėl esant sudarytam testamentui, turėdama išskirtinę teisę paveldėti po tėvo mirties, tuo nepasinaudojo. Pateikus testamentą būtų negalimas paveldėjimas atsakovams tokia dalimi, kokia jie paveldėjo pagal įstatymą. Apie testamentą ieškovė sužinojo tik 2007 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Būtent visas teises susijusias su testamentu ji ir galėjo ginti nuo šio momento ir nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą atlikti teisinę registraciją
Teismas atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centro Alytaus filialą atlikti teisinę registraciją A.S. vardu į nekilnojamąjį turtą; kadangi paveldėjimo teisiniai santykiai sukuriami išduodant paveldėjimo liudijimą notarui, kuris, kaip daikto ir daiktinių teisių į juos suvaržymai, registruojami viešame nekilnojamo turto registre.
Dėl atsakovo prašymo taikyti CPK 95 str. nuostatas
Teismas netenkino prašymo ieškovei taikyti CPK 95 str. nuostatas, kadangi ieškovė turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ieškinį pareiškė ginčydama paveldėjimo teisinius santykius po jos ir atsakovų tėvo mirties; ieškinys nėra pripažintas nepagrįstu, todėl nėra ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J.V.J. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas netinkamai konstatavo faktines aplinkybes, netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir padarė netinkamas išvadas dėl ko priėmė nepagrįstą ir netinkamą, todėl naikintiną sprendimą. Nurodo, jog teismas netinkamai nustatė, kad ieškovės 1997-09-24 pareiškimas, patvirtintas Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V.Jarienės, yra atsisakymas nuo palikimo; nepagrįstai pripažino negaliojančiu įrodymą, pateiktą į bylą, klaidingai jį laikydamas vienašaliu sandoriu. Nurodo, jog teismo minimas susitarimas tarp šakių dėl palikimo pasidalinimo apėmė ne tik asmeninius kilnojamus daiktus, bet ir nekilnojamus daiktus, todėl reikšminga nustatyti, kokia forma šis susitarimas turėjo būti sudarytas; teismo argumentai dėl žodinių susitarimų tarp šalių yra niekiniai ir negaliojantys. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo minimo žodinio kvazi sandorio pažeidimo, kadangi ieškovės reikalavimas kildinamas iš ginčijamų konkrečių paveldėjimo teisės liudijimų; senaties termino eiga prasidėjo 1998-05-05 išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, pasibaigė 2001-05-05, t.y. dar iki įsigaliojant naujam CK; apie savo galimai pažeistas teises ieškovė sužinojo dar 1998-05-05, kai pati domėjosi paveldėjimo klausimais. Apeliantas nurodo, jog vien dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas, ieškinys privalėjo būti atmestas. Nustatydamas juridinį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, teismas rėmėsi tik pačios pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų parodymais, atmesdamas visiškai nešališkų liudytojų parodymus; pažymi, kad ieškovė net neįrodinėjo, kodėl ji kita tvarka negalinti gauti juridinį faktą patvirtinančių dokumentų; apelianto nuomone, atsižvelgiant į tokios kategorijos bylų praktiką, prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto negalėjo būti nagrinėjamas šiame teisme. Pateisindamas minėtą kvazi susitarimą teismas leido palikimą priimti su sąlygomis ir priklausomai nuo konkrečių aplinkybių ir palikimo masės, o CK draudžia priimti palikimą su sąlygomis ar išlygomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L.J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galima būtų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu ar neteisėtu, jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo L.Jakštonienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apelianto motyvai nepagrįsti; teismo sprendimas pagrįstas, teisingas ir turi būti paliktas galioti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A.S. prašo atmesti apelianto J.V.J. apeliacinį skundą; Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys V.A. ir O.B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Nustatytu terminu daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimas atsirado palikėjui L.J. mirus (duomenys neskelbtini), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos CK, galiojusio iki 2001-07-01, VII skyriaus normos. Pagal 1964 m. CK normas buvo galima paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 567 str. 1 d.); buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d.). Įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą palikimą nuo jo atsiradimo momento, nežiūrint to, koks ir kur tas palikimas bebūtų; palikimo priėmimas dalimis arba su sąlygomis ir išlygomis nebuvo galimas.
Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų, susijęs su A.S. 1998-05-05 pareiškimo apie tai, kad ji palikimo nepriėmė ir ateityje į jį pretenzijų nereikš (b.l. 67, t.1), teisiniu įvertinimu. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo įvertino A.S. pareiškimą kaip vienašalį sandorį – atsisakymą nuo palikimo ir pripažino jį negaliojančiu nuo sudarymo momento dėl prieštaravimo 1964 m. CK 591 str. 1 d. normai. Pagal šią normą atsisakymas nuo palikimo buvo galimas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir turėjo būti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarinei kontorai. Paminėtas A.S. pareiškimas buvo paduotas 1998-05-05 Kauno notarų biurui Nr. 4, t.y. praėjus įstatymo numatytam terminui palikimui priimti ar atsisakyti nuo jo; pareiškimas buvo paduotas ne 16-am notarų biurui, kur buvo tvarkoma jos tėvo paveldėjimo byla, o kitam notarų biurui. Kauno miesto 16-as notarų biuras tą pačią dieną išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovams J.V.J. ir L.J. į tėvo paliktą sodybą (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, t.1). Iš pareiškimo turinio seka, kad pareiškimu A.S. ne atsisako nuo palikimo, bet teigia, kad palikimo nepriėmė ir ateityje į jį pretenzijų nereikš; tokiu būdu, ir pareiškimo turinys neatitinka pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo turiniui. Notarė V.Jarienė patvirtino tik A.S. parašo tikrumą; pati notarė bylos nagrinėjimo metu atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žinojo, jog nuo palikėjo mirties praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl patvirtintas dokumentas buvo ne atsisakymas nuo palikimo, bet pareiškimas, kuriuo A.S. išreiškė savo valią (b.l. 48, t.2). Dėl išdėstyto kolegija pašalina iš teismo sprendimo motyvus, susijusius su šio pareiškimo įvertinimu kaip atsisakymu nuo palikimo bei iš sprendimo rezoliucinės dalies – nurodymą, kad A.S. pareiškimas, jog ji (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, L.J., palikimo nepriėmė ir ateityje į jį pretenzijų nereikš, patvirtintas Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarės Virginijos Jarienės, yra niekinis ir negalioja.
Atsakovai J.V.J. ir L.J. priėmė palikimą, paduodami pareiškimus notarui, pagal palikimo atsiradimo vietą (b.l. 210, 211, t.1). Pareiškimuose jie nurodė kitus įpėdinius, tarp jų ir ieškovę A.S. Kolegija daro išvadą, jog ieškovė A.S. nebuvo atsisakiusi nuo palikimo 1964 m. CK 591 str. numatyta tvarka. Pareiškimo padavimas notarui ir palikimo priėmimas pradėjus turtą faktiškai valdyti yra lygiaverčiai palikimo priėmimo būdai, taigi byloje yra teisiškai reikšminga nustatyti, ar ji atliko kokius nors veiksmus, nukreiptus į tėvo palikto turto faktinį valdymą per 6 mėnesius po jo mirties; vėlesnis laikotarpis neturi teisinės reikšmės ginče dėl palikimo priėmimo. Paminėtas A.S. pareiškimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais, susijusiais su palikimo priėmimo faktu po tėvo mirties.
Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad A.S. ne tik neatsisakė nuo teisių į tėvo palikimų (jų tarpe ir turtinių teisių į nuosavybės atkūrimą), bet ir aktyviais veiksmais siekė jas įgyvendinti.
Nagrinėjamos bylos ypatumas ir taip pat teisiškai reikšminga aplinkybė – susitarimo, dėl paveldėto turto padalijimo tarp įstatyminių įpėdinių, buvimo teisinis įvertinimas. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad žodinio susitarimo buvimas dėl paveldėto turto padalijimo tarp įpėdinių nėra įrodytas byloje. Pati ieškovė A.S., tretieji asmenys O.B., V.A., L.J., atsakovas L.J. savo procesiniuose dokumentuose ir duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, kaip bylos šalys ir tretieji asmenys, nuosekliai parodė, kad tarp L.J. įpėdinių buvo žodinis susitarimas visą paliktą tėvo turtą (ir turtines teises) priimti ir padalinti lygiomis dalimis; kitų įpėdinių pavedimu žemės grąžinimo dokumentų įforminimu turėjo rūpintis broliai: J.V.J. – Alytaus rajone, L.J. – Varėnos rajone, o tam, kad būtų patogiau tvarkyti žemės grąžinimo dokumentus, visi parašė notarui, kad palikimo nepriėmė. Kolegija pažymi, kad net atsakovas L.J., kurio dalis šio susitarimo įgyvendinimo atveju būtų mažesne, nei jam atiteko pagal ginčijamus paveldėjimo teisių liudijimus, patvirtino tokio susitarimo buvimą. Pats apeliantas J.V.J. pripažįsta tokio susitarimo buvimą: savo 1998-11-27 pareiškime Alytaus rajono apylinkės teismui, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvas L.J. valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodė suinteresuotais asmenimis visus kitus L.J. vaikus: O.B., A.S., V.A., L.J. ir pareiškė, kad su suinteresuotais asmenimis žemės sklypą padalins geruoju (b.l. 148, t.1). 2008-03-27 teismo posėdžio metu atsakovas J.V.J. patvirtino, kad kol jis tvarkė nuosavybės atkūrimo į žemę dokumentus, sutiko dalintis žeme, tačiau, kai seserys pas notarą atsisakė savo dalių, tada aplinkybės pasikeitė (b.l. 37, t. 2). Pagal bylos medžiagą ieškovė A.S. ir kitos seserys – tretieji asmenys: O.B., V.A., padavė pareiškimus notarui 1998-05-05, pareiškimas Alytaus rajono apylinkės teismui buvo paduotas 1998 m. lapkričio mėnesį, taigi galima konstatuoti, kad ir po A.S. pareiškimo padavimo notarui atsakovas J.V.J. patvirtino, kad jo pareiškimas teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo paduotas visų giminaičių naudai, t.y. susitarimas atkurti nuosavybės teises ir padalinti žemę tarp įpėdinių buvo įgyvendinamas pagal jų susitarimo sąlygas. Dėl išdėstyto kolegija vertina A.S. pareiškimą jog ji (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, L.J., palikimo nepriėmė ir ateityje į jį pretenzijų nereikš, kaip vieną iš įrodymų apie susitarimo dėl paveldėto turto padalijimo tarp įpėdinių buvimą, atsižvelgiant į jos pačios ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus apie tai, kad jos tikroji valia pareiškimo surašymo metu buvo ne atsisakymas nuo viso tėvo palikimo, bet pavedimas broliams tvarkyti žemės grąžinimo dokumentus, kaip ji nurodė duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu (b.l. 33, t.2).
Ieškovė, tretieji asmenys ir atsakovas L.J. parodė ne tik tai, kad ieškovė priėmė paveikslus, monetas ir kitus tėvo namų apyvokos daiktus po tėvo mirties, bet ir atliko veiksmus nukreiptus į sodybos tvarkymą (faktinį valdymą) – davė savo medžiagas iškalti pastatus lentelėmis, pakeisti linoleumą, dalyvavo stogo remonte.
Apeliantas savo skunde nurodė, kad teismas be pagrindo ir motyvų atmetė visai nešališkų liudytojų parodymus, tačiau šių liudytojų parodymų neanalizuoja. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo prašymu buvo apklausti liudytojai E.J., E.J., I.J., L. ir M.C. Liudytojų E.J. ir I.J., atsakovo J.V.J. sūnaus ir žmonos, parodymai nėra informatyvūs (b.l. 38-39 t. 2); E.J., atsakovo J.V.J. dukters, parodymai apie įpėdinių susitikimą ir pokalbį apie turto padalijimą iš dalies patvirtina ieškovės, trečiųjų asmenų ir atsakovo L.J. teiginius apie susitarimo dėl palikimo padalijimo buvimą ir atsakovo atsisakymą jį įgyvendinti (b.l. 39, t.2). Liudytojų sutuoktinių M.C. ir L.C. parodymai daugiau liečia 1991-1993 m. laikotarpį (iki palikėjo mirties 1997 m.) ir ieškovės, trečiųjų asmenų bei atsakovo L.J. paaiškinimų apie palikimo priėmimo aplinkybių nepaneigia. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, atsakovo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai teismo išvadų nepaneigia. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra leistini įrodymai procese (CPK 186 str.), kiti įrodymai byloje jų nepaneigė, taigi teismas pagrįstai jais rėmėsi ir padarė išvadą, kad ieškovė priėmė palikimą po tėvo mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Apeliacinio skundo argumentai, kad susitarimas tarp įpėdinių dėl nekilnojamojo turto padalijimo, jeigu toks ir buvo, negaliojo dėl netinkamos formos, atmestini. Apeliantas teigia, kad susitarimas, kuriuo rėmėsi ieškovė, buvo susijęs su nekilnojamojo turto padalijimu, o tokie sandoriai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti notariškai patvirtinti ir įregistruoti atitinkamoje turto registro įstaigoje per 3 mėn.; tokių veiksmų neatlikus, susitarimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo yra niekinis. Apelianto argumentai atmestini, kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamoje byloje. Ieškovė savo ieškinyje tiesiogiai įpėdinių susitarimu nesirėmė (nereikalauja priteisti jai dalį turto remiantis brolių ir seserų susitarimu). Ieškovė įrodinėjo tokio susitarimo buvimą tiek, kiek jis buvo susijęs su palikimo priėmimu pradėjus turtą faktiškai valdyti, paaiškindama savo poziciją dėl 1998-05-05 pareiškimo notarui.
Kolegija taip pat pažymi, kad teisine nekilnojamojo turto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių į pastatus, žemės sklypą atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė į nekilnojamąjį turtą atsiranda kitais įstatymuose numatytais pagrindais. Vienas iš įstatymo numatytų nuosavybės teisės įgijimo būdų – paveldėjimas. Ieškovei įrodžius, kad ji priėmė tėvo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą pagal testamentą, ji tapo viso paveldėto turto masės (ir turtinių teisių) savininke nuo palikimo atsiradimo momento; turto teisinė registracija kitų asmenų – atsakovų L.J. ir J.V.J. vardu, jos nuosavybės teisių į palikimą nepaneigė. Jeigu savininkas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą, nepateikia atitinkamo ieškinio teismui, jo nuosavybės teisė neišnyksta; savininko teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl atsakovo reikalavimas taikyti ieškininę senatį ir atmesti ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo dėl senaties, buvo teismo pagrįstai atmestas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė sužinojo apie savo nuosavybės teisių pažeidimą po to, kai atsakovas J.V.J. atsisakė įgyvendinti susitarimą dėl paveldėto turto padalijimo 2007 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais; sužinojimo apie pažeistą teisę momentas yra fakto klausimas, o apeliantas duomenų, paneigiančių teismo išvadas, nepateikė.
Dėl analogiškų motyvų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė manipuliuoja palikimo priėmimu, bando jį priimti su sąlygomis, išlygomis ar dalimis, ką draudžia įstatymas. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė nepareiškė atsisakymo nuo palikimo 1964 m. CK 591 str. numatyta tvarka ir priėmė tėvo paliktą nekilnojamąjį turtą – sodybos pastatus, faktiškai pradėjusi juos valdyti; byloje taip pat nustatyta, kad tarp įpėdinių buvo susitarimas dėl turtinių teisių į nuosavybės atkūrimą įgyvendinimo tvarkos ir jis buvo realizuojamas, taigi apeliantas be pagrindo teigia, kad ieškovės palikimo priėmimas buvo apsunkintas sąlygomis, ar ji ketino priimti palikimą dalimis, ar nuo vienos palikimo dalies atsisakyti, kitą – priimti. Ieškovė teigia, kad nežinojo apie testamento buvimą iki 2007 m. rudens; kiti dalyvaujantis byloje suinteresuoti asmenys patvirtino testamento atsiradimo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas tėvo testamento ieškovės naudai egzistavimo fakto neneigė, priešinio reikalavimo dėl testamento nuginčijimo nepateikė, iš esmės rėmėsi tik ieškovės 1998-05-05 pareiškimu, kaip įrodymu, kad ji palikimo nepriėmė (dėl šio pareiškimo įvertinimo kolegija jau pasisakė).
Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu faktą, kad ieškovė priėmė palikimą pagal testamentą padėjusi faktiškai jį valdyti.
Darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nurodymą apie tai, kad A.S. pareiškimas, jog ji (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, L.J., palikimo nepriėmė ir ateityje į jį pretenzijų nereikš, patvirtintas Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarės Virginijos Jarienės, yra niekinis ir negalioja.